Panpermijos teorija teigia, kad gyvyb\u0117 arba jos \u201estatybiniai blokai\u201c gali plisti kosmose, keliaudami su asteroidais, kometomis ir kitais dangaus k\u016bnais. Id\u0117ja paprasta: jei vienoje planetoje atsiranda organini\u0173 med\u017eiag\u0173 ar net mikroorganizm\u0173, stipr\u016bs susid\u016brimai gali i\u0161mesti pavir\u0161iaus med\u017eiag\u0105 \u012f kosmos\u0105, o v\u0117liau ji gali pasiekti kitus pasaulius.<\/p>\n
Daugel\u012f de\u0161imtme\u010di\u0173 mokslininkai gin\u010dijosi, ar toks \u201eapsikeitimas\u201c gal\u0117jo vykti tarp \u017dem\u0117s ir Marso. Ta\u010diau pastaruoju metu, atsinaujinus diskusijoms apie galim\u0105 mikrobin\u0119 gyvyb\u0119 tankiuose Veneros debesyse, vis da\u017eniau svarstoma, ar tarp Veneros, \u017dem\u0117s ir Marso gal\u0117jo vykti tarplanetin\u0117 organin\u0117s med\u017eiagos perna\u0161a.<\/p>\n
Naujame tyrime, pristatytame 2026 met\u0173 M\u0117nulio ir planet\u0173 moksl\u0173 konferencijoje (LPSC), grup\u0117 mokslinink\u0173 i\u0161 Johno Hopkinso universiteto Taikomosios fizikos laboratorijos ir \u201eSandia\u201c nacionalini\u0173 laboratorij\u0173 detaliai i\u0161nagrin\u0117jo \u0161i\u0105 hipotez\u0119. Tyr\u0117jai r\u0117m\u0117si 2021 metais Noamo Izenbergo su bendraautoriais pasi\u016blyta \u201eVeneros gyvyb\u0117s lygties\u201c (VLE) schema, kuri padeda \u012fvertinti tikimyb\u0119, kad \u0161iuo metu planetoje egzistuoja gyvyb\u0117.<\/p>\n
VLE, pana\u0161iai kaip Dreiko lygtis, tikimyb\u0119 i\u0161skaido \u012f kelis sandus, kuri\u0173 sandauga pateikia bendr\u0105 \u012fvert\u012f. Ji apibr\u0117\u017eiama taip:<\/p>\n
L = O x R x C<\/p>\n
\u010cia L rei\u0161kia tikimyb\u0119, kad gyvyb\u0117 egzistuoja dabar (nuo 0 iki 1), O \u2013 gyvyb\u0117s kilm\u0119 (tikimyb\u0119, kad gyvyb\u0117 Veneroje gal\u0117jo atsirasti ir \u012fsitvirtinti), R \u2013 atsparum\u0105 (biosferos geb\u0117jim\u0105 i\u0161likti ir atlaikyti poky\u010dius), o C \u2013 t\u0119stinum\u0105 (tikimyb\u0119, kad tinkamos s\u0105lygos i\u0161liko iki \u0161i\u0173 dien\u0173).<\/p>\n
Naudodami \u0161i\u0105 strukt\u016br\u0105, mokslininkai pirmiausia vertino, ar bet kokia organin\u0117 med\u017eiaga \u2013 nepriklausomai nuo jos kilm\u0117s \u2013 apskritai gal\u0117t\u0173 i\u0161gyventi kelion\u0119 kosmose. Tokiai med\u017eiagai gr\u0117st\u0173 ne tik sm\u016bgio sukeliamas \u201e\u0161okas\u201c, bet ir sm\u016bgio metu i\u0161siskirianti \u0161iluma, o v\u0117liau \u2013 ekstremalios temperat\u016bros, radiacija ir vakuumas.<\/p>\n
Vis d\u0117lto kompiuterinis modeliavimas ir \u017dem\u0117je rast\u0173 meteorit\u0173 tyrimai rodo, kad organin\u0117 med\u017eiaga kartais gali i\u0161gyventi tiek i\u0161metim\u0105 \u012f kosmos\u0105, tiek tarplanetin\u0119 kelion\u0119. Atvykus \u012f Vener\u0105, jai dar reik\u0117t\u0173 patekti \u012f debesis arba vir\u0161 j\u0173, kad i\u0161likt\u0173 \u2013 pavir\u0161iuje s\u0105lygos yra itin at\u0161iaurios.<\/p>\n
Toliau tyr\u0117j\u0173 skai\u010diavimai buvo sutelkti \u012f tai, kaip Veneros atmosferoje elgt\u0173si bolidai (labai ry\u0161k\u016bs meteorai). Jie analizavo abliacij\u0105, sprogim\u0105 ore ir fragmentacij\u0105 \u012f dalis, kurios gal\u0117t\u0173 kur\u012f laik\u0105 sklandyti debes\u0173 sluoksniuose. Tam taikyta vadinamoji \u201eblyno\u201c (angl. pancake) pusiau analitin\u0117 metodika, da\u017enai naudojama apra\u0161yti, kaip objektas suyra skriedamas per atmosfer\u0105.<\/p>\n
