Klimato kriz\u0117s akivaizdoje pasaulio d\u0117mesys da\u017eniausiai krypsta \u012f atogr\u0105\u017e\u0173 mi\u0161kus \u2013 Amazonij\u0105 ar Kongo basein\u0105. Ta\u010diau naujausi tyrimai, publikuoti presti\u017einiame mokslo \u017eurnale \u201ePNAS (Proceedings of the National Academy of Sciences)\u201c<\/i>, meta visai kit\u0105 \u0161vies\u0105 \u012f teritorijas, kurios ilg\u0105 laik\u0105 buvo laikytos beveik \u201ebiologine tu\u0161tuma\u201c.<\/p>\n
Mokslininkai nustat\u0117, kad vienas at\u0161iauriausi\u0173 \u017dem\u0117s region\u0173 \u2013 Taklamakano dykuma \u0161iaur\u0117s vakaruose Kinijoje \u2013 d\u0117l beveik pus\u0119 am\u017eiaus trunkan\u010di\u0173 \u017emogaus veiksm\u0173 tampa aktyviu anglies dioksido sug\u0117r\u0117ju. Tai rodo, jog tinkamai finansuojami ir politi\u0161kai stabiliai vykdomi sausring\u0173 teritorij\u0173 \u017eeldinimo projektai gali duoti ap\u010diuopiam\u0105 naud\u0105 ir globaliu mastu.<\/p>\n
Taklamakano dykuma u\u017eima apie 337 t\u016bkst. kvadratini\u0173 kilometr\u0173 \u2013 beveik tris kartus daugiau nei Kalifornijos valstijos plotas. De\u0161imtme\u010dius ji buvo rimtas i\u0161bandymas Kinijos in\u017einieriams ir ekologams. Mokslininkai \u0161i\u0105 aplink\u0105 apib\u016bdina kaip hiperariidin\u0119: itin saus\u0105, beveik be gyvyb\u0117s.<\/p>\n
Vis d\u0117lto jau beveik 50 met\u0173 dykumos pakra\u0161\u010diuose vykdomas ambicingas \u017eeldinimo planas, priklausantis platesnei iniciatyvai, \u017einomai kaip \u201eThree-North Shelterbelt Program\u201c<\/i>. Ilgalaikio projekto, kuris tur\u0117t\u0173 t\u0119stis iki 2050 met\u0173, tikslas \u2013 padidinti mi\u0161kingum\u0105 13 \u0161iaurini\u0173 Kinijos provincij\u0173 nuo pradinio 5 proc. iki ma\u017edaug 15 proc.<\/p>\n
Jungtini\u0173 Valstij\u0173 ir Kinijos mokslinink\u0173 komanda nusprend\u0117 \u012fvertinti real\u0173 \u0161i\u0173 priemoni\u0173 poveik\u012f. Taikydami pa\u017eang\u0173 palydovini\u0173 jutikli\u0173 duomen\u0173 modeliavim\u0105, ekspertai analizavo CO2 poky\u010dius, augalijos dangos tank\u012f ir meteorologinius d\u0117sningumus per pastaruosius metus. I\u0161vada ai\u0161ki: dykumos pakra\u0161\u010diuose pasodintos med\u017ei\u0173 ir kr\u016bm\u0173 juostos dabar sugeria daugiau \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173, nei j\u0173 i\u0161skiria.<\/p>\n
Ypa\u010d intensyviai tai vyksta lietinguoju sezonu, nuo liepos iki rugs\u0117jo, kai augalija spar\u010diai reaguoja \u012f padid\u0117jusi\u0105 dr\u0117gm\u0119.<\/p>\n
Nors Taklamakano dykuma da\u017eniausiai siejama su judan\u010diomis kopomis, jos pakra\u0161\u010diai tapo anglies sekvestracijos laboratorija. Kaip ai\u0161kina Kalifornijos universiteto Riversaide atmosferos fizikas King-Fai Li, \u010dia nereikia \u012fsivaizduoti tropinio mi\u0161ko su mil\u017eini\u0161ka biomase \u2013 dalis \u201e\u017eali\u0173j\u0173\u201c zon\u0173 i\u0161 ties\u0173 yra kr\u016bmynai.<\/p>\n
Vis d\u0117lto svarbiausia, kad \u0161i augalija nuosekliai i\u0161 atmosferos \u201ei\u0161traukia\u201c anglies dioksid\u0105, o tok\u012f poveik\u012f \u0161iandien galima tiksliai i\u0161matuoti ir patikrinti i\u0161 \u017dem\u0117s orbitos.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad Taklamakano s\u0117km\u0119 l\u0117m\u0117 ir specifin\u0117s geografin\u0117s s\u0105lygos. Dykumos pakra\u0161\u010dius papildo pavir\u0161iniai nuot\u0117kiai i\u0161 aplinkini\u0173 kaln\u0173 masyv\u0173. Tirpstantis sniegas ir ledynai suteikia vandens, kuris leid\u017eia jauniems \u017eeldiniams i\u0161gyventi ekstremaliame klimate. Tyr\u0117j\u0173 teigimu, tai svarbi pamoka pana\u0161iems projektams kituose pasaulio regionuose: stabil\u016bs vandens \u0161altiniai, net jei jie sezoniniai, yra b\u016btina tokios transformacijos s\u0105lyga.<\/p>\n
