Tirdamas, kaip elektrin\u0117 smegen\u0173 stimuliacija gali pagerinti \u017emoni\u0173 geb\u0117jim\u0105 prisiminti, da\u017enai sulaukiu klausim\u0173: kaip veikia atmintis ir k\u0105 galime padaryti, kad j\u0105 naudotume efektyviau.<\/p>\n
Laimei, de\u0161imtme\u010dius trunkantys moksliniai tyrimai pateik\u0117 gana ai\u0161kius atsakymus \u012f abu klausimus.<\/p>\n
Atmintis i\u0161 esm\u0117s veikia trimis etapais, o kiekviename j\u0173 dalyvauja skirtingos smegen\u0173 sritys.<\/p>\n
Jutimin\u0117 atmintis<\/i>, trunkanti vos milisekundes, fiksuoja \u201e\u017eali\u0105\u201c informacij\u0105: vaizdus, garsus, kvapus. Pirmiausia ji apdorojama pirmin\u0117se jutimo \u017eiev\u0117s srityse (pavyzd\u017eiui, regos \u017eiev\u0117je \u2013 vaizdai, klausos \u017eiev\u0117je \u2013 garsai).<\/p>\n
Darbin\u0117 (trumpalaik\u0117) atmintis<\/i> kelias sekundes ar ilgiau i\u0161laiko ir apdoroja nedidel\u012f informacijos kiek\u012f. Tai tarsi smegen\u0173 \u201edarbo stalas\u201c, padedantis atlikti mintin\u0119 aritmetik\u0105, sekti instrukcijas ir suprasti skaitom\u0105 tekst\u0105. Joje ypa\u010d svarbi prefrontalin\u0117 \u017eiev\u0117 \u2013 priekin\u0117 smegen\u0173 dalis, susijusi su d\u0117mesiu, sprendim\u0173 pri\u0117mimu ir m\u0105stymu.<\/p>\n
Ilgalaik\u0117 atmintis<\/i> saugo informacij\u0105 ilgesniam laikui \u2013 nuo minu\u010di\u0173 iki viso gyvenimo. Ji apima ir \u201eai\u0161kius\u201c prisiminimus (faktus, gyvenimo \u012fvykius), ir \u201enumanomus\u201c (\u012fg\u016bd\u017eius, \u012fpro\u010dius, emocines asociacijas). Ilgalaik\u0117je atmintyje fakt\u0173 ir \u012fvyki\u0173 prisiminimams svarb\u016bs hipokampas ir smilkinin\u0117s skiltys, o emociniams ar proced\u016briniams prisiminimams labiau reik\u0161mingos migdolin\u0117 liauka, smegen\u0117l\u0117s ir pamato branduoliai.<\/p>\n
Darbin\u0117 atmintis da\u017enai veikia kaip s\u0105moningi \u201evartai\u201c \u012f ilgalaik\u0119 atmint\u012f, ta\u010diau ji turi ribas. Dar 1956 m. amerikie\u010di\u0173 psichologas George\u2019as Milleris pasi\u016bl\u0117 mint\u012f, kad vienu metu darbin\u0117je atmintyje galime i\u0161laikyti ma\u017edaug septynis informacijos \u201egabal\u0117lius\u201c (angl. chunks). Nors tikslus skai\u010dius iki \u0161iol diskutuojamas, principas i\u0161lieka tas pats: darbin\u0117 atmintis yra ribota, ir tai daro \u012ftak\u0105 tam, kaip mokom\u0117s bei kaip prisimename.<\/p>\n
Vis d\u0117lto atmint\u012f galima \u201epriversti\u201c veikti efektyviau. \u0160tai penki paprasti \u017eingsniai, kurie gali pad\u0117ti pagerinti ir darbin\u0119, ir ilgalaik\u0119 atmint\u012f.<\/p>\n
I\u0161manieji telefonai ma\u017eina darbin\u0117s atminties paj\u0117gum\u0105. Net vien tai, kad telefonas yra \u0161alia, \u2013 nesvarbu, ar jis pad\u0117tas ekranu \u017eemyn ir nutildytas, \u2013 gali bloginti rezultatus atliekant atminties ir m\u0105stymo u\u017eduotis.<\/p>\n
