\u0160is objektas buvo aptiktas ne gr\u0119\u017einiais ir ne tiesioginiais steb\u0117jimais.<\/i><\/p>\n
Po Kaskad\u0173 kalnag\u016bbriu Oregone, kuris driekiasi apie 1126 kilometrus, mokslininkai aptiko did\u017eiul\u012f po\u017eemin\u012f vandens rezervuar\u0105. Skelbiama, kad jame gali b\u016bti bent du kartus daugiau vandens nei Mido e\u017eere. \u0160is atradimas rodo, jog giliai vulkanin\u0117se uolienose gali egzistuoti pasl\u0117ptas vandens \u201etinklas\u201c, cirkuliuojantis viename aktyviausi\u0173 \u0160iaur\u0117s Amerikos kalnag\u016bbri\u0173.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 teigimu, po at\u0161iauriais Kaskad\u0173 \u0161laitais gali slyp\u0117ti vienas did\u017eiausi\u0173 planetos vulkanini\u0173 vandening\u0173j\u0173 horizont\u0173. Did\u017eiulis po\u017eeminio vandens kiekis, \u012fkalintas por\u0117tose uolienose, ver\u010dia i\u0161 naujo vertinti, kaip vanduo kaupiasi ir juda kalnuotuose regionuose.<\/p>\n
Nurodoma, kad naujai identifikuotas vandeningasis horizontas gali talpinti ma\u017eiausiai 81 kubin\u012f kilometr\u0105 vandens. Tyrimas, paskelbtas \u017eurnale \u201ePNAS\u201c, rodo, kad tokio telkinio apimtis daugiau nei dukart vir\u0161ija Mido e\u017eero t\u016br\u012f, tod\u0117l tai laikoma itin ry\u0161kiu nat\u016bralios vandens \u201esaugyklos\u201c pavyzd\u017eiu \u017eemyniniu mastu.<\/p>\n
Oregono universiteto geologas Leifas Karlstromas pa\u017eym\u0117jo:<\/p>\n
\u201eTai \u017eemyno masto e\u017eeras, saugomas kaln\u0173 vir\u0161\u016bn\u0117se esan\u010diose uolienose \u2013 tarsi mil\u017eini\u0161kas vandens bok\u0161tas. Pana\u0161i\u0173 dideli\u0173 vulkanini\u0173 vandening\u0173j\u0173 horizont\u0173 buvimas \u012f \u0161iaur\u0119 nuo Kolumbijos up\u0117s sl\u0117nio ir netoli \u0160astos kalno leid\u017eia manyti, kad Kaskad\u0173 kalnag\u016bbris gali b\u016bti did\u017eiausias tokio tipo vandeningasis horizontas pasaulyje.\u201c<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad pana\u0161i\u0173 po\u017eemini\u0173 telkini\u0173 aptikimas \u012f \u0161iaur\u0119 nuo Kolumbijos up\u0117s sl\u0117nio bei netoli \u0160astos kalno leid\u017eia svarstyti, jog visas Kaskad\u0173 kalnag\u016bbris gali sudaryti did\u017eiausi\u0105 tokio pob\u016bd\u017eio strukt\u016br\u0105 \u017dem\u0117je.<\/p>\n
\u012edomu tai, kad po\u017eeminis telkinys buvo identifikuotas ne gr\u0119\u017eiant ar tiesiogiai stebint. Vietoj to mokslininkai analizavo, kaip su gyliu kinta temperat\u016bra kalnuose. \u012eprastai gilesn\u0117s uolienos \u0161yla d\u0117l sl\u0117gio ir artumo \u017dem\u0117s gelm\u0117ms, ta\u010diau kai kuriose zonose temperat\u016bra i\u0161liko beveik stabili net did\u0117jant gyliui. Tokia anomalija, tyr\u0117j\u0173 vertinimu, rodo vandens cirkuliacij\u0105 uolienose: vanduo jas v\u0117sina ir palieka ai\u0161kiai i\u0161matuojam\u0105 \u201ep\u0117dsak\u0105\u201c.<\/p>\n
JAV Mi\u0161k\u0173 tarnybos hidrologas Gordonas Grantas teig\u0117, kad komandos tikslas i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo geriau suprasti kra\u0161tovaizd\u017eio raid\u0105 ir vandens jud\u0117jim\u0105, ta\u010diau tyrimas atskleid\u0117 ir platesn\u0117s reik\u0161m\u0117s fakt\u0173:<\/p>\n
\u201eI\u0161 prad\u017ei\u0173 nor\u0117jome geriau suprasti, kaip Kaskad\u0173 kaln\u0173 kra\u0161tovaizdis kito laikui b\u0117gant ir kaip jame juda vanduo. Ta\u010diau \u0161io fundamentalaus tyrimo metu aptikome dalyk\u0173, kurie \u017emon\u0117ms yra itin svarb\u016bs: ne\u012ftik\u0117tin\u0105 vandens kiek\u012f, aktyviai kaupiam\u0105 Kaskad\u0173 kalnuose, ir ry\u0161\u012f tarp vandens jud\u0117jimo bei ugnikalni\u0173 keliam\u0173 pavoj\u0173\u201c, \u2013 ai\u0161kino jis.<\/p>\n
Pasak tyr\u0117j\u0173, toks mil\u017eini\u0161kas vandens kiekis turi pasekmi\u0173 ne tik vandens i\u0161tekli\u0173 po\u017ei\u016briu. Vandeniui s\u0105veikaujant su magma, jis gali greitai virsti garais, o tai didina sl\u0117g\u012f po \u017dem\u0117s pavir\u0161iumi. G. Grantas akcentavo, kad dar tik pradedama suprasti \u0161io rei\u0161kinio svarba:<\/p>\n
\u201e\u0160is regionas gavo geologin\u0119 dovan\u0105, bet mes j\u0105 tik pradedame suprasti. Kas bus, jeigu nebus sniego arba pasitaikys keli at\u0161iaur\u016bs \u017eiemos sezonai be lietaus? Tai esminiai klausimai, \u012f kuriuos dabar turime sutelkti d\u0117mes\u012f.\u201c<\/p>\n
Tyrime ai\u0161kinama, kad procesai, susij\u0119 su \u0161iuo po\u017eeminiu rezervuaru, gali daryti \u012ftak\u0105 Kaskad\u0173 kaln\u0173 ugnikalni\u0173 i\u0161siver\u017eim\u0173 tipui ir intensyvumui. Teritorijos, kur vanduo i\u0161 \u0161io telkinio giliai skverbiasi \u012f \u017dem\u0119, gali b\u016bti labiau linkusios \u012f sprogstamojo pob\u016bd\u017eio aktyvum\u0105 d\u0117l did\u0117jan\u010dio sl\u0117gio.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u0160is objektas buvo aptiktas ne gr\u0119\u017einiais ir ne tiesioginiais steb\u0117jimais. Po Kaskad\u0173 kalnag\u016bbriu Oregone, kuris driekiasi apie 1126 kilometrus, mokslininkai aptiko did\u017eiul\u012f po\u017eemin\u012f vandens rezervuar\u0105. Skelbiama, kad jame gali b\u016bti bent du kartus daugiau vandens nei Mido e\u017eere. \u0160is atradimas rodo, jog giliai vulkanin\u0117se uolienose gali egzistuoti pasl\u0117ptas vandens \u201etinklas\u201c, cirkuliuojantis viename aktyviausi\u0173 \u0160iaur\u0117s Amerikos […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":7562,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[48],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-7561","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-laisvalaikis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7561","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7561"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7561\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7562"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7561"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7561"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7561"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=7561"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}