Naujas tyrimas su pel\u0117mis parod\u0117, kad duonos vartojimas gali b\u016bti susij\u0119s su k\u016bno svorio ir riebal\u0173 mas\u0117s did\u0117jimu net tada, kai bendras suvartojam\u0173 kalorij\u0173 kiekis i\u0161lieka pana\u0161us.<\/p>\n
Tyrim\u0105 atliko Japonijos Osakos metropoliteno universiteto mokslinink\u0173 komanda. Anot j\u0173, svorio augim\u0105 gali lemti ne vien per didelis riebal\u0173 kiekis mityboje, \u012f kur\u012f da\u017enai orientuojamos mitybos rekomendacijos, bet ir angliavandeniai bei su jais susij\u0119 med\u017eiag\u0173 apykaitos poky\u010diai.<\/p>\n
Nors mitybos specialistai apie duonos ir angliavandeni\u0173 ry\u0161\u012f su svorio augimu kalba jau seniai, iki \u0161iol tr\u016bko detalesni\u0173 duomen\u0173, ypa\u010d apie kvietinius miltus ir tai, kas vyksta med\u017eiag\u0173 apykaitos lygmeniu.<\/p>\n
Mokslininkai nustat\u0117, kad didesnis kvietin\u0117s duonos kiekis racione siejosi su ma\u017eesn\u0117mis energijos s\u0105naudomis. Tai rei\u0161kia, kad med\u017eiag\u0173 apykaita linko \u012f b\u016bsen\u0105, kai organizmas prioritet\u0105 teikia riebal\u0173 kaupimui, net jei kalorij\u0173 kiekis i\u0161lieka pana\u0161us.<\/p>\n
\u201e\u0160ie rezultatai rodo, kad svorio augim\u0105 gali lemti ne specifinis kvie\u010di\u0173 poveikis, o stiprus polinkis rinktis angliavandenius ir su tuo susij\u0119 med\u017eiag\u0173 apykaitos poky\u010diai\u201c, \u2013 teig\u0117 Osakos metropoliteno universiteto mitybos specialistas Shigenobu Matsumura.<\/p>\n
Eksperiment\u0173 metu laboratorin\u0117ms pel\u0117ms buvo suteikta galimyb\u0117 rinktis: \u012fprast\u0105, sveikesn\u012f gr\u016bd\u0173 pagrindu sudaryt\u0105 pa\u0161ar\u0105 arba angliavandeni\u0173 gausius variantus \u2013 paprast\u0105 duon\u0105, keptus kvietinius miltus ar keptus ry\u017ei\u0173 miltus. V\u0117liau buvo stebima, kaip kinta j\u0173 svoris ir kaip organizmas degina kalorijas ramyb\u0117s b\u016bsenoje bei aktyvumo metu.<\/p>\n
Be to, i\u0161 kraujo m\u0117gini\u0173 tyr\u0117jai vertino hormon\u0173, cukraus kiekio kraujyje ir \u012fvairi\u0173 metabolit\u0173 rodiklius, o po eksperimento atliktos audini\u0173 analiz\u0117s leido \u012fvertinti gen\u0173 rai\u0161k\u0105 kepenyse.<\/p>\n
Rezultatai parod\u0117, kad pel\u0117s ry\u0161kiai preferavo pereiti nuo standartin\u0117s mitybos prie angliavandeni\u0173 gausi\u0173 u\u017ekand\u017ei\u0173. Tai buvo siejama su didesniu svoriu ir didesniu riebalinio audinio kiekiu, ypa\u010d patinams.<\/p>\n
Tolesn\u0117 analiz\u0117 ir papildomi testai leido daryti i\u0161vad\u0105, kad du pagrindiniai poky\u010diai \u2013 svorio augimas ir riebalinio audinio did\u0117jimas \u2013 grei\u010diausiai buvo nulemti ne persivalgymo ar ma\u017eesnio fizinio aktyvumo, o pa\u010di\u0173 produkt\u0173 poveikio. Kvietini\u0173 milt\u0173 grup\u0117je bendrai buvo sudeginama ma\u017eiau kalorij\u0173, o su angliavandeni\u0173 pavertimu riebalais susij\u0119 genai suaktyv\u0117jo.<\/p>\n
Dar vienas papildomas bandymas, sutelktas \u012f kvietini\u0173 milt\u0173 grup\u0119, parod\u0117, kad sugr\u0105\u017einus pel\u0117ms \u012fprast\u0105 pa\u0161ar\u0105, svorio augimas sustojo, o med\u017eiag\u0173 apykaitos poky\u010diai pasisuko atgal.<\/p>\n
\u201eAteityje tikim\u0117s, kad tai taps moksliniu pagrindu siekiant subalansuoti \u201eskon\u012f\u201c ir \u201esveikat\u0105\u201c mitybos rekomendacij\u0173, maisto edukacijos ir maisto k\u016brimo srityse\u201c, \u2013 sak\u0117 Shigenobu Matsumura.<\/p>\n
