Jau de\u0161imtme\u010dius tamsiosios materijos m\u012fsl\u0117 neduoda ramyb\u0117s fizikams ir astronomams visame pasaulyje. \u0160i nematoma med\u017eiaga sudaro apie 85 proc. visos Visatos materijos mas\u0117s, ta\u010diau teleskopais jos nepamatysime, nes ji neskleid\u017eia, neatspindi ir nesugeria \u0161viesos. Apie jos egzistavim\u0105 sprend\u017eiama tik i\u0161 gravitacinio poveikio \u017evaig\u017ed\u0117ms ir galaktikoms. Naujausios erdv\u0117laikio \u201erauk\u0161li\u0173\u201c, vadinam\u0173 gravitacin\u0117mis bangomis, analiz\u0117s leid\u017eia manyti, kad raktas \u012f \u0161i\u0105 paslapt\u012f gali slyp\u0117ti objektuose, atsiradusiuose pra\u0117jus vos akimirkoms po Visatos gimimo \u2013 pirmyk\u0161t\u0117se juodosiose skyl\u0117se.<\/p>\n
Dauguma juod\u0173j\u0173 skyli\u0173, apie kurias da\u017eniausiai girdime, yra \u017evaig\u017edin\u0117s kilm\u0117s. Jos susidaro, kai masyvios \u017evaig\u017ed\u0117s savo gyvenimo pabaigoje subli\u016bk\u0161ta ir sprogsta supernovos pli\u016bpsniu. D\u0117l to j\u0173 mas\u0117 paprastai b\u016bna kelis kartus didesn\u0117 nei Saul\u0117s.<\/p>\n
Ta\u010diau pirmyk\u0161t\u0117s juodosios skyl\u0117s (PBH) \u2013 visai kita kategorija. J\u0173 egzistavim\u0105 dar pra\u0117jusio am\u017eiaus 8-ajame de\u0161imtmetyje pasi\u016bl\u0117 Stephenas Hawkingas. Pagal \u0161i\u0105 id\u0117j\u0105, jos gal\u0117jo susiformuoti ne i\u0161 mir\u0161tan\u010di\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173, o tiesiogiai i\u0161 tankio fluktuacij\u0173 itin kar\u0161toje ir tankioje ankstyvojoje Visatoje netrukus po Did\u017eiojo sprogimo. Tokios juodosios skyl\u0117s teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 b\u016bti beveik bet kokio dyd\u017eio: nuo vidutinio asteroido mas\u0117s iki mil\u017eini\u0161kos planetos mas\u0117s. Jei jos i\u0161 ties\u0173 egzistuoja, gal\u0117t\u0173 u\u017epildyti tarp\u017evaig\u017edin\u0119 ir tarpgalaktin\u0119 erdv\u0119 bei sudaryti reik\u0161ming\u0105 dal\u012f \u2013 o gal net vis\u0105 \u2013 ie\u0161komos tamsiosios materijos.<\/p>\n
Ilg\u0105 laik\u0105 pirmyk\u0161t\u0117s juodosios skyl\u0117s buvo laikomos daugiausia teorine, nors ir intriguojan\u010dia, hipoteze. Situacij\u0105 pakeit\u0117 \u201eLIGO\u201c (Laser Interferometer Gravitational-Wave Observatory) steb\u0117jimai: detektorius u\u017efiksavo gravitacin\u0117s bangos signal\u0105, kilus\u012f susid\u016brus dviem juodosioms skyl\u0117ms, i\u0161 kuri\u0173 bent viena, sprend\u017eiant pagal duomenis, tur\u0117jo ma\u017eesn\u0119 mas\u0119 nei Saul\u0117.<\/p>\n
\u0160iuolaikin\u0117je astrofizikoje tokia mas\u0117 laikoma prakti\u0161kai ne\u012fmanoma juodajai skylei, susiformavusiai i\u0161 \u017evaig\u017ed\u0117s. B\u016btent tod\u0117l signalas suk\u0117l\u0117 didel\u012f susidom\u0117jim\u0105 \u2013 jis gal\u0117t\u0173 b\u016bti vienas pirm\u0173j\u0173 reali\u0173 pirmyk\u0161\u010di\u0173 juod\u0173j\u0173 skyli\u0173 po\u017eymi\u0173.<\/p>\n
Mokslininkai Nico Cappelluti i\u0161 Majamio universiteto ir jo kolega Alberto Magaraggia teigia, kad \u0161is ne\u012fprastas signalas gali b\u016bti pirmasis ap\u010diuopiamas \u012frodymas, jog pirmyk\u0161t\u0117s juodosios skyl\u0117s egzistuoja. Jie pripa\u017e\u012fsta, kad visada i\u0161lieka rizika, jog aptiktas signalas gal\u0117jo b\u016bti matavimo paklaida ar triuk\u0161mas jautriose interferometro \u201erankose\u201c, ta\u010diau tyr\u0117j\u0173 vertinimu statistika vis d\u0117lto palanki j\u0173 interpretacijai.<\/p>\n
\u201eBand\u0117me \u012fvertinti, kiek pirmyk\u0161\u010di\u0173 juod\u0173j\u0173 skyli\u0173 gal\u0117t\u0173 egzistuoti Visatoje ir kiek i\u0161 j\u0173 \u201eLIGO\u201c tur\u0117t\u0173 geb\u0117ti aptikti. M\u016bs\u0173 rezultatai \u2013 viltingi\u201c, \u2013 ai\u0161kina A. Magaraggia.<\/p>\n
