{"id":8112,"date":"2026-04-18T18:39:55","date_gmt":"2026-04-18T18:39:55","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/18\/geologo-darbas-pribloskia-nuo-borneo-dziungliu-iki-kosminiu-meginiu-ir-nauju-mineralu\/"},"modified":"2026-04-18T18:39:55","modified_gmt":"2026-04-18T18:39:55","slug":"geologo-darbas-pribloskia-nuo-borneo-dziungliu-iki-kosminiu-meginiu-ir-nauju-mineralu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/18\/geologo-darbas-pribloskia-nuo-borneo-dziungliu-iki-kosminiu-meginiu-ir-nauju-mineralu\/","title":{"rendered":"Geologo darbas priblo\u0161kia: nuo Borneo d\u017eiungli\u0173 iki kosmini\u0173 m\u0117gini\u0173 ir nauj\u0173 mineral\u0173"},"content":{"rendered":"<p>Mineralai mus lydi beveik kiekviename \u017eingsnyje, ta\u010diau d\u0117l j\u0173 visur esan\u010dios gausos paradoksaliai neretai apie juos net nepagalvojame. Apie savo darbo u\u017ekulisius sutiko papasakoti prof. \u0141ukaszas Kruszewskis i\u0161 Lenkijos moksl\u0173 akademijos Geologijos moksl\u0173 instituto.<\/p>\n<h3>Prad\u0117kime nuo pagrind\u0173: kaip apskritai susidaro mineralai?<\/h3>\n<p>Vienareik\u0161mi\u0161kai atsakyti sunku, nes mineral\u0173 formavimosi proces\u0173 yra daug, o j\u0173 kristalizacijos aplink\u0173 \u2013 dar daugiau. Vulkanin\u0117je aplinkoje ar, pavyzd\u017eiui, degan\u010diose s\u0105vart\u0173 kr\u016bvose (lavose, fumarol\u0117se) mineralai kartais gali susidaryti tiesiog per kelias sekundes. Vis d\u0117lto daugumai mineral\u0173 prireikia dien\u0173, m\u0117nesi\u0173 ar net met\u0173.<\/p>\n<p>Bendra taisykl\u0117 paprasta: kuo didesni kristalai, tuo ilgesnis j\u0173 susidarymo laikas. Taip pat svarbu suprasti, kad mineralu vadinama tik vienalyt\u0117 kristalin\u0117 med\u017eiaga, nat\u016braliai susidariusi d\u0117l gamtini\u0173 (geologini\u0173) proces\u0173. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties mineralu nelaikomas nei dirbtinai i\u0161augintas m\u0117lynas \u201echalkantyto\u201c kristalas, kur\u012f galima rasti mineral\u0173 mug\u0117se, nei opalas (jis n\u0117ra vienalytis, be to, \u0161is pavadinimas vartojamas apib\u016bdinant skirtingas med\u017eiagas).<\/p>\n<h3>Kokie, j\u016bs\u0173 nuomone, \u012fdomiausi mineralai m\u016bs\u0173 \u0161alyje?<\/h3>\n<p>Profesoriaus teigimu, ypa\u010d i\u0161skirtiniai mineralai aptinkami dviejose neeilin\u0117se vietose:<\/p>\n<ul>\n<li>garsiajame serpentinit\u0173 karjere Jordan\u00f3w \u015al\u0105ski apylink\u0117se. \u010cia randami itin reti skand\u017eio mineralai: <i>scandio-winchyt<\/i>, <i>dubi\u0144skait<\/i>, <i>heflikit<\/i>, taip pat <i>allanit-(Sm)<\/i> \u2013 tre\u010diasis gamtoje aptiktas savaranki\u0161kas samario (ret\u0173j\u0173 \u017eemi\u0173 element\u0173) mineralas. Visai neseniai \u010dia nustatytas ir <i>plechowit<\/i>, priskiriamas berilio mineralams;<\/li>\n<li>vadinamajame hibridiniame pegmatite Szklary vietov\u0117je (\u017einomoje ir d\u0117l buvusios nikelio r\u016bd\u0173 kasyklos bei gra\u017ei\u0173 chrizoprazo pavyzd\u017ei\u0173). Ten aptinkami <i>nioboholtyt<\/i>, \u012f j\u012f pana\u0161\u016bs <i>titanoholtyt<\/i> ir <i>szklaryit<\/i>, sud\u0117tingos sud\u0117ties <i>lepageit<\/i> bei <i>sachanbi\u0144skiit<\/i>, kurio atradimas pad\u0117jo susieti dvi svarbias mineral\u0173 grupes \u2013 kordierito ir berilio.