Atsparumas antimikrobin\u0117ms med\u017eiagoms (AAM) jau ne vienerius metus laikomas vis did\u0117jan\u010dia problema. Ypa\u010d neramina tai, kad vis da\u017eniau neveikia \u017emogaus medicinai itin svarb\u016bs antimikrobiniai vaistai.<\/p>\n
Naujas tyrimas rodo, kad laukiniai gyv\u016bnai \u2013 pavyzd\u017eiui, lap\u0117s ir pauk\u0161\u010diai \u2013 gali tapti itin svarbia ankstyvojo persp\u0117jimo sistema, padedan\u010dia pasteb\u0117ti atsparumo antibiotikams plitim\u0105 ekosistem\u0173 mastu.<\/p>\n
Tyrimas, publikuotas \u017eurnale Frontiers in Microbiology<\/i>, vertino laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173 i\u0161mat\u0173 m\u0117giniuose aptinkamus fermentus koduojan\u010dius genus. Tokie genai gali rodyti atsparum\u0105 itin svarbiems antibiotikams, pavyzd\u017eiui, tre\u010dios kartos cefalosporinams, kurie naudojami gydant seps\u012f, plau\u010di\u0173 u\u017edegim\u0105 ar meningit\u0105.<\/p>\n
\u0160ie genai gali plisti tarp bakterij\u0173 grupi\u0173, toki\u0173 kaip ESKAPE \u2013 jos pasi\u017eymi dideliu atsparumu ir da\u017enai geba \u201eapeiti\u201c antibakterini\u0173 vaist\u0173 poveik\u012f. Viena i\u0161 \u0161iai grupei priskiriam\u0173 bakterij\u0173, Klebsiella pneumoniae<\/i>, pasak mokslinink\u0173, yra paplitusi gerokai pla\u010diau nei vien tik vietose ar sistemose, tiesiogiai veikiamose antibiotik\u0173, ir gali sukelti sunkias \u017emoni\u0173 infekcijas.<\/p>\n
\u201eI\u0161 laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173, gyvenan\u010di\u0173 toli nuo \u017emogaus veiklos, i\u0161skyr\u0117me didel\u0117s rizikos K. pneumoniae<\/i> ST307 klon\u0105 ir NDM-5 karbapenemaz\u0119 \u2013 fermento variant\u0105, galint\u012f inaktyvuoti antibiotikus\u201c, \u2013 teig\u0117 Parmos universiteto Veterinarijos medicinos moksl\u0173 katedros docentas dr. Mauro Conter.<\/p>\n
\u201eTai patvirtina laukin\u0117s faunos vaidmen\u012f kaip klini\u0161kai reik\u0161mingo atsparumo rezervuar\u0173. Vadinasi, laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173 steb\u0117sena gal\u0117t\u0173 tapti ankstyvojo persp\u0117jimo sistema, padedan\u010dia laiku pasteb\u0117ti atsparumo plitim\u0105 u\u017e klinikin\u0117s aplinkos rib\u0173\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 jis.<\/p>\n
Tyrime i\u0161analizuota beveik 500 i\u0161mat\u0173 m\u0117gini\u0173, paimt\u0173 i\u0161 varn\u0173, \u0161ark\u0173, raudon\u0173j\u0173 lapi\u0173 ir keli\u0173 vandens pauk\u0161\u010di\u0173 r\u016b\u0161i\u0173.<\/p>\n
M\u0117giniai rinkti gyv\u016bnams nat\u016braliai judant kaimo, miesto ir laukin\u0117se teritorijose. Tai leido \u012fvertinti, kaip atsparumas gali \u201ekeliauti\u201c per skirtingus regionus ir ekosistemas net ir tais atvejais, kai patys gyv\u016bnai antibiotik\u0173 nebuvo gav\u0119. M\u0117giniai tirti d\u0117l Klebsiella<\/i> genties bakterij\u0173, \u012f kuri\u0105 patenka ir K. pneumoniae<\/i>, bei kiti pavojingi patogenai.<\/p>\n
Ypa\u010d svarbu tai, kad Klebsiella<\/i> bakterijos gali gaminti karbapenemazes \u2013 fermentus, d\u0117l kuri\u0173 neveiksmingi tampa vadinamieji \u201epaskutin\u0117s vilties\u201c antibiotikai, skirti gydyti sunkias infekcijas, kurias sukelia daugeliui vaist\u0173 atsparios bakterijos.<\/p>\n
Tyrimo rezultatai parod\u0117, kad pauk\u0161\u010diai, tik\u0117tina, labiausiai prisideda prie atsparumo \u201ei\u0161sklaidymo\u201c ore dideliais atstumais, o lap\u0117s \u2013 prie trumpesnio nuotolio atsparumo plitimo sausumoje.<\/p>\n
Klebsiella<\/i> genties bakterij\u0173 aptikta 32 m\u0117giniuose, o K. pneumoniae<\/i> sudar\u0117 apie 2 proc. vis\u0173 m\u0117gini\u0173 \u2013 daugiausia lapi\u0173 ir vandens pauk\u0161\u010di\u0173 atvejais.<\/p>\n
\u201eNet ir 2 proc. paplitimas laukin\u0117je gamtoje rodo aplinkos tar\u0161\u0105 didel\u0117s rizikos klonais. K. pneumoniae<\/i> lengvai plinta per vanden\u012f ir atliek\u0173 kelius, sudarydama nuolatin\u012f atsparumo cikl\u0105 tarp \u017emogaus, gyv\u016bn\u0173 ir aplinkos\u201c, \u2013 pa\u017eym\u0117jo M. Conter.<\/p>\n