Prie\u017eastis paprasta: dalis smegen\u0173 vis tiek j\u012f \u201estebi\u201c. Net pastangos atsispirti norui patikrinti prane\u0161imus eikvoja protinius resursus, tod\u0117l mokslininkai kartais telefonus vadina \u201esmegen\u0173 nutek\u0117jimu\u201c. Sprendimas elementarus: kai reikia susikaupti, pad\u0117kite telefon\u0105 \u012f kit\u0105 kambar\u012f. Kai jis nematomas, i\u0161 ties\u0173 atsiranda daugiau protin\u0117s erdv\u0117s.<\/p>\n
Stresas ir nerimas u\u017eima verting\u0105 \u201ementalin\u0119 viet\u0105\u201c. Kai jaudinat\u0117s arba jus bla\u0161ko \u012fkyrios mintys, dalis darbin\u0117s atminties jau b\u016bna panaudota.<\/p>\n
Atsipalaidavimo treniruot\u0117s ir d\u0117mesingo \u012fsis\u0105moninimo praktikos gali pagerinti darbin\u0119 atmint\u012f ir mokymosi rezultatus, tik\u0117tina, ma\u017eindamos streso lyg\u012f. O jei meditacija atrodo per sud\u0117tinga, verta i\u0161bandyti kv\u0117pavimo technikas, pavyzd\u017eiui, vadinam\u0105j\u012f ciklin\u012f atsid\u016bs\u0117jim\u0105: giliai \u012fkv\u0117pkite per nos\u012f, tada padarykite antr\u0105 \u2013 trumpesn\u012f \u2013 \u012fkv\u0117pim\u0105, o po to l\u0117tai i\u0161kv\u0117pkite per burn\u0105. Kartojant penkias minutes galima nuraminti nerv\u0173 sistem\u0105 ir sudaryti geresnes s\u0105lygas mokymuisi.<\/p>\n
Darbin\u0119 atmint\u012f galima i\u0161pl\u0117sti taikant informacijos grupavimo metod\u0105 \u2013 \u201echunking\u201c, kai duomenys sujungiami \u012f prasmingus vienetus. Tik\u0117tina, tai jau darote prisimindami telefono numerius ar \u017eod\u017ei\u0173 s\u0105ra\u0161us: ilgas sekas padalijate \u012f ma\u017eesnes dalis, kurias smegenims lengviau atkurti.<\/p>\n
Tas pats veikia ir pristatymuose. Pavyzd\u017eiui, vietoj de\u0161imties atskir\u0173 atvej\u0173 juos galima sugrupuoti \u012f tris ar keturias temas, kiekvienai suteikiant trump\u0105 pavadinim\u0105 ir vien\u0105 ai\u0161ki\u0105 i\u0161vad\u0105. Kiekvienoje skaidr\u0117je laikykit\u0117s tos pa\u010dios strukt\u016bros: viena id\u0117ja, keli j\u0105 pagrind\u017eiantys punktai ir jud\u0117kite toliau. Taip suma\u017einsite kognityvin\u0119 apkrov\u0105 ir padidinsite \u012fsimenamum\u0105.<\/p>\n
XIX a. vokie\u010di\u0173 psichologas Hermannas Ebbinghausas parod\u0117, kaip greitai pamir\u0161tame informacij\u0105 po mokymosi. Ma\u017edaug per 30 minu\u010di\u0173 galime prarasti apie pus\u0119 to, k\u0105 k\u0105 tik i\u0161mokome, o per kit\u0105 dien\u0105 u\u017emar\u0161tis dar labiau sustipr\u0117ja. \u0160\u012f rei\u0161kin\u012f jis pavadino u\u017emir\u0161imo kreive.<\/p>\n
Ta\u010diau yra b\u016bdas, padedantis, kai per trump\u0105 laik\u0105 reikia i\u0161mokti daug: prisiminimo praktika. Ruo\u0161iantis egzaminui ar pristatymui, vietoj vien tik pakartotinio u\u017era\u0161\u0173 skaitymo nuolat tikrinkite, kiek atsimenate. Tam tinka atminties kortel\u0117s, praktiniai klausimai ar bandymas paai\u0161kinti tem\u0105 garsiai, nesinaudojant u\u017era\u0161ais.<\/p>\n
