Gyvenant su augintiniu kartais atrodo, kad vienas kit\u0105 suprantate be \u017eod\u017ei\u0173. Ne vienas \u0161eimininkas pastebi, jog gyv\u016bnas reaguoja \u012f \u017emogaus emocin\u0119 b\u016bsen\u0105, o kartais \u2013 net \u012f sveikatos poky\u010dius.<\/p>\n
Vis d\u0117lto naujas tyrimas rodo, kad daugelis \u0161un\u0173 \u0161eiminink\u0173 ne taip gerai atpa\u017e\u012fsta augintinio skausm\u0105, kaip patys mano. Tai gali tur\u0117ti rimt\u0173 pasekmi\u0173 \u0161uns elgesiui, sveikatai ir bendrai gerovei.<\/p>\n
Da\u017enai manoma, kad skausm\u0105 jau\u010diantis gyv\u016bnas b\u016btinai cyps\u0117s, ink\u0161 ar ai\u0161kiai parodys fizinius negalavimus. Taip gali b\u016bti, kai skausmas \u016bmus, pavyzd\u017eiui, po rimtos traumos. Ta\u010diau neretai gyv\u016bnai skausm\u0105 slepia \u2013 tai nat\u016bralus i\u0161likimo mechanizmas. D\u0117l to skausmas gali pasireik\u0161ti tik labai subtiliais elgesio poky\u010diais.<\/p>\n
\u017dmon\u0117s paprastai gana neblogai atpa\u017e\u012fsta bazines gyv\u016bn\u0173 emocijas, tokias kaip pyktis, baim\u0117 ar d\u017eiaugsmas, steb\u0117dami k\u016bno laikysen\u0105 ir mimik\u0105. Ta\u010diau sunkiau susieti tuos pa\u010dius signalus su sud\u0117tingesn\u0117mis b\u016bsenomis, pavyzd\u017eiui, skausmu, nerimu ar frustracija.<\/p>\n
Neseniai paskelbtame tyrime buvo vertinama, kaip gerai \u017emon\u0117s atpa\u017e\u012fsta \u0161un\u0173 skausmo po\u017eymius. Internetin\u0119 anket\u0105 u\u017epild\u0117 530 \u0161un\u0173 \u0161eiminink\u0173 ir 117 \u017emoni\u0173, neturin\u010di\u0173 \u0161un\u0173.<\/p>\n
Dalyviams pateiktas 17 \u0161uns elgesio tip\u0173 s\u0105ra\u0161as. J\u0173 buvo pra\u0161oma \u012fvertinti, kiek tik\u0117tina, kad kiekvienas elgesio tipas rodo skausm\u0105, remiantis turimomis \u017einiomis ir patirtimi. Tyrimo esm\u0117 ta, kad visi 17 elgesio tip\u0173 i\u0161 ties\u0173 gali b\u016bti skausmo signalai.<\/p>\n
Tarp pateikt\u0173 po\u017eymi\u0173 buvo ir akivaizdesni poky\u010diai: atsargus letenos k\u0117limas, suma\u017e\u0117j\u0119s noras \u017eaisti, pasikeitusi asmenyb\u0117. \u0160iuos \u017eenklus dalyviai gana s\u0117kmingai siejo su skausmu.<\/p>\n
Ta\u010diau daug pras\u010diau atpa\u017einti subtil\u016bs indikatoriai: \u017eiovulys, l\u016bp\u0173 ar nosies lai\u017eymas, taip pat tam tikri mimikos poky\u010diai \u2013 nusukamas \u017evilgsnis, da\u017enesnis mirks\u0117jimas. Tai gali b\u016bti \u012fsp\u0117jimai, kad \u0161uo ken\u010dia.<\/p>\n
\u012edomu tai, kad \u017emon\u0117s, neturintys \u0161un\u0173, da\u017eniau nei \u0161eimininkai teisingai nurod\u0117, jog sustingimas ar galvos bei k\u016bno nusukimas gali b\u016bti susij\u0119s su skausmu. Tai leid\u017eia manyti, kad dalis \u0161eiminink\u0173, kasdien matydami savo augintin\u012f, gali tapti ma\u017eiau pastab\u016bs jo elgesio niuansams.<\/p>\n
Tyrime dalyviams taip pat buvo pateiktos trys apra\u0161ytos \u0161un\u0173 elgesio situacijos. Nors dalyviams tai nebuvo atskleista, dvi situacijos buvo susijusios su skausmingomis b\u016bkl\u0117mis (viena ai\u0161ki, kita \u2013 subtili), o tre\u010dioji su skausmu nesusijusi.<\/p>\n
\u0160un\u0173 \u0161eimininkai da\u017eniau \u012ftar\u0117 skausm\u0105 situacijoje, kur mat\u0117si ry\u0161k\u016bs jud\u0117jimo sunkumai \u2013 \u0161lubavimas, \u0161okin\u0117jimas, koj\u0173 kilnojimas. Tuo tarpu atveju, kai po\u017eymiai buvo ne tokie ai\u0161k\u016bs (naktinis neramumas, \u0161eimos nari\u0173 sekiojimas), \u0161eiminink\u0173 ir neturin\u010di\u0173 \u0161un\u0173 \u017emoni\u0173 rezultatai i\u0161 esm\u0117s nesiskyr\u0117.<\/p>\n