Kai bolidas sprogsta atmosferoje (\u012fvyksta vadinamasis oro sprogimas), aerodinaminis pasiprie\u0161inimas i\u0161sklaido fragmentus horizontaliai ir suformuoja i\u0161sisklaid\u017eiusios med\u017eiagos \u201eblyn\u0105\u201c. Tyr\u0117jai \u0161iuos i\u0161skaidytos med\u017eiagos vienetus vadino \u201el\u0105stel\u0117mis\u201c.<\/p>\n
Pritaik\u0119 \u201eblyno\u201c model\u012f ir ankstesni\u0173 tyrim\u0173 duomenis pirmiesiems parametrams \u012fvertinti, mokslininkai apskai\u010diavo, kiek toki\u0173 objekt\u0173, kilusi\u0173 i\u0161 \u017dem\u0117s ar Marso, gal\u0117jo pristatyti med\u017eiagos \u012f Veneros debesis. J\u0173 i\u0161vada \u2013 per ilg\u0105 laik\u0105 \u012f Veneros debesis gal\u0117jo patekti \u0161imtai milijard\u0173 \u201el\u0105steli\u0173\u201c, o dalis j\u0173 teori\u0161kai gal\u0117jo i\u0161likti potencialiai gyvybingos.<\/p>\n
Modelis pateik\u0117 ir konkretesn\u012f \u012fvert\u012f: Veneros debesyse per vienerius \u017dem\u0117s metus gal\u0117t\u0173 i\u0161sisklaidyti ma\u017edaug apie 100 toki\u0173 \u201el\u0105steli\u0173\u201c, o per pastar\u0105j\u012f 1 milijard\u0105 met\u0173 i\u0161 \u017dem\u0117s \u012f Vener\u0105 gal\u0117jo b\u016bti perne\u0161ta apie 20 milijard\u0173 \u201el\u0105steli\u0173\u201c.<\/p>\n
Nors tyr\u0117jai pabr\u0117\u017e\u0117, kad j\u0173 modelis neapima vis\u0173 smulki\u0173 bolido s\u0105veikos su atmosfera detali\u0173, o kiekvienas VLE parametras pasi\u017eymi didele neapibr\u0117\u017etimi (kaip ir Dreiko lygties atveju), daroma bendra i\u0161vada i\u0161lieka ai\u0161ki: panpermija tarp \u017dem\u0117s ir Veneros yra \u012fmanoma. Tai rei\u0161kia, kad jei ateityje astrobiologin\u0117 misija aptikt\u0173 gyvyb\u0117s po\u017eymi\u0173 Veneros debesyse, neatmetama galimyb\u0117, jog jos i\u0161takos gal\u0117jo b\u016bti \u017dem\u0117je.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Panpermijos teorija teigia, kad gyvyb\u0117 arba jos \u201estatybiniai blokai\u201c gali plisti kosmose, keliaudami su asteroidais, kometomis ir kitais dangaus k\u016bnais. Id\u0117ja paprasta: jei vienoje planetoje atsiranda organini\u0173 med\u017eiag\u0173 ar net mikroorganizm\u0173, stipr\u016bs susid\u016brimai gali i\u0161mesti pavir\u0161iaus med\u017eiag\u0105 \u012f kosmos\u0105, o v\u0117liau ji gali pasiekti kitus pasaulius. Daugel\u012f de\u0161imtme\u010di\u0173 mokslininkai gin\u010dijosi, ar toks \u201eapsikeitimas\u201c gal\u0117jo vykti […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":8000,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[48],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-7999","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-laisvalaikis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7999","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7999"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7999\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8000"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7999"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7999"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7999"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=7999"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}