Kai kas nors braukia nagais per lent\u0105, daugeliui \u017emoni\u0173 tai sukelia nemalon\u0173 poj\u016bt\u012f. Ta\u010diau sergant misofonija stres\u0105 gali i\u0161provokuoti ir kasdieniai garsai \u2013 \u010deps\u0117jimas, \u0161niurk\u0161timas, knarkimas, kv\u0117pavimas ar rijimas.<\/p>\n
Nyderland\u0173 mokslinink\u0173 2023 metais publikuotas tyrimas rodo, kad misofonija gali tur\u0117ti genetini\u0173 s\u0105saj\u0173 su nuotaikos ir nerimo sutrikimais, depresija bei potrauminiu streso sutrikimu (PTSS). Vis d\u0117lto tai nerei\u0161kia, kad \u0161ios b\u016bkl\u0117s b\u016btinai turi t\u0105 pat\u012f veikimo mechanizm\u0105 \u2013 grei\u010diau dalis genetini\u0173 rizikos veiksni\u0173 gali sutapti.<\/p>\n
Amsterdamo universiteto psichiatras Dirkas Smitas su kolegomis analizavo dideli\u0173 genetini\u0173 duomen\u0173 bazi\u0173 informacij\u0105: \u201ePsychiatric Genomics Consortium\u201c, \u201eUK Biobank\u201c ir \u201e23andMe\u201c. Tyr\u0117jai nustat\u0117, kad \u017emon\u0117s, kurie patys nurod\u0117 turintys misofonij\u0105, da\u017eniau tur\u0117jo gen\u0173 variant\u0173, siejam\u0173 su psichikos sutrikimais, taip pat su \u016b\u017eesiu ausyse (tinitu).<\/p>\n
Pastebima, kad tinitas taip pat neretai lydimas psichologini\u0173 simptom\u0173, b\u016bding\u0173 depresijai ir nerimui. Tyr\u0117j\u0173 teigimu, \u0161i s\u0105saja gali b\u016bti svarbi siekiant geriau suprasti, kod\u0117l daliai \u017emoni\u0173 garsai sukelia itin stipri\u0105 emocin\u0119 reakcij\u0105.<\/p>\n
\u201eTaip pat nustat\u0117me persidengim\u0105 su PTSS genetika. Tai rei\u0161kia, kad genai, didinantys jautrum\u0105 PTSS, gali didinti ir misofonijos tikimyb\u0119, o tai gali rodyti bendr\u0105 neurobiologin\u0119 sistem\u0105, veikian\u010di\u0105 abi b\u016bkles. Tai taip pat leist\u0173 svarstyti, kad kai kurie PTSS gydymo metodai gal\u0117t\u0173 b\u016bti pritaikomi ir misofonijai\u201c, \u2013 ai\u0161kino D. Smitas.<\/p>\n
Ankstesni tyrimai rod\u0117, kad misofonij\u0105 patiriantys \u017emon\u0117s da\u017eniau link\u0119 \u201e\u012f vid\u0173\u201c nukreipti patiriam\u0105 \u012ftamp\u0105. Naujesni duomenys tai patvirtino: nustatytos s\u0105sajos su nerimastingumu, kalt\u0117s jausmu, vieni\u0161umu ir neuroti\u0161kumu.<\/p>\n
Reakcijos \u012f dirgiklius gali b\u016bti labai \u012fvairios: nuo susierzinimo ir pyk\u010dio iki tokio stipraus distreso, kuris trukdo kasdieniam gyvenimui. Mokslininkai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad kai kuriais atvejais did\u017eiausi\u0105 kan\u010di\u0105 gali sukelti ne pats pyktis, o kalt\u0117s jausmas d\u0117l patiriamo susierzinimo ir pyk\u010dio.<\/p>\n
\u012edomu tai, kad tyrime nustatyta: \u017emon\u0117s, turintys autizmo spektro sutrikim\u0105 (ASS), re\u010diau nurod\u0117 patiriantys misofonij\u0105. Toks rezultatas buvo netik\u0117tas, nes ASS da\u017enai siejamas su padidintu jautrumu garsams. Tyr\u0117jai daro prielaid\u0105, jog misofonija ir ASS, vertinant genetinius skirtumus, gali b\u016bti palyginti nepriklausomos b\u016bkl\u0117s. Taip pat keliama galimyb\u0117, kad egzistuoja skirtingos misofonijos formos, o daliai \u017emoni\u0173 j\u0105 labiau gali lemti i\u0161moktos neigiamos emocin\u0117s reakcijos \u012f specifinius garsus, kurias sustiprina asmenyb\u0117s bruo\u017eai.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia ir tyrimo ribotumus. Dalis duomen\u0173 daugiausia gauta i\u0161 Europos populiacij\u0173, tod\u0117l kitose populiacijose ry\u0161iai gali b\u016bti kitokie. Be to, misofonija duomen\u0173 rinkiniuose nebuvo patvirtinta medicinine diagnoze \u2013 ji buvo nurodyta pa\u010di\u0173 respondent\u0173, o tai gali tur\u0117ti \u012ftakos rezultat\u0173 tikslumui.<\/p>\n
