{"id":7816,"date":"2026-04-17T21:33:25","date_gmt":"2026-04-17T21:33:25","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/17\/juodosios-skyles-ciurksliu-galia-pagaliau-ismatuota-nustebino-zvaigzdes-vejas\/"},"modified":"2026-04-17T21:33:25","modified_gmt":"2026-04-17T21:33:25","slug":"juodosios-skyles-ciurksliu-galia-pagaliau-ismatuota-nustebino-zvaigzdes-vejas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/17\/juodosios-skyles-ciurksliu-galia-pagaliau-ismatuota-nustebino-zvaigzdes-vejas\/","title":{"rendered":"Juodosios skyl\u0117s \u010diurk\u0161li\u0173 galia pagaliau i\u0161matuota: nustebino \u017evaig\u017ed\u0117s v\u0117jas"},"content":{"rendered":"

Juodosios skyl\u0117s laikomos vienais ekstremaliausi\u0173 Visatos objekt\u0173. Jos gali svaidyti med\u017eiag\u0105 \u012f i\u0161or\u0119 beveik \u0161viesos grei\u010diu, suformuodamos galingus plazmos srautus, vadinamus \u010diurk\u0161l\u0117mis. Manoma, kad tai vieni energingiausi\u0173 rei\u0161kini\u0173 kosmose.<\/p>\n

Naujas tyrimas, paskelbtas \u017eurnale Nature Astronomy<\/i>, meta i\u0161\u0161\u016bk\u012f \u012fprastam \u012fsivaizdavimui: paai\u0161k\u0117jo, kad i\u0161 pirmo \u017evilgsnio \u201epaprastas\u201c \u017evaig\u017ed\u0117s v\u0117jas gali prilygti \u0161i\u0173 \u010diurk\u0161li\u0173 poveikiui ir net formuoti j\u0173 elges\u012f.<\/p>\n

Kosminis valsas<\/h2>\n

Cygnus X-1 sistema \u2013 tai tarsi kosminis valsas tarp juodosios skyl\u0117s ir masyvios \u017evaig\u017ed\u0117s. \u0160ioje sistemoje esanti juodoji skyl\u0117 buvo pirmoji, kuri\u0105 \u017emonijai pavyko atrasti. Jos mas\u0117 siekia apie 21 Saul\u0117s mas\u0119, o visa \u0161i mas\u0117 sutelkta ma\u017edaug 100 kilometr\u0173 skersmens srityje.<\/p>\n

Juodoji skyl\u0117 sudaro dvejetain\u0119 sistem\u0105 su gerokai didesne palydove \u2013 \u017evaig\u017ede, kurios mas\u0117 beveik 40 kart\u0173 vir\u0161ija Saul\u0117s mas\u0119. Abu objektai aplink bendr\u0105 mas\u0117s centr\u0105 apsisuka kas 5,6 dienos.<\/p>\n

Ma\u017edaug 20 t\u016bkst. met\u0173 juodoji skyl\u0117 \u201emaitinasi\u201c \u0161ios \u017evaig\u017ed\u0117s med\u017eiaga. Ji j\u0105 pagauna d\u0117l itin stiprios gravitacijos, perimdama galing\u0105 \u017evaig\u017ed\u0117s v\u0117j\u0105.<\/p>\n

Dalis med\u017eiagos negr\u012f\u017etamai \u012fkrenta \u012f juod\u0105j\u0105 skyl\u0119, kirsdama vadinam\u0105j\u012f \u012fvyki\u0173 horizont\u0105. Kartu su dujomis \u012f vid\u0173 \u012ftraukiami ir magnetiniai laukai \u2013 b\u016btent jie padeda paleisti \u010diurk\u0161les, kurios juda beveik \u0161viesos grei\u010diu.<\/p>\n

\u0160ios \u010diurk\u0161l\u0117s energij\u0105 i\u0161ne\u0161a i\u0161 srities visai \u0161alia juodosios skyl\u0117s \u012f mil\u017eini\u0161k\u0105 atstum\u0105 \u2013 iki ma\u017edaug 16 \u0161viesme\u010di\u0173. Per t\u016bkstantme\u010dius j\u0173 veikimas prip\u016bt\u0117 did\u017eiul\u012f kar\u0161t\u0173 duj\u0173 burbul\u0105 aplinkiniame tarp\u017evaig\u017ediniame erdv\u0117laikyje. Vis d\u0117lto iki \u0161iol i\u0161matuoti momentin\u0119, \u201e\u010dia ir dabar\u201c \u010diurk\u0161li\u0173 gali\u0105 buvo itin sud\u0117tinga.<\/p>\n

V\u0117jas, kuris sulenkia \u010diurk\u0161les<\/h2>\n

\u017dvaig\u017ed\u017ei\u0173 v\u0117jai \u2013 tai daleli\u0173 srautai, kuriuos nuo \u017evaig\u017ed\u0117s pavir\u0161iaus \u201enupu\u010dia\u201c \u0161viesos sl\u0117gis. Kai Saul\u0117s v\u0117jas sustipr\u0117ja, dalel\u0117ms s\u0105veikaujant su \u017dem\u0117s magnetiniu lauku, danguje gali pasirodyti pa\u0161vaist\u0117s.<\/p>\n

Ta\u010diau Cygnus X-1 palydovin\u0117 \u017evaig\u017ed\u0117 yra tokia masyvi ir ry\u0161ki, kad per savo v\u0117j\u0105 praranda ma\u017edaug 100 mln. kart\u0173 daugiau mas\u0117s nei Saul\u0117, o \u0161\u012f sraut\u0105 \u012fgreitina iki ma\u017edaug triskart didesnio grei\u010dio.<\/p>\n