Standartinis elementari\u0173j\u0173 daleli\u0173 fizikos modelis, nors ir itin s\u0117kmingas ai\u0161kinant daugel\u012f rei\u0161kini\u0173, nesi\u016blo ai\u0161kaus kandidato tamsiajai materijai. Ilg\u0105 laik\u0105 ie\u0161kota hipotetini\u0173 daleli\u0173, toki\u0173 kaip aksionai ar WIMP, ta\u010diau kol kas paie\u0161kos rezultat\u0173 nedav\u0117.<\/p>\n
\u0160iame kontekste pirmyk\u0161t\u0117s juodosios skyl\u0117s tampa patrauklia alternatyva. Kaip ir hipotetin\u0117s tamsiosios materijos dalel\u0117s, jos turi mas\u0119 (tod\u0117l veikia gravitaci\u0161kai) ir yra prakti\u0161kai nematomos: \u012fvyki\u0173 horizontas neleid\u017eia i\u0161tr\u016bkti net \u0161viesai.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad vien matomos materijos gravitacijos galaktikoms nepakakt\u0173 i\u0161likti stabilioms \u2013 reikalingas papildomas \u201egravitacinis klijus\u201c. Jei Visata b\u016bt\u0173 nus\u0117ta milijardais ma\u017e\u0173 juod\u0173j\u0173 skyli\u0173, jos idealiai tikt\u0173 tr\u016bkstamos mas\u0117s vaidmeniui, kurios astronomai ie\u0161ko jau ne vien\u0105 de\u0161imtmet\u012f.<\/p>\n
Nepaisant tyr\u0117j\u0173 entuziazmo, platesn\u0117 mokslo bendruomen\u0117 \u012f \u0161ias i\u0161vadas \u017ei\u016bri atsargiai. Vieno ne\u012fprasto signalo nepakanka, kad b\u016bt\u0173 galima skelbti galutin\u012f tamsiosios materijos m\u012fsl\u0117s sprendim\u0105. Norint patvirtinti, kad tai i\u0161 ties\u0173 pirmyk\u0161t\u0117s kilm\u0117s objektai, reikia daugiau detekcij\u0173, ypa\u010d toki\u0173, kuri\u0173 mas\u0117 b\u016bt\u0173 ma\u017eesn\u0117 u\u017e Saul\u0117s.<\/p>\n
Istorija primena, kad moksliniams prover\u017eiams da\u017enai prireikia laiko: Albertas Einsteinas gravitacini\u0173 bang\u0173 egzistavim\u0105 numat\u0117 1915 metais, o j\u0173 pirm\u0105j\u012f tiesiogin\u012f patvirtinim\u0105 \u017emonijai pavyko gauti tik po \u0161imto met\u0173.<\/p>\n
Vis d\u0117lto perspektyvos atrodo \u012fdomios. Dabartiniai detektoriai \u2013 \u201eLIGO\u201c JAV, \u201eVirgo\u201c Italijoje ir \u201eKAGRA\u201c Japonijoje \u2013 nuolat modernizuojami, taip didinant j\u0173 jautrum\u0105. Taip pat planuojama \u012f kosmos\u0105 i\u0161kelti \u201eLISA\u201c (Laser Interferometer Space Antenna) detektori\u0173, kuris leist\u0173 dar giliau pa\u017evelgti \u012f ankstyv\u0105j\u0105 Visatos istorij\u0105.<\/p>\n
\u201e\u201eLIGO\u201c pateik\u0117 labai stipri\u0173 u\u017euomin\u0173. Dabar turime aptikti dar vien\u0105 tok\u012f signal\u0105 arba kelis pana\u0161ius, kad \u012fgytume absoliut\u0173 tikrum\u0105\u201c, \u2013 apibendrina N. Cappelluti.<\/p>\n
Jei hipotez\u0117 pasitvirtint\u0173, tai gal\u0117t\u0173 tapti vienu did\u017eiausi\u0173 kosmologijos prover\u017ei\u0173 nuo Visatos pl\u0117timosi atradimo laik\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Jau de\u0161imtme\u010dius tamsiosios materijos m\u012fsl\u0117 neduoda ramyb\u0117s fizikams ir astronomams visame pasaulyje. \u0160i nematoma med\u017eiaga sudaro apie 85 proc. visos Visatos materijos mas\u0117s, ta\u010diau teleskopais jos nepamatysime, nes ji neskleid\u017eia, neatspindi ir nesugeria \u0161viesos. Apie jos egzistavim\u0105 sprend\u017eiama tik i\u0161 gravitacinio poveikio \u017evaig\u017ed\u0117ms ir galaktikoms. Naujausios erdv\u0117laikio \u201erauk\u0161li\u0173\u201c, vadinam\u0173 gravitacin\u0117mis bangomis, analiz\u0117s leid\u017eia manyti, kad […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-8109","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8109","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8109"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8109\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8109"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8109"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8109"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=8109"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}