Sicilijoje esanti Etna \u2013 auk\u0161\u010diausias ir aktyviausias Europos ugnikalnis \u2013 jau de\u0161imtme\u010dius glumina geologus. Nors tai vienas geriausiai pasaulyje stebim\u0173 vulkanini\u0173 objekt\u0173, jo kilm\u0117s ir veikimo mechanizmo nepavyko iki galo paai\u0161kinti tradiciniais vadov\u0117liniais modeliais. Naujausi \u201eLozanos universiteto\u201c<\/i> mokslinink\u0173 tyrimai, atlikti kartu su Italijos Nacionaliniu geofizikos ir vulkanologijos institutu \u201eINGV\u201c<\/i>, pateikia netik\u0117t\u0105 paai\u0161kinim\u0105: Etna gali priklausyti itin retai, palyginti neseniai apra\u0161ytai ketvirtai ugnikalni\u0173 kategorijai.<\/p>\n
Geologijos po\u017ei\u016briu Etna \u2013 tikras fenomenas. Tai daugiau nei 500 t\u016bkst. met\u0173 am\u017eiaus stratovulkanas, i\u0161kil\u0119s daugiau kaip 3 t\u016bkst. metr\u0173 vir\u0161 j\u016bros lygio ir vidutini\u0161kai i\u0161siver\u017eiantis kelis kartus per metus. Nepaisant tokio intensyvaus aktyvumo, mokslininkai ilgai nesutar\u0117, kaip jis susiformavo. Norint suprasti problem\u0105, verta prisiminti tris klasikinius ugnikalni\u0173 formavimosi mechanizmus, b\u016bdingus \u017dem\u0117s litosferai.<\/p>\n
Pirmasis mechanizmas veikia tektonini\u0173 plok\u0161\u010di\u0173 ribose, kur plok\u0161t\u0117s tolsta viena nuo kitos, o mantijos med\u017eiaga kyla auk\u0161tyn ir lydosi. Antrasis \u2013 subdukcijos zonose, kai viena plok\u0161t\u0117 slysta po kita: vanduo patenka \u012f mantij\u0105, ma\u017eina uolien\u0173 lydymosi temperat\u016br\u0105, ir taip formuojasi ugnikalniai, pana\u0161\u016bs \u012f Fudzijam\u0105 ar And\u0173 vulkanus. Tre\u010diasis tipas \u2013 vadinamosios kar\u0161tosios d\u0117m\u0117s, kai kar\u0161ta mantijos med\u017eiaga kyla per plok\u0161t\u0117s vidur\u012f ir sukuria tokias vulkanines grandines kaip Havajai.<\/p>\n
Etna netelpa n\u0117 \u012f vien\u0105 i\u0161 \u0161i\u0173 kategorij\u0173. Nors ji yra netoli subdukcijos zonos, jos magmos chemin\u0117 sud\u0117tis labiau primena kar\u0161t\u0173j\u0173 d\u0117mi\u0173 ugnikalnius. Ta\u010diau po Sicilija nenustatyta jokio mantijos pl\u016bmo, kuris paai\u0161kint\u0173 tok\u012f proces\u0105. D\u0117l \u0161io neatitikimo Etna ilg\u0105 laik\u0105 buvo laikoma geologine anomalija.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 komanda, vadovaujama profesoriaus S\u00e9bastieno Pileto, pasi\u016bl\u0117 dr\u0105si\u0105 hipotez\u0119, paskelbt\u0105 mokslo \u017eurnale \u201eJournal of Geophysical Research: Solid Earth\u201c<\/i>. Pasak mokslinink\u0173, Etn\u0105 gali maitinti mechanizmas, pana\u0161us \u012f vadinamuosius \u201epetit-spot\u201c tipo ugnikalnius. \u0160is rei\u0161kinys pirm\u0105 kart\u0105 apra\u0161ytas 2006 metais, kai Japonijos mokslininkai tyr\u0117 ma\u017eas povandenines vulkanines strukt\u016bras.<\/p>\n
\u201ePetit-spot\u201c tipo ugnikalniai susiformuoja d\u0117l specifini\u0173 tektonini\u0173 judesi\u0173, kurie i\u0161lenkia litosferos plok\u0161tes. Skirtingai nei \u012fprasti ugnikalniai, kuriuose magma prie\u0161 i\u0161siver\u017eim\u0105 susidaro d\u0117l vietini\u0173 termini\u0173 ar chemini\u0173 proces\u0173, \u201epetit-spot\u201c atveju naudojama magma, jau egzistuojanti vir\u0161utin\u0117je mantijoje, ma\u017edaug 80 kilometr\u0173 gylyje, vadinamojoje ma\u017eo grei\u010dio zonoje. Tai sluoksnis, kuriame uolienos b\u016bna dalinai i\u0161silyd\u017eiusios ir plasti\u0161kos.<\/p>\n
\u0160i id\u0117ja laikoma revoliucine, nes iki \u0161iol \u201epetit-spot\u201c mechanizmas buvo siejamas tik su ma\u017eomis, keli\u0173 \u0161imt\u0173 metr\u0173 auk\u0161\u010dio vulkanin\u0117mis strukt\u016bromis. Jei hipotez\u0117 pasitvirtint\u0173, Etna b\u016bt\u0173 pirmasis \u017einomas mil\u017eini\u0161kas sausumos ugnikalnis, veikiantis tokiu principu.<\/p>\n
Kaip magma i\u0161 ma\u017edaug 80 kilometr\u0173 gylio gali pasiekti pavir\u0161i\u0173 tokiais kiekiais? Raktas \u2013 unikali Sicilijos pad\u0117tis Afrikos ir Eurazijos plok\u0161\u010di\u0173 sand\u016broje. Mokslinink\u0173 teigimu, sud\u0117tingi \u0161i\u0173 plok\u0161\u010di\u0173 judesiai ir susid\u016brimai sukelia did\u017eiules \u012ftampas litosferoje. Kai plok\u0161t\u0117 i\u0161linksta \u0161alia subdukcijos zonos, ji ima skilin\u0117ti.<\/p>\n