<\/li>\n<\/ul>\n<h3>Ar kaip \u0161alis ir visuomen\u0117 i\u0161naudojame j\u0173 potencial\u0105? Jei ne, kas tur\u0117t\u0173 keistis?<\/h3>\n<p>Profesorius pabr\u0117\u017eia, kad min\u0117ti mineralai neturi tiesiogin\u0117s pramonin\u0117s reik\u0161m\u0117s: tai mineralogin\u0117s retenyb\u0117s, da\u017eniausiai sudaran\u010dios mikroskopinius kristalus (plika akimi da\u017enai nematomus) ir randamos nedideliais kiekiais.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto juose aptinkami palyginti reti cheminiai elementai gali b\u016bti svarbus signalas, kad atradimo apylink\u0117se gal\u0117t\u0173 b\u016bti gausesni\u0173 \u0161i\u0173 metal\u0173 sankaup\u0173 ar net telkini\u0173.<\/p>\n<p>Kalb\u0117damas apie real\u0173 i\u0161tekli\u0173 panaudojim\u0105, jis labiau akcentuoja ne pavienius mineralus, o uolienas \u2013 konkre\u010diai angl\u012f. Pasak jo, kar\u0161tligi\u0161kai ie\u0161kant alternatyvi\u0173 ret\u0173j\u0173 metal\u0173 ir pusmetali\u0173 \u0161altini\u0173, ypa\u010d vadinam\u0173j\u0173 kritini\u0173 element\u0173, anglis tampa itin svarbia \u017ealiava. Paradoksalu, ta\u010diau ji laikoma vienu i\u0161 pagrind\u0173, kuriais remiasi vadinamoji \u017ealioji energetika.<\/p>\n<h3>Geologo darbas: daugiau lauko, laboratorijos ar biuro? Ar dalyvaujate ekspedicijose u\u017esienyje?<\/h3>\n<p>Pasak prof. \u0141. Kruszewskio, geologo kasdienyb\u0117 labai priklauso nuo darbdavio. Jo atveju tai mokslinis darbas: kartais (deja, vis re\u010diau) \u2013 laboratorijoje, gana da\u017enai \u2013 lauko tyrimuose, o vis d\u0117lto da\u017eniausiai \u2013 prie kompiuterio (publikacijos, finansavimo paie\u0161ka, parai\u0161kos projektams ir pan.). Prie to prisideda ir projekt\u0173 \u012fgyvendinimas, taigi ir vadybin\u0117s u\u017eduotys.<\/p>\n<p>Jis mini ir konkre\u010dius pavyzd\u017eius: neseniai vyko ekspedicija \u012f pietin\u012f Borneo, kur buvo tiriamos e\u017eer\u0173 nuogulos ir j\u0173 tar\u0161a.<\/p>\n<h3>Ar esate padar\u0119s koki\u0173 nors atradim\u0173?<\/h3>\n<p>Profesorius pasakoja, kad vienu savo atradimu \u2013 nauju mineralu <i>siudaitu<\/i> i\u0161 eudialito grup\u0117s \u2013 jis jau yra pasidalij\u0119s anks\u010diau. Taip pat jis yra vienas i\u0161 bendraautori\u0173, pateikusi\u0173 ir patvirtinusi\u0173 naujo mineralo parai\u0161k\u0105 i\u0161 Miedzianka apylinki\u0173 netoli Jelenia G\u00f3ra \u2013 tai <i>borz\u0119ckiit<\/i>, \u0161vino, urano ir seleno mineralas.<\/p>\n<p>Dalis jo tyrim\u0173 susij\u0119 su degan\u010diomis s\u0105vart\u0173 kr\u016bvomis, ypa\u010d analizuojant \u012fvairi\u0173 element\u0173 perna\u0161\u0105 tiek j\u0173 viduje, tiek \u012f aplink\u0105 \u2013 augalij\u0105 ar hidrosfer\u0105.<\/p>\n<h3>Kuris pasaulio regionas turtingiausias tokiais i\u0161tekliais?<\/h3>\n<p>Profesoriaus teigimu, i\u0161skirtinis regionas yra Kolos pusiasalis Rusijoje. Ten yra du dideli (be kit\u0173 ma\u017eesni\u0173) \u0161armini\u0173 magmini\u0173 uolien\u0173 masyvai \u2013 nefelinini\u0173 sienit\u0173 Chibinai ir Lovozero. Uolienos tokios turtingos mineral\u0173 \u012fvairove, kad beveik kasmet aptinkama nauj\u0173 r\u016b\u0161i\u0173.