{"id":8161,"date":"2026-04-18T20:53:21","date_gmt":"2026-04-18T20:53:21","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/18\/tyrimas-atskleide-vienatves-jausmas-gali-buti-pavojingesnis-nei-buvimas-vienam\/"},"modified":"2026-04-18T20:53:21","modified_gmt":"2026-04-18T20:53:21","slug":"tyrimas-atskleide-vienatves-jausmas-gali-buti-pavojingesnis-nei-buvimas-vienam","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/18\/tyrimas-atskleide-vienatves-jausmas-gali-buti-pavojingesnis-nei-buvimas-vienam\/","title":{"rendered":"Tyrimas atskleid\u0117: vienatv\u0117s jausmas gali b\u016bti pavojingesnis nei buvimas vienam"},"content":{"rendered":"<p>B\u016bti vienam ir jaustis vieni\u0161am \u2013 ne tas pats, ir organizmas \u0161\u012f skirtum\u0105 \u201ejau\u010dia\u201c.<\/p>\n<p>I\u0161 \u0161alies \u0161ios b\u016bsenos gali atrodyti pana\u0161ios, ta\u010diau mokslininkai pabr\u0117\u017eia: svarbiausia neb\u016btinai tai, kiek \u017emoni\u0173 yra \u0161alia, o kaip \u017emogus vertina savo ry\u0161ius ir j\u0173 kokyb\u0119.<\/p>\n<p>Kornelio universiteto mokslinink\u0173 tyrimas, publikuotas \u017eurnale \u201eJAMA Network Open\u201c, parod\u0117, kad dalyviai, kurie jaut\u0117si vieni\u0161esni, nei leist\u0173 spr\u0119sti j\u0173 socialin\u0117 situacija, susid\u016br\u0117 su didesne sveikatos rizika.<\/p>\n<p>\u201eDauguma visuomen\u0117s sveikatos \u017einu\u010di\u0173 apie vienatv\u0119 akcentuoja socialinio rato pl\u0117tim\u0105. Ta\u010diau \u0161is tyrimas leid\u017eia manyti, kad vien ry\u0161iai dar n\u0117ra visa istorija\u201c, \u2013 teig\u0117 vienas tyrimo autori\u0173 Anthony Ongas, Kornelio universiteto psichologijos profesorius ir \u017dmogaus sveikatos laboratorij\u0173 direktorius.<\/p>\n<p>\u201eDu \u017emon\u0117s gali gyventi pana\u0161iomis socialin\u0117mis aplinkyb\u0117mis, bet j\u0173 sveikatos kelias gali skirtis i\u0161 esm\u0117s \u2013 priklausomai nuo to, kaip jie tas aplinkybes i\u0161gyvena\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 jis.<\/p>\n<h2>Pasekm\u0117s sveikatai: kas nustatyta?<\/h2>\n<p>Tyrimo autoriai primin\u0117, kad socialin\u0117 izoliacija ir vienatv\u0117 jau seniai yra pla\u010diai tiriamos ir laikomos vis did\u0117jan\u010dia visuomen\u0117s sveikatos problema d\u0117l neigiamos \u012ftakos tiek psichikos, tiek fizinei sveikatai.<\/p>\n<p>Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 16 proc. \u017emoni\u0173 pasaulyje patiria vienatv\u0119.<\/p>\n<p>Mokslininkai nagrin\u0117jo neatitikim\u0105 tarp objektyvios socialin\u0117s izoliacijos ir subjektyvaus vienatv\u0117s jausmo. \u0160\u012f rei\u0161kin\u012f jie pavadino socialine asimetrija.<\/p>\n<p>Socialin\u0117 izoliacija rei\u0161kia ribot\u0105 socialin\u012f kontakt\u0105 ir ma\u017e\u0105 \u012fsitraukim\u0105 \u012f veiklas, o vienatv\u0117 \u2013 tai subjektyvus jausmas, kai \u017emogus patiria atsiribojim\u0105 nuo kit\u0173.<\/p>\n<p>I\u0161analizav\u0119 7 845 vyresni\u0173 nei 50 met\u0173 suaugusi\u0173j\u0173 Anglijoje duomenis ir steb\u0117j\u0119 juos vidutini\u0161kai 13,6 met\u0173, tyr\u0117jai nustat\u0117, kad \u0161is \u201enesutapimas\u201c siejamas su didesne lig\u0173 ir mirties rizika.<\/p>\n<p>\u017dmon\u0117s, kurie jaut\u0117si vieni\u0161esni, nei rod\u0117 j\u0173 socialin\u0117s aplinkyb\u0117s (jie \u012fvardyti kaip socialiai pa\u017eeid\u017eiami), tur\u0117jo didesn\u0119 vis\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 mirtingumo, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 bei l\u0117tin\u0117s obstrukcin\u0117s plau\u010di\u0173 ligos rizik\u0105.<\/p>\n<p>Tuo metu dalyviai, kurie buvo socialiai izoliuoti, bet nesijaut\u0117 vieni\u0161i (apib\u016bdinti kaip socialiai atspar\u016bs), daugumos sveikatos rodikli\u0173 prasme didesn\u0117s rizikos beveik nepatyr\u0117.<\/p>\n<p>Taip pat nustatyta, kad tie, kurie jaut\u0117 vienatv\u0119 ir kartu buvo socialiai izoliuoti, tur\u0117jo padid\u0117jusi\u0105 mirtingumo rizik\u0105.