Anglies dioksido sug\u0117rimas \u2013 tik viena programos nauda. Tyrimai parod\u0117, kad augalijos juostos veikia kaip mil\u017eini\u0161kas skydas, efektyviai ma\u017einantis v\u0117jo erozij\u0105. D\u0117l to suma\u017e\u0117jo ir smarki\u0173 sm\u0117lio audr\u0173 da\u017enis bei intensyvumas \u2013 rei\u0161kinio, kuris daugel\u012f met\u0173 vargino vietos bendruomenes ir niokojo pas\u0117lius.<\/p>\n
\u017dali\u0173j\u0173 barjer\u0173 formavimas leido atkurti gretimas \u017eem\u0117s \u016bkio teritorijas, o tai tiesiogiai prisideda prie regiono apr\u016bpinimo maistu saugumo.<\/p>\n
Be to, klimato kaitai spart\u0117jant, tradiciniai \u201eanglies sand\u0117liai\u201c, tokie kaip seni mi\u0161kai, tampa ma\u017eiau patikimi. Sausros, gaisrai ir kenk\u0117j\u0173 protr\u016bkiai kai kuriose vietov\u0117se lemia, kad mi\u0161kai pradeda i\u0161skirti daugiau anglies, nei jos sukaupia. Tokiame kontekste nauj\u0173, sud\u0117tingoms s\u0105lygoms atsparesni\u0173 ekosistem\u0173 k\u016brimas anks\u010diau beveik nenaudotose teritorijose tampa svarbia pasaulin\u0117s strategijos dalimi.<\/p>\n
Vis d\u0117lto mokslininkai ragina nepasiduoti iliuzijai, kad dykum\u0173 \u017eeldinimas vienas pats i\u0161spr\u0119s klimato kriz\u0119. I\u0161\u0161\u016bkio mastas mil\u017eini\u0161kas. Skai\u010diuojama, kad net jei pavykt\u0173 visi\u0161kai \u201epa\u017ealinti\u201c Taklamakano dykum\u0105, tai kompensuot\u0173 apie 60 mln. ton\u0173 anglies dioksido per metus. Palyginimui, pasaulin\u0117s emisijos siekia ma\u017edaug 40 mlrd. ton\u0173 per metus.<\/p>\n
\u201eNei\u0161spr\u0119sime klimato kriz\u0117s vien sodindami med\u017eius dykumose\u201c, \u2013 persp\u0117ja profesorius King-Fai Li. Ta\u010diau jis pabr\u0117\u017eia, kad suprasti mechanizmus, leid\u017eian\u010dius atkurti nederlingas \u017eemes, yra b\u016btina: kiekvienas naujas anglies dioksido sug\u0117r\u0117jas didina tikimyb\u0119 stabilizuoti atmosferos sud\u0117t\u012f.<\/p>\n
Kinijos projektas rodo, kad kruop\u0161\u010diai planuojant ir turint kantryb\u0117s \u012fmanoma sugr\u0105\u017einti gyvyb\u0119 ten, kur t\u016bkstantme\u010dius dominavo tu\u0161tuma \u2013 ir taip bent i\u0161 dalies pad\u0117ti planetai \u201elengviau kv\u0117puoti\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Klimato kriz\u0117s akivaizdoje pasaulio d\u0117mesys da\u017eniausiai krypsta \u012f atogr\u0105\u017e\u0173 mi\u0161kus \u2013 Amazonij\u0105 ar Kongo basein\u0105. Ta\u010diau naujausi tyrimai, publikuoti presti\u017einiame mokslo \u017eurnale \u201ePNAS (Proceedings of the National Academy of Sciences)\u201c, meta visai kit\u0105 \u0161vies\u0105 \u012f teritorijas, kurios ilg\u0105 laik\u0105 buvo laikytos beveik \u201ebiologine tu\u0161tuma\u201c. Mokslininkai nustat\u0117, kad vienas at\u0161iauriausi\u0173 \u017dem\u0117s region\u0173 \u2013 Taklamakano dykuma \u0161iaur\u0117s […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":8115,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-8114","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8114","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8114"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8114\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8115"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8114"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8114"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8114"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=8114"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}