\u0160iuolaikin\u0117 fizika jau de\u0161imtme\u010dius susiduria su fundamentalia problema: bendroji reliatyvumo teorija ir kvantin\u0117 mechanika ne visada dera tarpusavyje. \u0160io konflikto centre \u2013 juodosios skyl\u0117s, itin tank\u016bs kosminiai objektai, i\u0161 kuri\u0173 ne\u012fmanoma pab\u0117gti net \u0161viesai. Naujausi tyrimai, publikuoti \u017eurnale \u201eGeneral Relativity and Gravitation\u201c, rodo, kad raktas \u012f \u0161i\u0173 rei\u0161kini\u0173 paai\u0161kinim\u0105 gali slyp\u0117ti papildomuose erdv\u0117s matmenyse. Mokslinink\u0173 grup\u0117, vadovaujama Richardo Pin\u010d\u00e1ko, pasi\u016bl\u0117 model\u012f, kuris ne tik padeda i\u0161saugoti informacij\u0105, bet ir sieja gravitacij\u0105 su elementari\u0173j\u0173 daleli\u0173 mas\u0117s kilme.<\/p>\n
Viskas prasid\u0117jo XX a. 8-ajame de\u0161imtmetyje, kai Stephenas Hawkingas suformulavo gars\u0173j\u012f juod\u0173j\u0173 skyli\u0173 spinduliavimo model\u012f. Pagal j\u012f juodosios skyl\u0117s n\u0117ra am\u017einos: jos skleid\u017eia silpn\u0105 spinduliuot\u0119, palaipsniui netenka mas\u0117s ir galiausiai tur\u0117t\u0173 visi\u0161kai \u201ei\u0161garuoti\u201c. \u010cia ir atsiranda vadinamasis informacijos paradoksas: kvantin\u0117 mechanika teigia, kad informacija apie fizin\u0117s sistemos b\u016bsen\u0105 negali b\u016bti sunaikinta (unitarumo principas). Ta\u010diau jei juodoji skyl\u0117 i\u0161nyksta, atrodo, kad informacija apie \u012f j\u0105 patekusi\u0105 med\u017eiag\u0105 prapuola negr\u012f\u017etamai. \u0160i \u012ftampa \u0161iuolaikin\u0117je fizikoje i\u0161liko beveik pus\u0119 am\u017eiaus.<\/p>\n
Pin\u010d\u00e1ko komandos si\u016blomas sprendimas remiasi id\u0117ja, jog m\u016bs\u0173 visata gali tur\u0117ti daugiau nei keturis mums \u012fprastus matmenis. Tyr\u0117jai pasitelk\u0117 Einsteino\u2013Cartano teorij\u0105, suformuluot\u0105 septynmat\u0117je geometrijoje, paremt\u0105 specifine matematine strukt\u016bra \u2013 G2 daugdar\u0105 su torsija. Skirtingai nei klasikin\u0117je reliatyvumo teorijoje, \u0161iame modelyje erdv\u0117laikis gali ne tik i\u0161linkti, bet ir \u012fgyti savit\u0105 \u201esusisukim\u0105\u201c, vadinam\u0105 torsija.<\/p>\n
Esmin\u0117 tyr\u0117j\u0173 i\u0161vada \u2013 esant ekstremaliems tankiams, b\u016bdingiems Planko masteliui, torsija sukuria labai stipri\u0105 atst\u016bmimo j\u0117g\u0105. Ji tampa pakankamai galinga, kad sustabdyt\u0173 galutin\u012f gravitacin\u012f kolaps\u0105 ir, svarbiausia, u\u017ekirst\u0173 keli\u0105 paskutiniam Hawkingo garavimo etapui. Tokiu atveju juodoji skyl\u0117 nei\u0161nykt\u0173 visi\u0161kai, o palikt\u0173 stabili\u0105 \u201eliekan\u0105\u201c (angl. remnant<\/i>), kurios mas\u0117 b\u016bt\u0173 apie 9 \u00d7 10\u221241<\/sup> kg.<\/p>\n Jei juodoji skyl\u0117 nei\u0161nyksta, informacija gali i\u0161likti. Mokslininkai teigia, kad stabili liekana veikt\u0173 kaip itin talpi \u201eatminties saugykla\u201c. Informacijos \u012fra\u0161ymo mechanizmas siejamas su vadinam\u0173j\u0173 kvazinormali\u0173j\u0173 mod\u0173 spektru \u2013 specifin\u0117mis torsijos lauko \u201evibracijomis\u201c liekanos geometrijoje. Komandos skai\u010diavimai rodo \u012fsp\u016bding\u0105 talp\u0105: po Saul\u0117s mas\u0117s juod\u0105ja skyle susidariusi liekana teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 sutalpinti apie 1,515 \u00d7 1077<\/sup> kubit\u0173 informacijos. Tai, tyr\u0117j\u0173 teigimu, b\u016bt\u0173 pakankama i\u0161saugoti piln\u0105 kvantin\u0119 med\u017eiagos, suformavusios juod\u0105j\u0105 skyl\u0119, b\u016bsen\u0105 ir taip i\u0161spr\u0119sti informacijos paradoks\u0105 nemodifikuojant kvantin\u0117s mechanikos d\u0117sni\u0173.