Galapag\u0173 archipelago Floreana saloje Ramiajame vandenyne pirm\u0105 kart\u0105 per daugiau nei 180 met\u0173 pasirod\u0117 158 jauni mil\u017eini\u0161ki v\u0117\u017eliai. Tai \u012fvyko \u012fgyvendinant plataus masto ekologin\u012f vietos ekosistemos atk\u016brimo projekt\u0105, nes po \u0161ios v\u0117\u017eli\u0173 populiacijos i\u0161nykimo XIX am\u017eiuje gamtin\u0117 pusiausvyra saloje palaipsniui \u0117m\u0117 irti.<\/p>\n
Kalbama apie Floreana mil\u017eini\u0161k\u0105 v\u0117\u017el\u012f, kuris nuo XIX am\u017eiaus vidurio buvo laikomas i\u0161nykusiu \u0161ioje saloje. Vis d\u0117lto mokslininkai nustat\u0117, kad jo genetin\u0117 linija i\u0161 dalies i\u0161liko hibridin\u0117se populiacijose kitose salose. Ilgalaikiai DNR tyrimai ir atrankin\u0117s veisimo programos leido i\u0161auginti jauniklius, geneti\u0161kai kuo artimesnius kadaise Floreanoje gyvenusiai populiacijai, o v\u0117liau juos i\u0161leisti \u012f nat\u016brali\u0105 aplink\u0105.<\/p>\n
V\u0117\u017eli\u0173 sugr\u012f\u017eimas \u2013 tik pirmasis ilgalaikio plano etapas. Iniciatyvos esm\u0117 tokia: pirmiausia pa\u0161alinti invazines r\u016b\u0161is, atkurti nat\u016brali\u0105 buvein\u0119, o tada sugr\u0105\u017einti vietoje i\u0161nykusias r\u016b\u0161is. \u0160is metodas, vadinamas rewilding (laukin\u0117s gamtos atk\u016brimu), siekia gr\u0105\u017einti nat\u016bralius procesus, kurie per pastaruosius du \u0161imtme\u010dius buvo sutrikdyti.<\/p>\n
V\u0117\u017eli\u0173 i\u0161nykimo prie\u017eastys Floreanoje buvo b\u016bdingos daugeliui sal\u0173 ekosistem\u0173. Piratai, bangini\u0173 med\u017eiotojai ir v\u0117lesni naujakuriai atgabeno svetim\u017eemes r\u016b\u0161is, ypa\u010d grau\u017eikus ir kates, kurios greitai i\u0161plito. Tuo pat metu patys v\u0117\u017eliai buvo masi\u0161kai gaudomi kaip patogus maisto \u0161altinis j\u016brininkams. D\u0117l to ekosistema neteko vieno svarbiausi\u0173 savo \u201ein\u017einieri\u0173\u201c.<\/p>\n
L\u016b\u017eiu tapo 2008 met\u0173 atradimas, kai Isabela saloje mokslininkai aptiko genetini\u0173 \u201ei\u0161nykusios\u201c linijos p\u0117dsak\u0173. Manoma, kad gyv\u016bnus tarp sal\u0173 kadaise gal\u0117jo perve\u017eti j\u016breiviai. Po 2015 met\u0173 ekspedicijos pavyko nustatyti 23 v\u0117\u017elius, tapusius veisimo programos pagrindu. Programa startavo 2017 metais, o iki 2025 met\u0173 buvo u\u017eauginta daugiau nei 600 jaun\u0173 v\u0117\u017eli\u0173.<\/p>\n
Didelis d\u0117mesys skirtas invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 kontrolei. 2023 metais saloje prad\u0117ta plataus masto j\u0173 naikinimo kampanija, kuri jau dav\u0117 pirm\u0173j\u0173 rezultat\u0173: Floreanoje v\u0117l u\u017efiksuota Galapag\u0173 vi\u0161tel\u0117 \u2013 pauk\u0161tis, kurio \u010dia nebuvo matyta nuo Charleso Darwino laik\u0173.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad mil\u017eini\u0161ki v\u0117\u017eliai gamtoje atlieka itin svarb\u0173 vaidmen\u012f: jie platina s\u0117klas, formuoja augalijos dang\u0105 ir \u201epramindo\u201c takus, kurie daro \u012ftak\u0105 visai buveinei. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties jie da\u017enai vadinami ekosistem\u0173 \u201ein\u017einieriais\u201c.<\/p>\n
Ta\u010diau tyr\u0117jai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad tai projektas, kurio rezultatai matysis per de\u0161imtme\u010dius. Mil\u017eini\u0161ki v\u0117\u017eliai gali gyventi daugiau nei 100 met\u0173, o lyti\u0161kai subr\u0119sta tik po keli\u0173 de\u0161im\u010di\u0173 met\u0173, tod\u0117l poky\u010diai ekosistemoje nebus akimirksniu pastebimi. Ateityje planuojama atkurti ir kitas r\u016b\u0161is, \u012fskaitant Floreanos pa\u0161iepiam\u0105j\u012f strazd\u0105 bei vietin\u0119 gyvat\u0119.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Galapag\u0173 archipelago Floreana saloje Ramiajame vandenyne pirm\u0105 kart\u0105 per daugiau nei 180 met\u0173 pasirod\u0117 158 jauni mil\u017eini\u0161ki v\u0117\u017eliai. Tai \u012fvyko \u012fgyvendinant plataus masto ekologin\u012f vietos ekosistemos atk\u016brimo projekt\u0105, nes po \u0161ios v\u0117\u017eli\u0173 populiacijos i\u0161nykimo XIX am\u017eiuje gamtin\u0117 pusiausvyra saloje palaipsniui \u0117m\u0117 irti. Kalbama apie Floreana mil\u017eini\u0161k\u0105 v\u0117\u017el\u012f, kuris nuo XIX am\u017eiaus vidurio buvo laikomas i\u0161nykusiu […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":7540,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[48],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-7539","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-laisvalaikis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7539","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7539"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7539\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7540"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7539"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7539"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7539"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=7539"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}