Dauguma \u017einiasklaidos prane\u0161im\u0173 apie gr\u0117smes i\u0161 kosmoso da\u017eniausiai sukasi apie mil\u017eini\u0161kus, miest\u0173 dyd\u017eio objektus, galin\u010dius sukelti pasaulin\u0119 katastrof\u0105. Ta\u010diau astronomams ne ma\u017eiau \u012fdomi, o neretai ir kur kas daugiau pasakanti istorija slypi ma\u017eyt\u0117se dalel\u0117se \u2013 ne didesn\u0117se nei sm\u0117lio gr\u016bdelis. Naujausi tyrimai rodo, kad \u017dem\u0117 \u0161iuo metu kerta nuolau\u017e\u0173 sraut\u0105, likus\u012f po asteroido, kuris priart\u0117jo prie Saul\u0117s per arti ir nei\u0161gyveno \u0161io susitikimo.<\/p>\n
Kiekvien\u0105 nakt\u012f t\u016bkstan\u010diai automatizuot\u0173 steb\u0117jimo sistem\u0173 visame pasaulyje skenuoja dang\u0173 ie\u0161kodamos \u201ekrintan\u010di\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173\u201c. Tai, kas plika akimi atrodo kaip trumpas \u0161viesos blyksnis, planetologams yra vertingas duomen\u0173 rinkinys. Meteorai susidaro tuomet, kai \u012f \u017dem\u0117s atmosfer\u0105 \u012flekia uolienos dalel\u0117, kurios greitis vir\u0161ija 25 kilometrus per sekund\u0119. D\u0117l trinties jos pavir\u0161ius akimirksniu \u012fkaista ir garuoja, o danguje lieka jonizuot\u0173, \u0161vytin\u010di\u0173 duj\u0173 takas. Jei objektas didesnis, pana\u0161us \u012f riedul\u012f, jis vadinamas bolidu.<\/p>\n
\u012eprastai toki\u0173 rei\u0161kini\u0173 \u0161altinis b\u016bna kometos, da\u017enai vadinamos \u201ene\u0161variomis sniego gni\u016b\u017et\u0117mis\u201c. Priart\u0117jusios prie Saul\u0117s jos patiria sublimacij\u0105: ledas virsta dujomis ir \u012f erdv\u0119 i\u0161ne\u0161a dulkes. Vis d\u0117lto nauja publikacija \u017eurnale \u201eThe Astrophysical Journal\u201c (2026 m. kovas) nurodo kit\u0105, gerokai retesn\u012f scenarij\u0173 \u2013 asteroid\u0173, kuriuos anks\u010diau laik\u0117me \u201eneaktyviomis\u201c sausomis uolomis, suaktyv\u0117jim\u0105.<\/p>\n
Mokslinink\u0173 komanda, vadovaujama Patricko M. Shobero, i\u0161analizavo milijonus meteor\u0173 steb\u0117jim\u0173, surinkt\u0173 viso dangaus kamer\u0173 tinkl\u0173 Kanadoje, Japonijoje, Kalifornijoje ir Europoje. \u0160iame duomen\u0173 masyve jie aptiko kompakti\u0161k\u0105 282 meteor\u0173 grup\u0119, kuri neatitiko n\u0117 vieno \u017einomo meteorit\u0173 srauto. I\u0161analizavus trajektorijas pavyko atkurti j\u0173 \u201emotininio\u201c k\u016bno orbit\u0105. Paai\u0161k\u0117jo, kad ji driekiasi beveik penkis kartus ar\u010diau Saul\u0117s nei \u017dem\u0117s orbita.<\/p>\n