Tyrimas papildo \u012frodymus, kad svarbu ne tik tai, kiek suvalgome, bet ir kaip konkretus maistas pakei\u010dia organizmo geb\u0117jim\u0105 apdoroti maistines med\u017eiagas bei deginti jose esan\u010dias kalorijas. Duonos atveju, mokslinink\u0173 teigimu, ji gali tarsi sul\u0117tinti med\u017eiag\u0173 apykaitos \u201evarikl\u012f\u201c.<\/p>\n
Vis d\u0117lto tyrimas turi ribojim\u0173: jis atliktas su pel\u0117mis, o ne su \u017emon\u0117mis. Nors tik\u0117tina, kad pana\u0161\u016bs procesai gali vykti ir \u017emogaus organizme, to dar negalima tvirtai teigti \u2013 tai tur\u0117t\u0173 patvirtinti b\u016bsimi tyrimai.<\/p>\n
Mokslininkai taip pat planuoja i\u0161bandyti platesn\u012f maisto produkt\u0173 pasirinkim\u0105, kad tiksliau nustatyt\u0173, kas konkre\u010diai duonoje sukelia tok\u012f organizmo atsak\u0105.<\/p>\n
Be to, pabr\u0117\u017eiama, kad \u012f med\u017eiag\u0173 apykaitos reakcij\u0105 \u012f maist\u0105 gali reik\u0161mingai \u012fsiterpti ir kiti veiksniai, pavyzd\u017eiui, am\u017eius ar hormon\u0173 poky\u010diai.<\/p>\n
Ateities darbai tur\u0117t\u0173 pad\u0117ti geriau \u012fvertinti kvie\u010di\u0173 ir duonos viet\u0105 mityboje bei paai\u0161kinti, kod\u0117l paprasta taisykl\u0117, kad svarbiausia yra \u201ekalorijos \u012feina \u2013 kalorijos i\u0161eina\u201c, ne visada veikia taip tiesmukai, kaip gali atrodyti.<\/p>\n
\u201eToliau planuojame tyrim\u0173 d\u0117mes\u012f perkelti \u012f \u017emones, kad patikrintume, kiek \u0161iame tyrime nustatyti med\u017eiag\u0173 apykaitos poky\u010diai pasirei\u0161kia realiuose mitybos \u012fpro\u010diuose\u201c, \u2013 sak\u0117 Shigenobu Matsumura.<\/p>\n
\u201eTaip pat ketiname tirti, kaip tokie veiksniai kaip pilno gr\u016bdo produktai, ma\u017eiau apdoroti gr\u016bdai ir skaidul\u0173 gaus\u016bs maisto produktai, j\u0173 deriniai su baltymais ir riebalais, maisto apdorojimo b\u016bdai bei vartojimo laikas veikia med\u017eiag\u0173 apykaitos reakcijas \u012f angliavandeni\u0173 suvartojim\u0105\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 jis.<\/p>\n
Tyrimas publikuotas \u017eurnale Molecular Nutrition & Food Research<\/i>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Naujas tyrimas su pel\u0117mis parod\u0117, kad duonos vartojimas gali b\u016bti susij\u0119s su k\u016bno svorio ir riebal\u0173 mas\u0117s did\u0117jimu net tada, kai bendras suvartojam\u0173 kalorij\u0173 kiekis i\u0161lieka pana\u0161us. Tyrim\u0105 atliko Japonijos Osakos metropoliteno universiteto mokslinink\u0173 komanda. Anot j\u0173, svorio augim\u0105 gali lemti ne vien per didelis riebal\u0173 kiekis mityboje, \u012f kur\u012f da\u017enai orientuojamos mitybos rekomendacijos, bet […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":7805,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-7804","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7804","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7804"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7804\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7805"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7804"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7804"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7804"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=7804"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}