{"id":8116,"date":"2026-04-18T18:40:47","date_gmt":"2026-04-18T18:40:47","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/18\/misle-iminta-mokslininkai-pagaliau-rado-kur-gimsta-retuju-zemiu-metalai\/"},"modified":"2026-04-18T18:40:47","modified_gmt":"2026-04-18T18:40:47","slug":"misle-iminta-mokslininkai-pagaliau-rado-kur-gimsta-retuju-zemiu-metalai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/18\/misle-iminta-mokslininkai-pagaliau-rado-kur-gimsta-retuju-zemiu-metalai\/","title":{"rendered":"M\u012fsl\u0117 \u012fminta: mokslininkai pagaliau rado, kur \u201egimsta\u201c ret\u0173j\u0173 \u017eemi\u0173 metalai"},"content":{"rendered":"<p>Ret\u0173j\u0173 \u017eemi\u0173 metalai n\u0117ra tokie reti, kaip gal\u0117t\u0173 sufleruoti j\u0173 pavadinimas, ta\u010diau jie vis tiek laikomi vienomis vertingiausi\u0173 \u0161iuolaikinio pasaulio \u017ealiav\u0173. Mokslinink\u0173 komanda, vadovaujama Carlo Spandlerio, i\u0161siai\u0161kino, kokiomis geologin\u0117mis s\u0105lygomis formuojasi j\u0173 telkiniai, ir teigia, kad \u0161i \u012f\u017evalga gali pad\u0117ti gerokai tiksliau ie\u0161koti nauj\u0173 i\u0161tekli\u0173.<\/p>\n<h2>Ret\u0173j\u0173 \u017eemi\u0173 metalai \u2013 geid\u017eiama \u017ealiava visam pasauliui<\/h2>\n<p>Ret\u0173j\u0173 \u017eemi\u0173 metalus sunku aptikti koncentruotuose, ekonomi\u0161kai patraukliuose telkiniuose. Da\u017eniausiai jie b\u016bna i\u0161sisklaid\u0119, tod\u0117l j\u0173 gavyba tampa sud\u0117tingesn\u0117 ir brangesn\u0117. Vis d\u0117lto pastangos atsiperka: \u0161ie elementai yra b\u016btini i\u0161maniesiems telefonams, v\u0117jo turbinoms, elektromobiliams ir pa\u017eangiai elektronikai gaminti. D\u0117l to j\u0173 prieinamumas turi didel\u0119 ekonomin\u0119 ir strategin\u0119 reik\u0161m\u0119.<\/p>\n<p>Naujausi tyrimai rodo, kad toki\u0173 telkini\u0173 susidarymas n\u0117ra atsitiktinis. Mokslininkai nustat\u0117 stipr\u0173 ry\u0161\u012f tarp ret\u0173j\u0173 \u017eemi\u0173 telkini\u0173 vietos ir senovini\u0173 subdukcijos zon\u0173 \u2013 teritorij\u0173, kur viena tektonin\u0117 plok\u0161t\u0117 panyra po kita. B\u016btent tokiose vietose, kurios neretai egzistavo prie\u0161 milijardus met\u0173, prasideda procesai, galiausiai lemiantys verting\u0173 mineral\u0173 susiformavim\u0105.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai pasitelk\u0117 pa\u017eangius tektoninius modelius, kad atkurt\u0173 \u017eemynini\u0173 plok\u0161\u010di\u0173 jud\u0117jim\u0105 per pastaruosius 2 mlrd. met\u0173. Rezultatai pasirod\u0117 itin ai\u0161k\u016bs: ma\u017edaug 72 proc. \u017einom\u0173 ret\u0173j\u0173 \u017eemi\u0173 element\u0173 telkini\u0173 yra vir\u0161 teritorij\u0173, kur kadaise buvo subdukcijos zonos, o pa\u010di\u0173 seniausi\u0173 telkini\u0173 atveju \u0161is rodiklis siekia net 92 proc.<\/p>\n<h2>Milijonai ar net milijardai met\u0173 trunkantis dviej\u0173 etap\u0173 procesas<\/h2>\n<p>Mokslininkai ai\u0161kina, kad telkini\u0173 formavimasis vyksta dviem etapais ir trunka labai ilgai. Pirmiausia subdukcijos metu \u012f \u017dem\u0117s mantij\u0105 patenka vanduo ir cheminiai elementai, pavyzd\u017eiui, fluoras ar chloras. \u0160ie komponentai praturtina mantijos uolienas, kei\u010dia j\u0173 chemin\u0119 sud\u0117t\u012f ir tarsi \u201eparuo\u0161ia\u201c jas v\u0117lesniems procesams.