<\/p>\n<p>\u201eVilties teikia tai, kad socialin\u0117 asimetrija yra i\u0161matuojama. Vadinasi, teori\u0161kai galime nustatyti, kam gresia did\u017eiausia rizika, dar iki pasirei\u0161kiant sveikatos pasekm\u0117ms\u201c, \u2013 sak\u0117 A. Ongas.<\/p>\n<p>Kitas tyrimas, publikuotas \u017eurnale \u201eNature Communications Psychology\u201c, parod\u0117, kad \u017emon\u0117s, prane\u0161antys apie l\u0117tin\u0119 vienatv\u0119, da\u017eniau link\u0119 b\u016bsim\u0105 socialin\u0119 s\u0105veik\u0105 vertinti kaip gr\u0117sming\u0105. Toks suvokimas skatina juos atsitraukti ir dar labiau u\u017esidaryti.<\/p>\n<p>Mokslininkai pa\u017eym\u0117jo, kad kuo auk\u0161tesnis l\u0117tin\u0117s vienatv\u0117s lygis, tuo \u0161is ciklas b\u016bna labiau \u012fsi\u0161aknij\u0119s ir j\u012f nutraukti tampa ypa\u010d sud\u0117tinga.<\/p>\n<p>\u201e\u0160ie rezultatai rodo, kad intervencijos gali pareikalauti daugiau nei vien socialinio tinklo pl\u0117timo\u201c, \u2013 teig\u0117 A. Ongas. Pasak jo, kovojant su vienatve b\u016btina atsi\u017evelgti ne tik \u012f strukt\u016brines prie\u017eastis, bet ir \u012f suvokimo bei elgesio mechanizmus, kurie \u0161i\u0105 b\u016bsen\u0105 palaiko.<\/p>\n<h2>Kaip gydytojai gali pad\u0117ti spr\u0119sti vienatv\u0117s problem\u0105?<\/h2>\n<p>PSO duomenimis, kas penktas vizitas pas \u0161eimos gydytoj\u0105 b\u016bna susij\u0119s su problemomis, kuri\u0173 ne\u012fmanoma i\u0161spr\u0119sti vien medicinin\u0117mis priemon\u0117mis. Tarp j\u0173 \u2013 socialin\u0117 izoliacija, vienatv\u0117 ir finansiniai sunkumai.<\/p>\n<p>Reaguodami \u012f tai, dalis sveikatos prie\u017ei\u016bros specialist\u0173 vis da\u017eniau taiko socialin\u012f recept\u0105. Tai \u2013 nemedicinin\u0117s veiklos, skirtos gerinti paciento savijaut\u0105, da\u017eniausiai bendruomenin\u0117s iniciatyvos: \u0117jimo grup\u0117s, savanoryst\u0117, sodininkyst\u0117s klubai ir pana\u0161iai.<\/p>\n<p>PSO teigimu, susiejant sveikatos paslaugas su bendruomen\u0117s resursais, socialinis receptas gali pad\u0117ti gerinti visuomen\u0117s sveikat\u0105, ma\u017einti nelygyb\u0119 ir suma\u017einti perteklin\u0119 na\u0161t\u0105 pernelyg apkrautoms sveikatos sistemoms.<\/p>\n<p>Jungtin\u0117 Karalyst\u0117 buvo pirmoji \u0161alis, \u012ftvirtinusi socialin\u012f recept\u0105 nacionalin\u0117je sveikatos politikoje. Kasmet \u012f \u0161ias paslaugas nukreipiama daugiau nei 1 mln. \u017emoni\u0173.<\/p>\n<p>\u201eSocialinis receptas yra galinga priemon\u0117 spr\u0119sti socialinius sveikatos veiksnius\u201c, \u2013 sak\u0117 Nilsas Fietje i\u0161 PSO Europos biuro.<\/p>\n<p>Nuo 2026 m. kovo m\u0117n. Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s Nacionalin\u0117 socialinio recepto akademija (NASP) taps PSO bendradarbiaujan\u010diu centru socialinio recepto politikai ir pl\u0117trai. Ji teiks pagalb\u0105 PSO valstyb\u0117ms nar\u0117ms rengiant ir diegiant socialinio recepto politik\u0105 nacionalin\u0117se sistemose.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>B\u016bti vienam ir jaustis vieni\u0161am \u2013 ne tas pats, ir organizmas \u0161\u012f skirtum\u0105 \u201ejau\u010dia\u201c. I\u0161 \u0161alies \u0161ios b\u016bsenos gali atrodyti pana\u0161ios, ta\u010diau mokslininkai pabr\u0117\u017eia: svarbiausia neb\u016btinai tai, kiek \u017emoni\u0173 yra \u0161alia, o kaip \u017emogus vertina savo ry\u0161ius ir j\u0173 kokyb\u0119. Kornelio universiteto mokslinink\u0173 tyrimas, publikuotas \u017eurnale \u201eJAMA Network Open\u201c, parod\u0117, kad dalyviai, kurie jaut\u0117si vieni\u0161esni, [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":8162,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-8161","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8161","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8161"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8161\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8162"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8161"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8161"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8161"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=8161"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}