Atmintis veikia per asociacijas. Kiekvien\u0105 kart\u0105 s\u0117kmingai atgamindami informacij\u0105 susiejate j\u0105 su naujais \u201eu\u017ekabinamais\u201c signalais \u2013 pavyzd\u017eiais, kontekstais, klausimais. Taip atsiranda daugiau keli\u0173 pasiekti t\u0105 pat\u012f prisiminim\u0105 ir sustipr\u0117ja atminties \u201etakai\u201c. Da\u017enai, kai sakome, kad \u201epamir\u0161ome\u201c, prisiminimas n\u0117ra ding\u0119s \u2013 tiesiog tr\u016bksta tinkamo signalo jam i\u0161kviesti.<\/p>\n
Tyrimai rodo, kad atmintis veikia geriau, kai mokymasis ar praktika yra paskirstyti laike, o ne sugr\u016bsti \u012f vien\u0105 ilg\u0105 sesij\u0105. Jei ruo\u0161iat\u0117s egzaminui, suplanuokite realias poilsio atkarpas. Praktikos i\u0161skirstymas gali pad\u0117ti ilgiau i\u0161laikyti informacij\u0105, \u201epakoreguodamas\u201c u\u017emir\u0161imo kreiv\u0119.<\/p>\n
Vienas tyrimas si\u016blo palikti tarpus tarp kartojimo sesij\u0173, sudaran\u010dius apie 10\u201320 proc. laiko, likusio iki egzamino ar pristatymo. Pavyzd\u017eiui, jei terminas \u2013 po penki\u0173 dien\u0173 ir kasdien mokot\u0117s po kelias valandas, tarp sesij\u0173 vis tiek verta tur\u0117ti nuo pus\u0117s iki visos laisvos dienos. Kitaip tariant, persistengti neverta \u2013 pervargimas retai atne\u0161a norim\u0105 rezultat\u0105.<\/p>\n
Jei i\u0161 \u0161io teksto prisiminsite tik vien\u0105 dalyk\u0105, teb\u016bnie jis toks: atmintis priklauso ne vien nuo \u201eproto a\u0161trumo\u201c, bet ir nuo strategijos. Nedideli poky\u010diai mokantis ar dirbant gali reik\u0161mingai pakeisti, kaip gerai ir kaip ilgai i\u0161laikysite svarbi\u0105 informacij\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tirdamas, kaip elektrin\u0117 smegen\u0173 stimuliacija gali pagerinti \u017emoni\u0173 geb\u0117jim\u0105 prisiminti, da\u017enai sulaukiu klausim\u0173: kaip veikia atmintis ir k\u0105 galime padaryti, kad j\u0105 naudotume efektyviau. Laimei, de\u0161imtme\u010dius trunkantys moksliniai tyrimai pateik\u0117 gana ai\u0161kius atsakymus \u012f abu klausimus. Atmintis i\u0161 esm\u0117s veikia trimis etapais, o kiekviename j\u0173 dalyvauja skirtingos smegen\u0173 sritys. Jutimin\u0117 atmintis, trunkanti vos milisekundes, fiksuoja […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":8170,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-8169","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8169","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8169"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8169\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8170"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8169"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8169"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8169"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=8169"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}