Dirbtinis intelektas (DI) vis labiau kei\u010dia medicin\u0105 \u2013 mokslininkai, pasitelk\u0119 \u0161i\u0105 technologij\u0105, prane\u0161a aptik\u0119 pirm\u0105j\u0105 nauj\u0105 antibiotik\u0173 klas\u0119 per daugiau nei 60 met\u0173.<\/p>\n
Naujo junginio, galin\u010dio naikinti vaistams atsparias bakterijas, atradimas gali tapti svarbiu l\u016b\u017eiu kovoje su antibiotik\u0173 atsparumu. Ypa\u010d daug d\u0117mesio skirta meticilinui atspariai auksinio stafilokoko atmainai (MRSA), kuri kasmet nusine\u0161a t\u016bkstan\u010dius gyvybi\u0173 visame pasaulyje.<\/p>\n
\u201ePagrindin\u0117 \u012f\u017evalga buvo ta, kad gal\u0117jome matyti, k\u0105 modeliai i\u0161moksta ir kuo remdamiesi prognozuoja, jog tam tikros molekul\u0117s gali tapti gerais antibiotikais\u201c, \u2013 teigiama vieno i\u0161 tyrimo autori\u0173, Masa\u010dusetso technologijos instituto (MIT) Medicinos in\u017einerijos ir mokslo profesoriaus Jameso Collinso parei\u0161kime.<\/p>\n
\u201eM\u016bs\u0173 darbas pateikia sistem\u0105, kuri taupo laik\u0105 ir i\u0161teklius bei leid\u017eia geriau suprasti mechanizm\u0105 chemini\u0173 strukt\u016br\u0173 po\u017ei\u016briu \u2013 taip, kaip iki \u0161iol netur\u0117jome galimyb\u0117s\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 jis.<\/p>\n
Tyrimo rezultatai paskelbti \u017eurnale \u201eNature\u201c. Straipsn\u012f bendraautoriais pasira\u0161\u0117 21 tyr\u0117jas.<\/p>\n
Projekto komanda naudojo giliojo mokymosi model\u012f, kad prognozuot\u0173 naujo junginio aktyvum\u0105 ir galim\u0105 toksi\u0161kum\u0105.<\/p>\n
Gilusis mokymasis \u2013 tai metodas, kai dirbtiniai neuroniniai tinklai mokosi i\u0161 duomen\u0173 ir patys i\u0161skiria svarbius po\u017eymius be tiesioginio programavimo. \u0160is metodas vis da\u017eniau taikomas vaist\u0173 paie\u0161kai: jis padeda grei\u010diau identifikuoti galimus kandidatus, prognozuoti j\u0173 savybes ir optimizuoti vaist\u0173 k\u016brimo proces\u0105.<\/p>\n
\u0160iuo atveju tyr\u0117jai susitelk\u0117 \u012f MRSA \u2013 infekcijas, kurios gali svyruoti nuo lengv\u0173 odos pa\u017eeidim\u0173 iki sunki\u0173, gyvybei pavojing\u0173 b\u016bkli\u0173, toki\u0173 kaip plau\u010di\u0173 u\u017edegimas ar kraujo u\u017ekr\u0117timas.<\/p>\n
Pagal Europos lig\u0173 prevencijos ir kontrol\u0117s centro duomenis, Europos S\u0105jungoje kasmet u\u017efiksuojama beveik 150 t\u016bkst. MRSA infekcij\u0173, o nuo antimikrobin\u0117ms med\u017eiagoms atspari\u0173 infekcij\u0173 bloke per metus mir\u0161ta apie 35 t\u016bkst. \u017emoni\u0173.<\/p>\n
MIT tyr\u0117jai apmok\u0117 gerokai i\u0161pl\u0117st\u0105 giliojo mokymosi model\u012f, pasitelkdami didesnius duomen\u0173 rinkinius. Mokymui buvo \u012fvertinta apie 39 t\u016bkst. jungini\u0173, nustatant j\u0173 antibiotines savybes prie\u0161 MRSA. V\u0117liau \u0161ie duomenys kartu su informacija apie jungini\u0173 chemin\u0119 strukt\u016br\u0105 buvo pateikti modeliui.<\/p>\n
