Mokslininkai teigia, kad \u0161i\u0173 \u017euv\u0173 evoliucij\u0105 l\u0117m\u0117 prisitaikymas prie skirting\u0173 vandenyno gelmi\u0173.<\/p>\n
Mokslininkai atsek\u0117, kaip per de\u0161imtis milijon\u0173 met\u0173 kito me\u0161ker\u017euv\u0117ms b\u016bdingas \u201eme\u0161ker\u0117s\u201c formos priedas, ir nustat\u0117, kad garsusis masal\u0105 primenantis organas evoliucionavo keliais vis sud\u0117tingesniais etapais.<\/p>\n
Tyrimo duomenys, kuriuos apra\u0161\u0117 \u201eThe New York Times\u201c, rodo, kad pirmasis \u0161io \u201emasalo\u201c variantas me\u0161ker\u017euvi\u0173 prot\u0117viuose atsirado ma\u017edaug prie\u0161 72 mln. met\u0173. I\u0161 prad\u017ei\u0173 jis buvo vien mechaninis \u2013 neskleid\u0117 nei \u0161viesos, nei chemini\u0173 signal\u0173.<\/p>\n
V\u0117liau, ma\u017edaug prie\u0161 34\u201323 mln. met\u0173, giliavanden\u0117ms r\u016b\u0161ims i\u0161sivyst\u0117 bioliuminescenciniai masalai. Tai sutapo su staigiu \u0161i\u0173 \u017euv\u0173 \u012fvairov\u0117s augimu. Tyr\u0117jai mano, kad \u0161viesos signalai imti naudoti ne tik med\u017eioklei, bet ir partneri\u0173 pritraukimui.<\/p>\n
Skirtingos me\u0161ker\u017euvi\u0173 grup\u0117s evoliucionavo nevienodai. Apie prie\u0161 49 mln. met\u0173 daliai j\u0173 atsirado cheminiai grobio viliojimo b\u016bdai, o ma\u017edaug prie\u0161 5 mln. met\u0173 pana\u0161\u016bs mechanizmai, nepriklausomai vieni nuo kit\u0173, i\u0161sivyst\u0117 ir karpuotojoje varlia\u017euv\u0117je.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad \u201eme\u0161ker\u0117\u201c i\u0161 esm\u0117s yra pakit\u0119s nugaros peleko spindulys, kuris laikui b\u0117gant virto sud\u0117tingu med\u017eiokl\u0117s ir komunikacijos \u012frankiu.<\/p>\n
Vienas tyrimo autori\u0173, biologas Alexas Mailas, ai\u0161kina:<\/p>\n
\u201eMe\u0161ker\u017euvi\u0173 evoliucija yra glaud\u017eiai susijusi su per\u0117jimu gyventi skirtinguose vandenyno gyliuose ir kintan\u010diomis matomumo s\u0105lygomis \u2013 ten \u0161viesa tapo esminiu signalu i\u0161likimui\u201c, \u2013 teig\u0117 biologas.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, masal\u0173 form\u0173 \u012fvairov\u0117 atspindi prisitaikym\u0105 prie skirting\u0173 ekologini\u0173 ni\u0161\u0173 \u2013 nuo koralini\u0173 rif\u0173 iki giliausi\u0173 vandenyno zon\u0173, kur bioliuminescencija da\u017enai tampa pagrindiniu s\u0105veikos b\u016bdu tarp pl\u0117\u0161r\u016bno ir aukos.<\/p>\n
Anks\u010diau vandenyno gelm\u0117se buvo aptikta itin reta \u017euvis \u2013 Ramiojo vandenyno statinait\u0117 (kitaip \u2013 ma\u017eaburn\u0117 makropina, Macropinna microstoma<\/i>). \u0160is organizmas prisitaik\u0117 prie ekstremali\u0173 s\u0105lyg\u0173 ir i\u0161vyst\u0117 unikali\u0105 regos sistem\u0105, leid\u017eian\u010di\u0105 efektyviai med\u017eioti tamsoje.<\/p>\n
Taip pat mokslininkai prane\u0161\u0117 apie nauj\u0105, iki \u0161iol nematyt\u0105 unikalios b\u016btyb\u0117s r\u016b\u0161\u012f, aptikt\u0105 kalkakmenio urve 385 metr\u0173 gylyje po vandenyno pavir\u0161iumi netoli Japonijos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Mokslininkai teigia, kad \u0161i\u0173 \u017euv\u0173 evoliucij\u0105 l\u0117m\u0117 prisitaikymas prie skirting\u0173 vandenyno gelmi\u0173. Mokslininkai atsek\u0117, kaip per de\u0161imtis milijon\u0173 met\u0173 kito me\u0161ker\u017euv\u0117ms b\u016bdingas \u201eme\u0161ker\u0117s\u201c formos priedas, ir nustat\u0117, kad garsusis masal\u0105 primenantis organas evoliucionavo keliais vis sud\u0117tingesniais etapais. Tyrimo duomenys, kuriuos apra\u0161\u0117 \u201eThe New York Times\u201c, rodo, kad pirmasis \u0161io \u201emasalo\u201c variantas me\u0161ker\u017euvi\u0173 prot\u0117viuose atsirado ma\u017edaug […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":8286,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[48],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-8285","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-laisvalaikis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8285","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8285"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8285\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8286"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8285"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8285"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8285"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=8285"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}