Pra\u0117jus \u0161e\u0161eriems metams nuo COVID-19 pandemijos prad\u017eios, jos ekonomin\u0117s pasekm\u0117s vis dar jau\u010diamos. Nauji vertinimai rodo, kad vadinamasis ilgasis COVID gali smarkiai paveikti tiek \u017emoni\u0173 sveikat\u0105, tiek darbo rink\u0105, o kartu \u2013 ir valstybi\u0173 ekonomikas.<\/p>\n
Remiantis naujausiais duomenimis, per artimiausi\u0105 de\u0161imtmet\u012f ilgasis COVID Ekonominio bendradarbiavimo ir pl\u0117tros organizacijos (EBPO) \u0161alims, \u012fskaitant 21 Europos S\u0105jungos valstyb\u0119 nar\u0119, kasmet gali kainuoti nuo 58,54 mlrd. iki 115,3 mlrd. eur\u0173.<\/p>\n
Ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad ilgasis COVID daro \u012ftak\u0105 ne tik kasdieniam \u017emoni\u0173 gyvenimui. Jis didina apkrov\u0105 sveikatos apsaugos sistemoms ir gali ma\u017einti bendr\u0105j\u012f vidaus produkt\u0105 (BVP).<\/p>\n
Prognoz\u0117s iki 2035 met\u0173 rodo, kad optimisti\u0161kiausiu atveju BVP nuostoliai gal\u0117t\u0173 suma\u017e\u0117ti iki beveik nepastebimo lygio. Vis d\u0117lto realesniuose scenarijuose numatomi nuolatiniai metiniai praradimai, siekiantys 0,1\u20130,2 proc. BVP. Tokie skai\u010diai, kaip teigiama ataskaitoje, prilygsta visam metiniam Nyderland\u0173 arba Ispanijos sveikatos biud\u017eetui.<\/p>\n
Taip pat akcentuojama, kad tiesiogin\u0117s sveikatos apsaugos i\u0161laidos, skirtos ligai valdyti, iki ma\u017eiausiai 2035 met\u0173 gali i\u0161likti didel\u0117s \u2013 apie 9,5 mlrd. eur\u0173 per metus.<\/p>\n
Vis d\u0117lto ataskaitoje \u012fsp\u0117jama, kad realus ilgalaikis poveikis gali b\u016bti dar platesnis, nei \u0161iuo metu \u012fvertinama. SARS-CoV-2 infekcija, be pagrindini\u0173 ilgojo COVID simptom\u0173, gali padidinti \u012fvairi\u0173 l\u0117tini\u0173 lig\u0173 rizik\u0105, \u012fskaitant \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sutrikimus, diabet\u0105, neurologinius pa\u017eeidimus bei autoimunines ligas. Tai papildomai didins spaudim\u0105 sveikatos sistemoms ir i\u0161laidas ateityje.<\/p>\n
Pa\u017eymima ir tai, kad dalis pasekmi\u0173 gali i\u0161ry\u0161k\u0117ti tik po ilgesnio laiko. Be to, ilgasis COVID gali paveikti vaik\u0173 raid\u0105 bei j\u0173 mokymosi rezultatus \u2013 \u0161ie veiksniai dar n\u0117ra pilnai \u012ftraukti \u012f dabartines ekonomines prognozes.<\/p>\n
Ilgasis COVID ir toliau paveikia milijonus \u017emoni\u0173 visame pasaulyje. Nors prognozuojama, kad per ateinan\u010dius 10 met\u0173 juo sirgs ma\u017eiau nei 1 proc. Europos S\u0105jungos ir EBPO \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173, 2021 metais \u0161i\u0105 b\u016bkl\u0119 tur\u0117jo apie 75 mln. \u017emoni\u0173.<\/p>\n
Ilgasis COVID gali paveikti beveik visas organ\u0173 sistemas. Tarp da\u017eniausiai minim\u0173 simptom\u0173 \u2013 vadinamasis \u201esmegen\u0173 r\u016bkas\u201c, nuolatinis nuovargis ir bendras skausmas.<\/p>\n
2021 metais labiausiai nuo \u0161ios b\u016bkl\u0117s kent\u0117jo dalis Ryt\u0173 ir Vidurio Europos. Tais metais ilguoju COVID, vertinama, gyveno apie 1,1 mln. Bulgarijos, 1,4 mln. Vengrijos ir 1,2 mln. \u010cekijos gyventoj\u0173.<\/p>\n
Ataskaitoje pabr\u0117\u017eiama, kad ilgasis COVID lemia \u017emoni\u0173 pasitraukim\u0105 i\u0161 darbo rinkos, da\u017enesnius nedarbingumus bei ma\u017eesn\u012f produktyvum\u0105. Tyrimai rodo, kad darbo sutrikim\u0173 patiria ma\u017edaug kas penktas darbuotojas, kuriam pasirei\u0161kia \u0161i b\u016bkl\u0117.<\/p>\n