<\/p>\n<p>Jis prisimena, kad per studenti\u0161k\u0105 i\u0161vyk\u0105 ten rado pavyzd\u012f, kuris v\u0117liau buvo patvirtintas kaip naujas mineralas \u2013 <i>siudait<\/i>. Kitas, visi\u0161kai kitokios geologin\u0117s sandaros regionas \u2013 Brazilijos Minas Gerais valstija. Ta\u010diau mineralogin\u0117mis \u201emekomis\u201c neretai tampa ir pavien\u0117s kasyklos ar vietov\u0117s: Mont Saint-Hilaire Kanadoje, L\u00e5ngban \u0160vedijoje ar Franklin JAV.<\/p>\n<h3>Koks mineralas mums b\u016btinas kasdien, nors apie j\u012f da\u017enai net nepagalvojame?<\/h3>\n<p>Profesoriaus atsakymas \u2013 ledas. Jis atkreipia d\u0117mes\u012f, kad po \u0161iuo pavadinimu i\u0161 esm\u0117s slepiasi du mineralai: \u012fprastas heksagonin\u0117s sandaros ledas ir vadinamasis <i>cubo-lodas<\/i> \u2013 reguliarios sandaros kristalinio vandens forma. Pastaroji rasta kaip inkliuzas Botsvanos deimante, nors, tik\u0117tina, gali egzistuoti ir auk\u0161tuosiuose atmosferos sluoksniuose.<\/p>\n<h3>\u017demi\u0161ki mineralai \u2013 viena, o k\u0105 pasakyti apie tuos, kuriuos mokslininkai randa, pavyzd\u017eiui, asteroid\u0173 pavir\u0161iuje?<\/h3>\n<p>Pasak prof. \u0141. Kruszewskio, nema\u017ea dalis kosmose aptinkam\u0173 mineral\u0173, ypa\u010d randam\u0173 meteorituose, aptinkami ir \u017dem\u0117je. Jie identifikuojami uolienose, kylan\u010diose i\u0161 gili\u0173j\u0173 \u017dem\u0117s sluoksni\u0173 (mantijos), kurios prieinamos tik keliose vietose. Viena svarbiausi\u0173 \u2013 vadinamieji Luobusha ofiolitai Tibete.<\/p>\n<p>Kalb\u0117damas apie galimai \u017demei naudingus ne\u017eemi\u0161kus mineralus, jis i\u0161skiria deimantus (nors j\u0173 turime ir \u010dia), bet dar labiau \u2013 metalines fazes (gele\u017e\u012f ir taenit\u0105) bei gele\u017eies sulfidus (troilit\u0105 ir pentlandit\u0105). Anot jo, b\u016btent juose da\u017enai koncentruojasi did\u017eiausi platinos grup\u0117s metal\u0173 priemai\u0161\u0173 kiekiai \u2013 o \u0161ie metalai ir yra tai, d\u0117l ko aktyviai domisi tokios kompanijos kaip \u201eHayabusa\u201c.<\/p>\n<p>Jis taip pat pamini \u012fdomiausi\u0105 lenki\u0161k\u0105 meteorit\u0105 \u2013 Morasko Poznan\u0117je. I\u0161 jo apra\u0161yti net keturi nauji mineralai: <i>moraskoit<\/i>, <i>czochralskiit<\/i>, <i>kryzait<\/i> ir <i>kopernikit<\/i>.<\/p>\n<h3>I\u0161 kur atsiranda mineral\u0173 pavadinimai? Kaip juos versti, jei pirm\u0105 kart\u0105 apra\u0161yti, pavyzd\u017eiui, angli\u0161kai?<\/h3>\n<p>Profesorius pripa\u017e\u012fsta, kad \u0161ioje srityje nema\u017eai painiavos \u2013 i\u0161 dalies d\u0117l to, kad mineralogija da\u017enai lieka nuo\u0161alyje, nors tai senesn\u0117 u\u017e chemij\u0105 mokslo \u0161aka, pad\u0117jusi pamatus chemijos raidai. Kaip chemija turi IUPAC komisij\u0105, taip mineralogija turi IMA \u2013 <i>International Mineralogical Association<\/i>. B\u016btent \u0161i organizacija tiksliai apibr\u0117\u017eia mineral\u0173 nomenklat\u016bros ir sistematikos taisykles.<\/p>\n<p>Did\u017eioji dalis \u0161i\u0173 taisykli\u0173 suformuota prie\u0161 beveik 50 met\u0173, remiantis i\u0161kili\u0173 mokslinink\u0173 (Nickel ir Mandarino) darbais. Kai kuriuose pavadinimuose pasitaiko vadinamieji Levinsono modifikatoriai, pavyzd\u017eiui, <i>monacyt-(Ce)<\/i> ar <i>stilbit-Ca<\/i> \u2013 tokios gal\u016bn\u0117s yra privaloma pavadinimo dalis ir padeda lengviau lyginti pana\u0161ias mineral\u0173 r\u016b\u0161is.