Gilieji l\u016b\u017eiai veikia tarsi vamzdyn\u0173 sistema, kuria seniai ten esanti magma stumiama \u012f vir\u0161\u0173. \u0160\u012f proces\u0105 tyr\u0117jai lygina su vandens spaudimu i\u0161 permirkusios kempin\u0117s: spaud\u017eiant ir lenkiant strukt\u016br\u0105, skystis randa keli\u0105 per naujai atsiradusius ply\u0161ius. D\u0117l to Etna apib\u016bdinama kaip \u201epratekanti trasa\u201c, tiesiogiai transportuojanti pirmin\u0119 magm\u0105 i\u0161 astenosferos.<\/p>\n
Siekdami patikrinti teorij\u0105, mokslininkai i\u0161analizavo lavos m\u0117ginius i\u0161 \u012fvairi\u0173 ugnikalnio sluoksni\u0173 ir atk\u016br\u0117 Etnos chemin\u0119 evoliucij\u0105 nuo jos susiformavimo prie\u0161 500 t\u016bkst. met\u0173 iki \u0161i\u0173 dien\u0173 i\u0161siver\u017eim\u0173. Rezultatai nustebino: magmos chemin\u0117 sud\u0117tis per pus\u0119 milijono met\u0173 i\u0161liko beveik nepakitusi, nors tektoninis re\u017eimas regione keit\u0117si.<\/p>\n
Toks stabilumas rodo, kad ugnikalnis magmos \u201enepasigamina\u201c vietoje nuolat vykstan\u010di\u0173 proces\u0173 metu, o ima j\u0105 i\u0161 did\u017eiulio, senovinio rezervuaro, slypin\u010dio giliai po \u017eeme. Tuomet i\u0161siver\u017eim\u0173 intensyvumo svyravimai per am\u017eius labiau priklauso ne nuo mantijos sud\u0117ties poky\u010di\u0173, o nuo plok\u0161\u010di\u0173 jud\u0117jimo dinamikos, kuri tai \u201eatveria\u201c, tai \u201epriveria\u201c ply\u0161ius, kuriais kyla magma.<\/p>\n
Supratimas, kad Etna gali veikti pagal \u201epetit-spot\u201c sistem\u0105, reik\u0161mingas ne tik fundamentiniam mokslui, bet ir visuomen\u0117s saugumui. Naujas modelis gali pad\u0117ti \u201eINGV\u201c<\/i> specialistams Katanijoje tiksliau vertinti vulkanin\u0119 rizik\u0105. \u017dinant, kad ugnikalnis tiesiogiai susietas su giliu magmos rezervuaru per tektonini\u0173 l\u016b\u017ei\u0173 tinkl\u0105, galima tiksliau prognozuoti, kaip regiono seisminio aktyvumo poky\u010diai paveiks b\u016bsimus i\u0161siver\u017eimus.<\/p>\n
Be to, tyrimas atveria naujas galimybes ie\u0161koti pana\u0161i\u0173 sistem\u0173 kitose pasaulio vietose. Tai leid\u017eia manyti, kad ugnikalniai, iki \u0161iol laikyti \u201enetipiniais\u201c ar sunkiai klasifikuojamais, i\u0161 ties\u0173 gali veikti pagal t\u0105 pat\u012f gili\u0173j\u0173 proces\u0173 mechanizm\u0105. Etna, nuo seno laikoma gamtos galios simboliu, dar kart\u0105 primena: \u017dem\u0117 vis dar slepia paslap\u010di\u0173, ver\u010dian\u010di\u0173 perra\u0161yti tai, k\u0105 man\u0117me \u017einantys apie m\u016bs\u0173 planetos veikim\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Sicilijoje esanti Etna \u2013 auk\u0161\u010diausias ir aktyviausias Europos ugnikalnis \u2013 jau de\u0161imtme\u010dius glumina geologus. Nors tai vienas geriausiai pasaulyje stebim\u0173 vulkanini\u0173 objekt\u0173, jo kilm\u0117s ir veikimo mechanizmo nepavyko iki galo paai\u0161kinti tradiciniais vadov\u0117liniais modeliais. Naujausi \u201eLozanos universiteto\u201c mokslinink\u0173 tyrimai, atlikti kartu su Italijos Nacionaliniu geofizikos ir vulkanologijos institutu \u201eINGV\u201c, pateikia netik\u0117t\u0105 paai\u0161kinim\u0105: Etna gali priklausyti […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":8108,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-8107","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8107","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8107"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8107\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8108"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8107"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8107"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8107"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=8107"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}