\u201e\u0160iame tyrime siek\u0117me atverti juod\u0105j\u0105 d\u0117\u017e\u0119. \u0160ie modeliai susideda i\u0161 mil\u017eini\u0161ko skai\u010diaus skai\u010diavim\u0173, imituojan\u010di\u0173 neuroninius ry\u0161ius, ir i\u0161 esm\u0117s niekas tiksliai ne\u017eino, kas vyksta j\u0173 viduje\u201c, \u2013 sak\u0117 MIT ir Harvardo podoktorant\u016bros tyr\u0117jas Felixas Wongas, vienas pagrindini\u0173 tyrimo autori\u0173.<\/p>\n
Kad atranka b\u016bt\u0173 tikslesn\u0117, mokslininkai pasitelk\u0117 dar tris giliojo mokymosi modelius. Jie buvo apmokyti vertinti jungini\u0173 toksi\u0161kum\u0105 trims skirtingiems \u017emogaus l\u0105steli\u0173 tipams.<\/p>\n
Suderin\u0119 toksi\u0161kumo prognozes su anks\u010diau \u012fvertintu antimikrobiniu aktyvumu, tyr\u0117jai atrinko junginius, kurie, tik\u0117tina, veiksmingai naikina mikrobus, ta\u010diau kuo ma\u017eiau kenkia \u017emogaus organizmui.<\/p>\n
Pasitelkus \u0161i\u0105 modeli\u0173 sistem\u0105, buvo patikrinta ma\u017edaug 12 mln. komerci\u0161kai prieinam\u0173 jungini\u0173. Modeliai i\u0161skyr\u0117 junginius i\u0161 penki\u0173 skirting\u0173 klasi\u0173 \u2013 jos sugrupuotos pagal tam tikras chemines molekuli\u0173 substrukt\u016bras \u2013 kuriems prognozuotas aktyvumas prie\u0161 MRSA.<\/p>\n
V\u0117liau tyr\u0117jai \u012fsigijo apie 280 toki\u0173 jungini\u0173 ir laboratorijoje i\u0161band\u0117 juos prie\u0161 MRSA. Taip pavyko identifikuoti du perspektyvius antibiotik\u0173 kandidatus i\u0161 tos pa\u010dios klas\u0117s.<\/p>\n
Bandymuose su dviem peli\u0173 modeliais \u2013 vienu, imituojan\u010diu MRSA odos infekcij\u0105, ir kitu, atitinkan\u010diu sistemin\u0119 MRSA infekcij\u0105 \u2013 kiekvienas i\u0161 \u0161i\u0173 jungini\u0173 suma\u017eino MRSA bakterij\u0173 kiek\u012f de\u0161imteriopai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Dirbtinis intelektas (DI) vis labiau kei\u010dia medicin\u0105 \u2013 mokslininkai, pasitelk\u0119 \u0161i\u0105 technologij\u0105, prane\u0161a aptik\u0119 pirm\u0105j\u0105 nauj\u0105 antibiotik\u0173 klas\u0119 per daugiau nei 60 met\u0173. Naujo junginio, galin\u010dio naikinti vaistams atsparias bakterijas, atradimas gali tapti svarbiu l\u016b\u017eiu kovoje su antibiotik\u0173 atsparumu. Ypa\u010d daug d\u0117mesio skirta meticilinui atspariai auksinio stafilokoko atmainai (MRSA), kuri kasmet nusine\u0161a t\u016bkstan\u010dius gyvybi\u0173 visame […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":7778,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-7777","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7777","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7777"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7777\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7778"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7777"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7777"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7777"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=7777"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}