<\/p>\n<p>Viena svarbiausi\u0173, bet da\u017enai pa\u017eeid\u017eiam\u0173 taisykli\u0173 \u2013 i\u0161laikyti originali\u0105 \u0161aknies ra\u0161yb\u0105. Pavyzd\u017eiui, netur\u0117t\u0173 b\u016bti ra\u0161oma <i>getyt<\/i>, o <i>goethyt<\/i>; ne <i>krystobalit<\/i>, o <i>cristobalit<\/i> (\u010dia svarbi ispani\u0161ka vietovard\u017eio kilm\u0117); ne <i>kordieryt<\/i>, o <i>cordieryt<\/i>.<\/p>\n<p>Ta pati logika taikoma ir diakritiniams \u017eenklams: taisyklinga forma yra <i>giu\u015fc\u0103it<\/i>, o ne <i>giuscait<\/i>. Graik\u0173 kalbos transliteracijos principai lemia \u201eth\u201c i\u0161laikym\u0105 pavadinime <i>thoryt<\/i>, kuris neretai klaidingai ra\u0161omas kaip <i>toryt<\/i>. Rus\u0173 kalbos perra\u0161os taisykl\u0117s dar labiau komplikuoja kai kuri\u0173 pavadinim\u0173 ra\u0161yb\u0105 \u2013 tarp daugiau kaip 6100 patvirtint\u0173 mineral\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 vienas sud\u0117tingiausi\u0173 pavadinim\u0173 yra <i>kenoro\u017cdestwenskajait-(Zn)<\/i>.<\/p>\n<p>Profesorius apgailestauja, kad \u0161i\u0173 taisykli\u0173 da\u017enai nesilaikoma: tiek kolekcinink\u0173 bendruomen\u0117se internete, tiek populiarinamuosiuose tekstuose ar net moksliniuose darbuose. Klasikinis pavyzdys \u2013 medicinoje vartojamas terminas <i>hydroksyapatyt<\/i>, nors taisyklinga forma yra <i>hydroksylapatyt<\/i>. Nors Lietuvoje ir Lenkijoje b\u016bta bandym\u0173 sudaryti nacionalinius mineral\u0173 pavadinim\u0173 s\u0105ra\u0161us, jie ne visuomet nuosekl\u016bs. Tema i\u0161lieka sud\u0117tinga, nes mineral\u0173 sistematika ir nomenklat\u016bra vis dar tvarkoma ir tikslinama. O jei b\u016bti itin pedanti\u0161kiems, profesorius priduria, kad tur\u0117t\u0173 b\u016bti ra\u0161oma <i>pyryt<\/i>, o ne <i>piryt<\/i>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Mineralai mus lydi beveik kiekviename \u017eingsnyje, ta\u010diau d\u0117l j\u0173 visur esan\u010dios gausos paradoksaliai neretai apie juos net nepagalvojame. Apie savo darbo u\u017ekulisius sutiko papasakoti prof. \u0141ukaszas Kruszewskis i\u0161 Lenkijos moksl\u0173 akademijos Geologijos moksl\u0173 instituto. Prad\u0117kime nuo pagrind\u0173: kaip apskritai susidaro mineralai? Vienareik\u0161mi\u0161kai atsakyti sunku, nes mineral\u0173 formavimosi proces\u0173 yra daug, o j\u0173 kristalizacijos aplink\u0173 \u2013 [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":8113,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-8112","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8112","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8112"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8112\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8113"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8112"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8112"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8112"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=8112"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}