Skelbiama, kad tik Austrija, Belgija, Pranc\u016bzija, Vokietija, Liuksemburgas ir Nyderlandai turi strukt\u016bruotus planus, kuriuose ai\u0161kiai apibr\u0117\u017eti pagrindiniai pacient\u0173, turin\u010di\u0173 konkret\u0173 klinikin\u012f sutrikim\u0105, prie\u017ei\u016bros \u017eingsniai.<\/p>\n
Ataskaitos autoriai teigia, kad diagnoz\u0117s, gydymo ir sveikatos prie\u017ei\u016bros stiprinimas, taip pat socialin\u0117s paramos priemon\u0117s yra b\u016btinos tiek gerinant pacient\u0173 sveikatos b\u016bkl\u0119, tiek padedant jiems sugr\u012f\u017eti \u012f darbo rink\u0105 ir ma\u017einant ekonominius nuostolius.<\/p>\n
Kaip vienas praktini\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 \u012fvardijami Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je atlikti tyrimai, kuriuose pabr\u0117\u017eiama darbo lankstumo svarba. Tarp rekomendacij\u0173 \u2013 lankstus darbo grafikas, galimyb\u0117 dirbti nuotoliu ir palaikanti organizacijos kult\u016bra.<\/p>\n
Jei ilgojo COVID socialinis ir ekonominis poveikis b\u016bt\u0173 lyginamas su kitomis didel\u0119 na\u0161t\u0105 sukelian\u010diomis l\u0117tin\u0117mis ligomis, pavyzd\u017eiui, i\u0161s\u0117tine skleroze, pagal EBPO ataskait\u0105 Pranc\u016bzijai tai kainuot\u0173 apie 2,7 mlrd. eur\u0173, o Italijai \u2013 apie 4,8 mlrd. eur\u0173 per metus.<\/p>\n
Tuo metu, jei numanomi nuostoliai b\u016bt\u0173 lyginami su insulto ekonomine na\u0161ta, Europos mastu kaina siekt\u0173 apie 60 mlrd. eur\u0173.<\/p>\n
\u201eVis d\u0117lto, nors tokios l\u0117tin\u0117s ligos kaip insultas ir i\u0161s\u0117tin\u0117 skleroz\u0117 did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f ka\u0161t\u0173 sukuria per sveikatos prie\u017ei\u016bros i\u0161laidas ir neformali\u0105 glob\u0105, nuolatin\u0117 ilgojo COVID na\u0161ta daugiausia kyla d\u0117l suma\u017e\u0117jusio dalyvavimo darbo rinkoje ir produktyvumo praradim\u0173. Tai rodo platesn\u012f makroekonomin\u012f poveik\u012f, o ne vien medicinines i\u0161laidas\u201c, \u2013 teigiama tyrime.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Pra\u0117jus \u0161e\u0161eriems metams nuo COVID-19 pandemijos prad\u017eios, jos ekonomin\u0117s pasekm\u0117s vis dar jau\u010diamos. Nauji vertinimai rodo, kad vadinamasis ilgasis COVID gali smarkiai paveikti tiek \u017emoni\u0173 sveikat\u0105, tiek darbo rink\u0105, o kartu \u2013 ir valstybi\u0173 ekonomikas. Remiantis naujausiais duomenimis, per artimiausi\u0105 de\u0161imtmet\u012f ilgasis COVID Ekonominio bendradarbiavimo ir pl\u0117tros organizacijos (EBPO) \u0161alims, \u012fskaitant 21 Europos S\u0105jungos valstyb\u0119 […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":7782,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-7781","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7781","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7781"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7781\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7782"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7781"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7781"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7781"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=7781"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}