{"id":8016,"date":"2026-04-18T15:24:59","date_gmt":"2026-04-18T15:24:59","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/18\/freudas-ivardijo-stipriausia-vaiko-poreiki-dauguma-tevu-tai-ignoruoja-iki-per-velu\/"},"modified":"2026-04-18T15:24:59","modified_gmt":"2026-04-18T15:24:59","slug":"freudas-ivardijo-stipriausia-vaiko-poreiki-dauguma-tevu-tai-ignoruoja-iki-per-velu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/18\/freudas-ivardijo-stipriausia-vaiko-poreiki-dauguma-tevu-tai-ignoruoja-iki-per-velu\/","title":{"rendered":"Freudas \u012fvardijo stipriausi\u0105 vaiko poreik\u012f: dauguma t\u0117v\u0173 tai ignoruoja iki per v\u0117lu"},"content":{"rendered":"<p>\u0160is poreikis, anot Sigmundo Freudo, gali b\u016bti net stipresnis u\u017e alk\u012f. Vis d\u0117lto daugelis t\u0117v\u0173 jo ne\u012fvertina, kol \u017eala jau b\u016bna padaryta.<\/p>\n<p>Vienas garsaus psichoanalitiko S. Freudo pasteb\u0117jimas, apra\u0161ytas prie\u0161 daugiau nei \u0161imt\u0105 met\u0173, v\u0117l atsid\u016br\u0117 vaik\u0173 aukl\u0117jimo specialist\u0173 d\u0117mesio centre. 1930 metais jis ra\u0161\u0117:<\/p>\n<p>\u201eNegaliu \u012fsivaizduoti vaikyst\u0117je stipresnio poreikio nei poreikis t\u0117vo apsaugai\u201c, \u2013 teig\u0117 S. Freudas.<\/p>\n<p>Pasak psichoanalitiko, vaikams b\u016btina gilesn\u0117 emocin\u0117s apsaugos ir stabilumo patirtis, kad ankstyv\u0105j\u012f gyvenimo etap\u0105 jie pereit\u0173 be pernelyg didelio nerimo. Freudas pabr\u0117\u017e\u0117 patikim\u0105 t\u0117vo buvim\u0105 kaip veiksn\u012f, d\u0117l kurio i\u0161orinis pasaulis vaikui atrodo valdomas, o ne gr\u0117smingas.<\/p>\n<p>Jei vaikas jau\u010dia patikim\u0105 suaugusiojo buvim\u0105, jam formuojasi bazinis pasitik\u0117jimas. \u0160is vidinis saugumo jausmas leid\u017eia tyrin\u0117ti aplink\u0105, rizikuoti ir patirti nusivylim\u0105 nepriimant jo kaip katastrofos. Apsauganti fig\u016bra veikia ir kaip reali atrama, ir kaip vidinis ramyb\u0117s \u0161altinis.<\/p>\n<p>Tirdamas ankstyv\u0105j\u0105 raid\u0105, S. Freudas pasteb\u0117jo, kad apsauginio ry\u0161io kokyb\u0117 turi \u012ftakos tam, kaip \u017emogus ateityje kuria santykius ir vertina save. Vaikas, kuris jau\u010diasi saugus, paprastai \u012fgyja didesn\u012f emocij\u0173 reguliavimo geb\u0117jim\u0105. Pasaulis jam atrodo ma\u017eiau pavojingas, nes stresin\u0117se situacijose egzistuoja patikimas \u201egr\u012f\u017eimo ta\u0161kas\u201c. \u0160i ankstyva patirtis sukuria model\u012f, pagal kur\u012f \u017emogus vis\u0105 gyvenim\u0105 interpretuoja saugum\u0105 ir gr\u0117sm\u0119.<\/p>\n<p>S. Freudas akcentavo, kad svarbiausia yra nuolatinis ir nusp\u0117jamas glob\u0117jo buvimas. Vaikui nereikia, kad suaug\u0119s \u017emogus visada aktyviai gint\u0173 nuo kiekvieno i\u0161\u0161\u016bkio \u2013 jam b\u016btina \u017einoti, jog apsauganti fig\u016bra yra \u0161alia ir prireikus galima \u012f j\u0105 atsiremti.<\/p>\n<p>Toks skirtumas atskiria perd\u0117t\u0105 glob\u0105 nuo stabilaus, raminan\u010dio palaikymo, kuris padeda sveikai vystytis.