Tyr\u0117jai \u010diurk\u0161les u\u017efiksavo itin didel\u0117s skiriamosios gebos vaizdais, sujung\u0119 teleskopus, i\u0161d\u0117stytus t\u016bkstan\u010di\u0173 kilometr\u0173 atstumu. Tai ta pati interferometrijos technika, kuri\u0105 taiko \u201eEvent Horizon Telescope\u201c projektas, kuriuo buvo gautas pirmasis juodosios skyl\u0117s atvaizdas.<\/p>\n

Nustatyta, kad palydovin\u0117s \u017evaig\u017ed\u0117s v\u0117jas Cygnus X-1 sistemoje yra pakankamai stiprus, jog i\u0161lenkt\u0173 juodosios skyl\u0117s paleid\u017eiamas \u010diurk\u0161les. Juodajai skylei skriejant orbita, v\u0117jas nuolat spaud\u017eia \u010diurk\u0161les ir tarsi \u201enupu\u010dia\u201c jas nuo \u017evaig\u017ed\u0117s, tod\u0117l \u0161ios kei\u010dia krypt\u012f.<\/p>\n

I\u0161 \u017dem\u0117s perspektyvos susidaro \u012fsp\u016bdis, kad \u010diurk\u0161l\u0117s \u201e\u0161oka\u201c, sinchroni\u0161kai su sistemos orbitiniu jud\u0117jimu. Modeliuodami \u0161\u012f jud\u0117jim\u0105 mokslininkai pirm\u0105 kart\u0105 sugeb\u0117jo i\u0161matuoti momentin\u0119 \u010diurk\u0161li\u0173 gali\u0105 \u2013 ji prilygsta ma\u017edaug 10 t\u016bkst. Sauli\u0173 skleid\u017eiamai galiai.<\/p>\n

Kod\u0117l tai svarbu?<\/h2>\n

Supratimas, kaip juodosios skyl\u0117s \u201epaskirsto\u201c energij\u0105, yra svarbus ai\u0161kinantis, kaip evoliucionuoja galaktikos. Kai med\u017eiaga krenta \u012f juod\u0105j\u0105 skyl\u0119, dalis jos padidina pa\u010dios juodosios skyl\u0117s mas\u0119, ta\u010diau reik\u0161minga dalis energijos gali b\u016bti nukreipiama \u012f \u010diurk\u0161les, kurios energij\u0105 gr\u0105\u017eina \u012f aplink\u0105.<\/p>\n

Did\u017eiausi\u0173 juod\u0173j\u0173 skyli\u0173, esan\u010di\u0173 galaktik\u0173 centruose, \u010diurk\u0161l\u0117s gali formuoti pa\u010di\u0173 galaktik\u0173 strukt\u016br\u0105 ir daryti \u012ftak\u0105 dar didesniems kosminiams dariniams.<\/p>\n

Juodosios skyl\u0117s \u201emaitinimosi\u201c greit\u012f galima vertinti pagal rentgeno spinduliuot\u0119, kuri\u0105 sukuria \u012f vid\u0173 krentanti med\u017eiaga. Ta\u010diau iki \u0161iol tr\u016bko tiesioginio b\u016bdo nustatyti, kiek energijos konkre\u010diu momentu nukeliauja \u012f \u010diurk\u0161les.<\/p>\n

Cygnus X-1 \u010diurk\u0161li\u0173 galios matavimas suteikia nauj\u0105 galimyb\u0119 \u012fvertinti juodosios skyl\u0117s energijos \u201ebalans\u0105\u201c: palyginus, kaip spar\u010diai ji sugeria med\u017eiag\u0105 ir kiek energijos i\u0161ne\u0161a \u010diurk\u0161l\u0117mis, galima tikslinti Visatos raidos kompiuterinius modelius. Tai padeda geriau suprasti, kaip juodosios skyl\u0117s veikia Visat\u0105 did\u017eiausiais masteliais.<\/p>\n

\u0160is kosminis \u0161okis tarp juodosios skyl\u0117s ir masyvios \u017evaig\u017ed\u0117s atskleid\u017eia daugiau nei vien i\u0161lenkt\u0105 \u010diurk\u0161l\u0119: jis parodo, kad net patys energingiausi rei\u0161kiniai yra formuojami savo aplinkos. Steb\u0117dami \u201e\u0161okan\u010dias\u201c Cygnus X-1 \u010diurk\u0161les, mokslininkai papild\u0117 \u017einias apie tai, kaip juodosios skyl\u0117s prisideda prie kosmoso evoliucijos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Juodosios skyl\u0117s laikomos vienais ekstremaliausi\u0173 Visatos objekt\u0173. Jos gali svaidyti med\u017eiag\u0105 \u012f i\u0161or\u0119 beveik \u0161viesos grei\u010diu, suformuodamos galingus plazmos srautus, vadinamus \u010diurk\u0161l\u0117mis. Manoma, kad tai vieni energingiausi\u0173 rei\u0161kini\u0173 kosmose. Naujas tyrimas, paskelbtas \u017eurnale Nature Astronomy, meta i\u0161\u0161\u016bk\u012f \u012fprastam \u012fsivaizdavimui: paai\u0161k\u0117jo, kad i\u0161 pirmo \u017evilgsnio \u201epaprastas\u201c \u017evaig\u017ed\u0117s v\u0117jas gali prilygti \u0161i\u0173 \u010diurk\u0161li\u0173 poveikiui ir net formuoti […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":7817,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-7816","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7816","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7816"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7816\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7817"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7816"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7816"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7816"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=7816"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}