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto vien \u0161io paruo\u0161imo nepakanka. Nuo pradinio etapo gali praeiti nuo milijon\u0173 iki net milijard\u0173 met\u0173, kol \u012fvyksta antrasis \u2013 praturtint\u0173 mantijos dali\u0173 lydimasis. Tuomet susidaro specifin\u0117s magmos r\u016b\u0161ys, ypa\u010d karbonatitai, kurie i\u0161siskiria ypa\u010d dideliu ret\u0173j\u0173 \u017eemi\u0173 element\u0173 kiekiu.<\/p>\n<p>Kylant \u012f \u017dem\u0117s pavir\u0161i\u0173, tokia magma suformuoja telkinius, kuriuos jau galima eksploatuoti. Svarbu tai, kad telkinio susidarymo momentas gali b\u016bti nuo pirmini\u0173 tektonini\u0173 proces\u0173 atskirtas mil\u017eini\u0161ku laiko tarpu. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, jog tai vienas netik\u0117\u010diausi\u0173 atradim\u0173: pasirodo, \u017dem\u0117 gali i\u0161laikyti tinkamas geochemines s\u0105lygas ne\u012fsivaizduojamai ilgai.<\/p>\n<p>Gauti duomenys kelia abejoni\u0173 ankstesn\u0117ms teorijoms, pagal kurias pagrindin\u012f vaidmen\u012f es\u0105 tur\u0117jo mantijos pliumai \u2013 kar\u0161tos med\u017eiagos srautai, kylantys i\u0161 planetos gelmi\u0173. Nors jie gali tur\u0117ti tam tikros \u012ftakos, naujausi rezultatai leid\u017eia manyti, kad lemiamas faktorius vis d\u0117lto yra senovin\u0117s subdukcijos zonos.<\/p>\n<p>Praktin\u0117 tokio atradimo nauda \u2013 akivaizdi. Vietoje brangi\u0173 ir da\u017enai neefektyvi\u0173 paie\u0161k\u0173 \u201eaklai\u201c \u012fmon\u0117s ir valstyb\u0117s gali koncentruotis \u012f regionus, kurie praeityje buvo aktyvios subdukcijos zonos. Tai susiaurina galim\u0173 telkini\u0173 paie\u0161kos teritorijas ir padidina tikimyb\u0119 rasti naujus ret\u0173j\u0173 \u017eemi\u0173 i\u0161teklius.<\/p>\n<p><em>\u0160altinis: \u201eScience Advances\u201c<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Ret\u0173j\u0173 \u017eemi\u0173 metalai n\u0117ra tokie reti, kaip gal\u0117t\u0173 sufleruoti j\u0173 pavadinimas, ta\u010diau jie vis tiek laikomi vienomis vertingiausi\u0173 \u0161iuolaikinio pasaulio \u017ealiav\u0173. Mokslinink\u0173 komanda, vadovaujama Carlo Spandlerio, i\u0161siai\u0161kino, kokiomis geologin\u0117mis s\u0105lygomis formuojasi j\u0173 telkiniai, ir teigia, kad \u0161i \u012f\u017evalga gali pad\u0117ti gerokai tiksliau ie\u0161koti nauj\u0173 i\u0161tekli\u0173. Ret\u0173j\u0173 \u017eemi\u0173 metalai \u2013 geid\u017eiama \u017ealiava visam pasauliui Ret\u0173j\u0173 \u017eemi\u0173 [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":8117,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-8116","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8116","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8116"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8116\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8117"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8116"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8116"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8116"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=8116"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}