<\/p>\n<p>\u012edomu tai, kad t\u0117vo apsaugos poreik\u012f S. Freudas laik\u0117 centriniu ankstyvosios vaikyst\u0117s reikalavimu, prilygstan\u010diu alkiui ar fiziniam komfortui. Jo manymu, \u0161ios apsaugos stoka palieka tu\u0161tum\u0105, kuri v\u0117liau gali pasireik\u0161ti stresu ar santyki\u0173 sunkumais.<\/p>\n<p>Psichoanalitikas teig\u0117, kad vaikui nepatyrus pakankamos apsaugos, tai gali tur\u0117ti ilgalaiki\u0173 pasekmi\u0173. Vaikas, nerandantis saugumo \u0161altinio, gali tapti labiau nerimastingas, j\u012f gali lyd\u0117ti nuolatinis bej\u0117gi\u0161kumo jausmas. Neturint i\u0161orin\u0117s atramos, vidinis pasaulis gali atrodyti chaoti\u0161kesnis ir gr\u0117smingesnis.<\/p>\n<p>S. Freudas svarst\u0117, kad tokie ankstyvieji tr\u016bkumai neretai i\u0161ry\u0161k\u0117ja suaugus. Pavyzd\u017eiui, sunkumai kuriant stabilius santykius gali atspind\u0117ti nepakankamai susiformavus\u012f ar pa\u017eeist\u0105 pasitik\u0117jim\u0105. Psichika \u0161i\u0173 sprag\u0173 \u201enei\u0161auga\u201c, o tarsi perkelia jas \u012f priek\u012f \u2013 kartais jos u\u017esimaskuoja kaip suaugusi\u0173j\u0173 nerimas, nesaugumas ar gynybiniai elgesio modeliai.<\/p>\n<p>Apsaugin\u0117 funkcija svarbi ir tam, kaip vaikai mokosi reguliuoti emocijas. Kai glob\u0117jas patikimai nuramina vaik\u0105, \u0161is pama\u017eu perima geb\u0117jim\u0105 nusiraminti pats. Jei kritiniais raidos laikotarpiais tokios i\u0161orin\u0117s emocij\u0173 reguliacijos tr\u016bksta, vaikui gali b\u016bti sunkiau i\u0161siugdyti savireguliacijos \u012fg\u016bd\u017eius. D\u0117l to vis\u0105 gyvenim\u0105 gali i\u0161likti didesnis emocinis jautrumas arba gali b\u016bti sunkiau atsitiesti po \u012fprast\u0173 nes\u0117kmi\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u0160is poreikis, anot Sigmundo Freudo, gali b\u016bti net stipresnis u\u017e alk\u012f. Vis d\u0117lto daugelis t\u0117v\u0173 jo ne\u012fvertina, kol \u017eala jau b\u016bna padaryta. Vienas garsaus psichoanalitiko S. Freudo pasteb\u0117jimas, apra\u0161ytas prie\u0161 daugiau nei \u0161imt\u0105 met\u0173, v\u0117l atsid\u016br\u0117 vaik\u0173 aukl\u0117jimo specialist\u0173 d\u0117mesio centre. 1930 metais jis ra\u0161\u0117: \u201eNegaliu \u012fsivaizduoti vaikyst\u0117je stipresnio poreikio nei poreikis t\u0117vo apsaugai\u201c, \u2013 [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":8017,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[48],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-8016","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-laisvalaikis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8016","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8016"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8016\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8017"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8016"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8016"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8016"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=8016"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}