Pasak mokslininko, lyginant su 2024 met\u0173 duomenimis, \u0161iame tyrime i\u0161skirti K. pneumoniae<\/i> izoliatai pasi\u017eym\u0117jo didesniu atsparumu beveik visoms antibiotik\u0173 klas\u0117ms.<\/p>\n
\u201eM\u016bs\u0173 tyrimas parod\u0117, kad laukin\u0117je gamtoje aptinkamas atsparumas vir\u0161ija klinikinius rodiklius\u201c, \u2013 ai\u0161kino M. Conter.<\/p>\n
\u201e100 proc. m\u016bs\u0173 tyrime i\u0161 laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173 i\u0161skirt\u0173 K. pneumoniae<\/i> izoliat\u0173 buvo atspar\u016bs tre\u010dios kartos cefalosporinams. Palyginimui, pagal naujausius Europos lig\u0173 prevencijos ir kontrol\u0117s centro steb\u0117senos duomenis, Italijoje tre\u010dios kartos cefalosporinams atspar\u016bs buvo 19,6 proc. \u017emoni\u0173 pacient\u0173 K. pneumoniae<\/i> izoliat\u0173\u201c, \u2013 teig\u0117 jis.<\/p>\nKaip stabdyti atsparum\u0105 antibiotikams ekosistem\u0173 mastu<\/h2>\n
Siekdamos pristabdyti AAM bakterij\u0173 plitim\u0105 laukin\u0117je gamtoje ir ekosistemose, kurios n\u0117ra tiesiogiai veikiamos antibiotik\u0173, tiek \u012fmon\u0117s, tiek vald\u017eios institucijos, anot mokslinink\u0173, tur\u0117t\u0173 imtis aktyvi\u0173 priemoni\u0173 ma\u017einti antibiotik\u0173 tar\u0161\u0105 nuotekose.<\/p>\n
Taip pat pabr\u0117\u017eiama b\u016btinyb\u0117 gerinti nuotek\u0173 valymo sistemas ir atsargiau naudoti antimikrobines med\u017eiagas gyvulininkyst\u0117je \u2013 kad b\u016bt\u0173 ribojamas \u017emogaus medicinai kriti\u0161kai svarbi\u0173 antibiotik\u0173 vartojimas.<\/p>\n
Vis d\u0117lto tyrimo autoriai pripa\u017e\u012fsta, kad dar tr\u016bksta ai\u0161ki\u0173 duomen\u0173 apie konkre\u010dius perdavimo ry\u0161ius tarp laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173 ir \u017emoni\u0173, taip pat apie tiksl\u0173 atsparumo paplitim\u0105.<\/p>\n
Didesn\u0117s apimties tyrimai, pasak j\u0173, gal\u0117t\u0173 atskleisti realesn\u0119 laukin\u0117je gamtoje esan\u010di\u0173 bakterij\u0173 \u012fvairov\u0119, ta\u010diau tokie projektai yra brang\u016bs ir sud\u0117tingai \u012fgyvendinami.<\/p>\n
\u201eMatome sud\u0117ting\u0105 problem\u0105, kuriai reikia \u201evienos sveikatos\u201c sprendim\u0173: antibiotik\u0173 tar\u0161os ma\u017einimo, klimato nulemt\u0173 laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173 elgsenos poky\u010di\u0173 \u012fvertinimo ir bakterij\u0173 populiacij\u0173 dinamikos supratimo\u201c, \u2013 sak\u0117 M. Conter.<\/p>\n
\u201eM\u016bs\u0173 duomenys pagrind\u017eia, kad reguliari laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173 AAM steb\u0117sena gali tapti visuomen\u0117s sveikatos ankstyvojo persp\u0117jimo sistema, padedan\u010dia nukreipti aplinkosaugines intervencijas dar prie\u0161 atsparumui pasiekiant klinikin\u0119 aplink\u0105\u201c, \u2013 apibendrino jis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Atsparumas antimikrobin\u0117ms med\u017eiagoms (AAM) jau ne vienerius metus laikomas vis did\u0117jan\u010dia problema. Ypa\u010d neramina tai, kad vis da\u017eniau neveikia \u017emogaus medicinai itin svarb\u016bs antimikrobiniai vaistai. Naujas tyrimas rodo, kad laukiniai gyv\u016bnai \u2013 pavyzd\u017eiui, lap\u0117s ir pauk\u0161\u010diai \u2013 gali tapti itin svarbia ankstyvojo persp\u0117jimo sistema, padedan\u010dia pasteb\u0117ti atsparumo antibiotikams plitim\u0105 ekosistem\u0173 mastu. Tyrimas, publikuotas \u017eurnale Frontiers […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":7774,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-7773","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7773","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7773"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7773\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7774"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7773"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7773"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7773"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=7773"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}