Kita vertus, tyrimai suteikia u\u017euomin\u0173, kuria kryptimi ie\u0161koti biologini\u0173 mechanizm\u0173, slypin\u010di\u0173 u\u017e misofonijos. Tai svarbu ir tod\u0117l, kad, remiantis 2023 metais Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je atlikta apklausa, misofonija gali b\u016bti da\u017enesn\u0117, nei manyta anks\u010diau: jos paplitimas \u012fvertintas 18,4 proc. \u0160ie duomenys atspindi Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s situacij\u0105 ir gali skirtis kitose \u0161alyse.<\/p>\n
Apklausos dalyviai pild\u0117 klausimyn\u0105 apie galimus dirginan\u010dius garsus ir emocines reakcijas. Vertinti keli misofonijos aspektai: emocin\u0117s gr\u0117sm\u0117s poj\u016btis, vidiniai ir i\u0161oriniai vertinimai, staig\u016bs emociniai protr\u016bkiai bei poveikis kasdieniam funkcionavimui.<\/p>\n
Oksfordo universiteto klinikin\u0117 psicholog\u0117 Jane Gregory, komentuodama rezultatus, pabr\u0117\u017e\u0117, kad apklausa pad\u0117jo atskleisti b\u016bkl\u0117s sud\u0117tingum\u0105.<\/p>\n
\u201eMisofonija yra daugiau nei paprastas susierzinimas d\u0117l tam tikr\u0173 gars\u0173\u201c, \u2013 teig\u0117 J. Gregory.<\/p>\n
Apklausa parod\u0117 ir du svarbius skirtumus tarp misofonij\u0105 patirian\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 ir bendros populiacijos. Pirma, neigiamos emocijos d\u0117l gars\u0173, kurie daugeliui nemalon\u016bs, da\u017eniau b\u016bdavo lydimos pyk\u010dio ir panikos. Respondentai da\u017eniau nurod\u0117 jau\u010diantys, kad yra \u201e\u012fstrig\u0119\u201c, bej\u0117giai ir negali pab\u0117gti nuo triuk\u0161mo. Antra, misofonij\u0105 turintys \u017emon\u0117s da\u017eniau jautriai reaguodavo \u012f \u012fprastus garsus, pavyzd\u017eiui, normal\u0173 kv\u0117pavim\u0105 ar rijim\u0105 \u2013 tuo tarpu daugeliui kit\u0173 \u017emoni\u0173 tai nesukeldavo jokios reakcijos.<\/p>\n
Tyr\u0117jai taip pat pa\u017eym\u0117jo, kad pats terminas \u201emisofonija\u201c daugeliui vis dar menkai \u017einomas \u2013 ma\u017eiau nei 14 proc. apklaust\u0173j\u0173 teig\u0117 apie j\u012f anks\u010diau gird\u0117j\u0119. Vis d\u0117lto, j\u0173 nuomone, klausimynas gali tapti naudingu \u012frankiu specialistams, siekiantiems atpa\u017einti \u0161i\u0105 b\u016bkl\u0119.<\/p>\n
Nyderland\u0173 mokslininkai apibendrino, kad, remiantis genetiniais duomenimis, misofonija labiausiai grupuojasi su psichikos sutrikimais ir asmenyb\u0117s profiliu, b\u016bdingu nerimui bei PTSS. Tyrimas publikuotas mokslo \u017eurnale Frontiers in Neuroscience<\/em>.<\/p>\n Ankstesn\u0117 \u0161io straipsnio versija buvo publikuota 2024 met\u0173 spal\u012f.<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Kai kas nors braukia nagais per lent\u0105, daugeliui \u017emoni\u0173 tai sukelia nemalon\u0173 poj\u016bt\u012f. Ta\u010diau sergant misofonija stres\u0105 gali i\u0161provokuoti ir kasdieniai garsai \u2013 \u010deps\u0117jimas, \u0161niurk\u0161timas, knarkimas, kv\u0117pavimas ar rijimas. Nyderland\u0173 mokslinink\u0173 2023 metais publikuotas tyrimas rodo, kad misofonija gali tur\u0117ti genetini\u0173 s\u0105saj\u0173 su nuotaikos ir nerimo sutrikimais, depresija bei potrauminiu streso sutrikimu (PTSS). Vis d\u0117lto […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":7799,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-7798","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7798","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7798"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7798\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7799"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7798"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7798"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7798"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=7798"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}