Mokslininkai jau seniai pasteb\u0117jo, kad augalai nakt\u012f elgiasi kitaip nei dien\u0105: jie kv\u0117puoja, ta\u010diau dauguma j\u0173 nebei\u0161skiria deguonies. D\u0117l to daugel\u012f met\u0173 buvo kartojamas persp\u0117jimas, es\u0105 miegamajame laikomi augalai gali \u201eatimti\u201c deguon\u012f ir pabloginti savijaut\u0105. Visgi \u0161i baim\u0117 da\u017eniausiai yra perd\u0117ta.<\/p>\n
Dien\u0105, vykstant \u0161viesiajai fotosintez\u0117s fazei, augalai gamina deguon\u012f, ta\u010diau tuo pat metu jie kv\u0117puoja ir dal\u012f deguonies sunaudoja. Nakt\u012f fotosintez\u0117 daugeliu atvej\u0173 nevyksta, tod\u0117l augalai tik kv\u0117puoja: ima deguon\u012f ir i\u0161skiria anglies dioksid\u0105. Ta\u010diau \u010dia svarbiausia skai\u010diai \u2013 augal\u0173 per nakt\u012f sunaudojamo deguonies kiekis yra labai ma\u017eas, tad \u012fprastomis s\u0105lygomis tai neturi reik\u0161mingos \u012ftakos \u017emogaus kv\u0117pavimui.<\/p>\n
Verta prisiminti ir tai, kad dauguma \u017emoni\u0173 miegamajame nelaiko itin didelio kiekio augal\u0173. \u201eUrban jungle\u201c tipo \u017ealiosios erdv\u0117s da\u017eniau kuriamos svetain\u0117se ar kitose patalpose, kuriose praleid\u017eiame dien\u0105. Miegamajame paprastai pakanka keli\u0173 vazon\u0173, ypa\u010d jei pasirenkami augalai, kurie siejami su oro kokyb\u0117s gerinimu ir ter\u0161al\u0173 ma\u017einimu.<\/p>\n
Renkantis augalus miegamajam, rekomenduojama vengti itin dideli\u0173, labai ve\u0161li\u0173 lap\u0173 turin\u010di\u0173 augal\u0173. Dien\u0105 jie gali b\u016bti veiksmingi \u201efiltruojant\u201c or\u0105, ta\u010diau nakt\u012f, d\u0117l aktyvesnio kv\u0117pavimo, i\u0161skiria daugiau anglies dioksido ir sunaudoja daugiau deguonies. Taip pat ne pats geriausias pasirinkimas \u2013 intensyviai kvepian\u010dios ar gausiai \u017eiedadulkes skleid\u017eian\u010dios g\u0117l\u0117s: stiprus kvapas gali trukdyti u\u017emigti, sukelti galvos skausm\u0105, o jautresniems \u017emon\u0117ms ir alergi\u0161kiems asmenims kelti papildom\u0173 problem\u0173.<\/p>\n
\u012e namus ter\u0161alai patenka ne tik i\u0161 lauko oro. Kenksming\u0173 med\u017eiag\u0173 gali i\u0161siskirti ir i\u0161 da\u017e\u0173, grind\u0173 dang\u0173, sien\u0173 ar net tam tikr\u0173 statybini\u0173 med\u017eiag\u0173 bei \u012frengini\u0173. Dalis augal\u0173 yra vertinami d\u0117l geb\u0117jimo sugerti kai kuriuos junginius ir taip prisid\u0117ti prie geresn\u0117s mikroaplinkos patalpose.<\/p>\n
\u0160ia tema dom\u0117josi ir \u201eNASA\u201c (National Aeronautics and Space Administration) \u2013 agent\u016bra buvo \u012fvardijusi augalus, kurie, pagal tyrimus, gali prisid\u0117ti prie oro kokyb\u0117s gerinimo u\u017edarose erdv\u0117se. Vis d\u0117lto verta prisiminti, kad jokie kambariniai augalai nepakeis reguliaraus v\u0117dinimo ir \u0161varios aplinkos palaikymo.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Mokslininkai jau seniai pasteb\u0117jo, kad augalai nakt\u012f elgiasi kitaip nei dien\u0105: jie kv\u0117puoja, ta\u010diau dauguma j\u0173 nebei\u0161skiria deguonies. D\u0117l to daugel\u012f met\u0173 buvo kartojamas persp\u0117jimas, es\u0105 miegamajame laikomi augalai gali \u201eatimti\u201c deguon\u012f ir pabloginti savijaut\u0105. Visgi \u0161i baim\u0117 da\u017eniausiai yra perd\u0117ta. Dien\u0105, vykstant \u0161viesiajai fotosintez\u0117s fazei, augalai gamina deguon\u012f, ta\u010diau tuo pat metu jie kv\u0117puoja […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":7398,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-7397","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-kultura"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7397","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7397"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7397\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7398"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7397"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7397"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7397"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=7397"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}