Pasteb\u0117ta ir tai, kad \u0161eimininkai, kurie anks\u010diau buvo susid\u016br\u0119 su augintinio skausmingomis b\u016bkl\u0117mis, da\u017eniau geb\u0117jo atpa\u017einti kan\u010dios \u017eenklus \u2013 tiek ai\u0161kius jud\u0117jimo poky\u010dius, tiek k\u016bno kalbos signalus. Tai rodo, kad patirtis gali pad\u0117ti ugdyti geb\u0117jim\u0105 laiku pasteb\u0117ti problem\u0105.<\/p>\n
Tyrimo i\u0161vada paprasta: vien tai, kad \u017emogus augina \u0161un\u012f, dar nerei\u0161kia, kad jis geriau atpa\u017eins subtilius skausmo po\u017eymius. Skirtingos gyv\u016bn\u0173 r\u016b\u0161ys skausm\u0105 gali rodyti nevienodai, o vertinant b\u016bkl\u0119 vis da\u017eniau pasitelkiami ir vadinamieji mimikos vertinimo metodai, kai stebimi itin smulk\u016bs veido raumen\u0173 judesiai, pavyzd\u017eiui, aki\u0173 prisimerkimas.<\/p>\n
Laiku atpa\u017einti augintinio skausm\u0105 yra itin svarbu, kad b\u016bt\u0173 galima greitai reaguoti. Tai taip pat gali ma\u017einti rizik\u0105, jog \u0161uo taps dirglesnis ar agresyvesnis \u2013 kai kuriais atvejais elgesio problemos siejamos su l\u0117tiniu skausmu. Skausmas gali didinti ir jautrum\u0105 garsams: \u0161uo gali kr\u016bp\u010dioti ar loti reaguodamas \u012f staigius, ne\u012fprastus ar garsius dirgiklius.<\/p>\n
Jei \u012ftariate, kad augintinis gali jausti skausm\u0105 d\u0117l staigaus elgesio ar jud\u0117jimo poky\u010dio, verta kreiptis \u012f veterinar\u0105. Skausmas gali pasireik\u0161ti \u0161lubavimu, vangumu, nenoru eiti pasivaik\u0161\u010dioti ar \u017eaisti, ta\u010diau ne ma\u017eiau svarb\u016bs ir vos pastebimi \u017eenklai: pakit\u0119s mirks\u0117jimas, trumpos pauz\u0117s, sustingimas.<\/p>\n
Tyr\u0117jai ragina atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f pakitus\u012f miego ritm\u0105, neramum\u0105, perd\u0117t\u0105 lipnum\u0105, ne\u012fprast\u0105 lai\u017eym\u0105 ar k\u016bno kramtym\u0105. Diskomfort\u0105 kartais i\u0161duoda ir aus\u0173 pad\u0117tis, kailio b\u016bkl\u0117, jo \u201ekritimas\u201c ant odos. Taip pat svarbus signalas \u2013 nenoras, kad b\u016bt\u0173 lie\u010diamos tam tikros k\u016bno vietos.<\/p>\n
Jei \u0161uns elgesys pakito ir kyla mintis apie dres\u016br\u0105 ar elgesio specialisto pagalb\u0105, pirmiausia verta atmesti galimyb\u0119, kad keistas elgesys susij\u0119s su skausmu.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Gyvenant su augintiniu kartais atrodo, kad vienas kit\u0105 suprantate be \u017eod\u017ei\u0173. Ne vienas \u0161eimininkas pastebi, jog gyv\u016bnas reaguoja \u012f \u017emogaus emocin\u0119 b\u016bsen\u0105, o kartais \u2013 net \u012f sveikatos poky\u010dius. Vis d\u0117lto naujas tyrimas rodo, kad daugelis \u0161un\u0173 \u0161eiminink\u0173 ne taip gerai atpa\u017e\u012fsta augintinio skausm\u0105, kaip patys mano. Tai gali tur\u0117ti rimt\u0173 pasekmi\u0173 \u0161uns elgesiui, sveikatai […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":7400,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-7399","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7399","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7399"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7399\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7400"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7399"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7399"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7399"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=7399"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}