<\/p>\n \u0160i teorija i\u0161siskiria tuo, kad j\u0105 autoriai sieja ne tik su gravitacija, bet ir su daleli\u0173 fizika. Tyr\u0117jai teigia, kad matmen\u0173 redukcija \u2013 per\u0117jimas nuo septyni\u0173 matmen\u0173 prie mums \u012fprast\u0173 keturi\u0173 \u2013 nat\u016braliai sukuria vadinam\u0105j\u0105 elektrosilpn\u0105j\u0105 skal\u0119 (apie 246 GeV). B\u016btent \u0161i reik\u0161m\u0117 yra esmin\u0117 Higgso mechanizmui, kuris Standartiniame modelyje suteikia mas\u0119 elementariosioms dalel\u0117ms.<\/p>\n Pagal \u0161\u012f teorin\u012f ai\u0161kinim\u0105, torsijos lauko vakuumin\u0117 tik\u0117tinoji vert\u0117 (VEV) dinami\u0161kai sutampa su elektrosilpn\u0105ja skale. Kitaip tariant, ta pati geometrin\u0117 savyb\u0117, kuri, kaip teigiama, apsaugo informacij\u0105 juodosiose skyl\u0117se, gal\u0117t\u0173 b\u016bti atsakinga ir u\u017e masi\u0173 hierarchij\u0105 visatoje. Taip gravitacijos fizika ir mikropasaulio d\u0117sniai b\u016bt\u0173 sujungiami \u012f nuosekli\u0105 visum\u0105, paremt\u0105 erdv\u0117laikio geometrija.<\/p>\n Kod\u0117l iki \u0161iol nematome papildom\u0173 matmen\u0173? Pasak modelio autori\u0173, tam trukdo reikalingos energijos mastas. Su \u0161iais matmenimis siejamos dalel\u0117s (vadinamieji Kaluza\u2013Kleino su\u017eadinimai) tur\u0117t\u0173 mases apie 8,6 \u00d7 1015<\/sup> GeV \u2013 tai ma\u017edaug 11 dyd\u017eio eili\u0173 daugiau, nei gali pasiekti Didysis hadron\u0173 greitintuvas. Vis d\u0117lto, tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad teorij\u0105 vis dar \u012fmanoma tikrinti steb\u0117jimais.<\/p>\n Pirma, prognozuojamos stabilios juod\u0173j\u0173 skyli\u0173 liekanos gal\u0117t\u0173 sudaryti reik\u0161ming\u0105 tamsiosios materijos dal\u012f. Jei b\u016bt\u0173 aptikti toki\u0173 \u201ePlanko relikt\u0173\u201c gravitaciniai p\u0117dsakai, tai tapt\u0173 svariu argumentu teorijos naudai. Antra, septynmat\u0117s geometrijos po\u017eymi\u0173, anot autori\u0173, galima ie\u0161koti kosminio mikrobang\u0173 foninio spinduliavimo (CMB) strukt\u016broje arba pirmin\u0117se gravitacin\u0117se bangose, susidariusiose netrukus po Did\u017eiojo sprogimo. Pin\u010d\u00e1ko komandos darbas leid\u017eia manyti, kad norint pa\u017eengti pirmyn neb\u016btina \u201eperra\u0161yti\u201c kvantin\u0117s mechanikos \u2013 galb\u016bt pakanka giliau suprasti realyb\u0117s architekt\u016br\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u0160iuolaikin\u0117 fizika jau de\u0161imtme\u010dius susiduria su fundamentalia problema: bendroji reliatyvumo teorija ir kvantin\u0117 mechanika ne visada dera tarpusavyje. \u0160io konflikto centre \u2013 juodosios skyl\u0117s, itin tank\u016bs kosminiai objektai, i\u0161 kuri\u0173 ne\u012fmanoma pab\u0117gti net \u0161viesai. Naujausi tyrimai, publikuoti \u017eurnale \u201eGeneral Relativity and Gravitation\u201c, rodo, kad raktas \u012f \u0161i\u0173 rei\u0161kini\u0173 paai\u0161kinim\u0105 gali slyp\u0117ti papildomuose erdv\u0117s matmenyse. Mokslinink\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":8322,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-8321","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8321","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8321"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8321\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8322"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8321"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8321"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8321"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=8321"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}Kosminis \u201ekietasis diskas\u201c Planko mastelyje<\/h3>\n
U\u017e greitintuv\u0173 rib\u0173, bet teleskop\u0173 akiratyje<\/h3>\n