Toks ekstremalus priart\u0117jimas prie \u017evaig\u017ed\u0117s turi pra\u017e\u016bting\u0173 padarini\u0173. Astronomai yra \u012fved\u0119 termin\u0105 \u201euolin\u0117 kometa\u201c \u2013 taip vadinami asteroidai, kurie elgiasi pana\u0161iai kaip kometos, nors ledo neturi. \u0160iuo atveju uolien\u0105 ardo ne sublimacija, o mil\u017eini\u0161kas Saul\u0117s kar\u0161tis: d\u0117l intensyvi\u0173 temperat\u016brini\u0173 \u012ftempi\u0173 asteroido pavir\u0161ius skyla, trupa ir \u012f kosmos\u0105 i\u0161meta nuolau\u017e\u0173 debesis.<\/p>\n
Steb\u0117dami, kaip meteoriai sudega atmosferoje, mokslininkai gali \u012fvertinti j\u0173 tank\u012f ir atsparum\u0105. Naujai aptikto srauto dalel\u0117s pasirod\u0117 es\u0105 gerokai tvirtesn\u0117s nei trapus kometinis materialas, bet kartu labiau linkusios irti nei \u012fprasti gele\u017eini\u0173 asteroid\u0173 fragmentai. Tai leid\u017eia manyti, kad kalbama apie uolien\u0105, kuri buvo tiesiogine prasme \u201ei\u0161kepinta\u201c Saul\u0117s.<\/p>\n
\u017dinomiausias tokio tipo objekto pavyzdys \u2013 asteroidas 3200 Phaethon, kasmet sukeliantis Gruod\u012f matom\u0105 Geminid\u0173 meteor\u0173 sraut\u0105. Naujas atradimas rodo, kad toki\u0173 \u201eaktyvi\u0173\u201c asteroid\u0173 m\u016bs\u0173 kosmin\u0117je kaimynyst\u0117je gali b\u016bti daugiau, nei manyta, o jie patys gali b\u016bti svarbi tr\u016bkstama grandis ai\u0161kinantis ma\u017e\u0173j\u0173 Saul\u0117s sistemos k\u016bn\u0173 evoliucij\u0105.<\/p>\n
Nors meteor\u0173 srautas jau nustatytas, pats motininis k\u016bnas \u2013 objektas, nuo kurio atskilo \u0161ie 282 fragmentai, \u2013 tradiciniams teleskopams vis dar lieka nepasiekiamas. Tai gali b\u016bti labai tamsus, ma\u017eo atspind\u017eio objektas, judantis orbita, kuri\u0105 sunku steb\u0117ti d\u0117l artumo Saulei. \u010cia svarb\u0173 vaidmen\u012f atlieka planetin\u0117 gynyba.<\/p>\n
Mokslininkai dideles viltis sieja su NASA misija \u201eNEO Surveyor\u201c, kurios startas planuojamas 2027 metais. \u0160is infraraudon\u0173j\u0173 spinduli\u0173 kosminis teleskopas kuriamas b\u016btent tam, kad aptikt\u0173 tamsius ir potencialiai pavojingus objektus, art\u0117jan\u010dius prie \u017dem\u0117s i\u0161 Saul\u0117s pus\u0117s. Tai gal\u0117t\u0173 tapti idealiu \u012frankiu galutinai nustatyti naujai atrasto meteor\u0173 srauto \u201et\u0117v\u0105\u201c.<\/p>\n
Suprasti procesus, d\u0117l kuri\u0173 tokie asteroidai skyla, svarbu ne vien d\u0117l mokslinio smalsumo. \u017dinios apie tai, kaip \u0161ie k\u016bnai elgiasi veikiami ekstremali\u0173 fizini\u0173 j\u0117g\u0173, padeda geriau pasirengti galimam susid\u016brimui su didesniu objektu. Kiekvienas ma\u017eas meteoras, sudegantis vir\u0161 m\u016bs\u0173 galv\u0173, tampa dar viena d\u0117lion\u0117s detale, leid\u017eian\u010dia tiksliau \u012fvertinti \u017dem\u0117s saugum\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Dauguma \u017einiasklaidos prane\u0161im\u0173 apie gr\u0117smes i\u0161 kosmoso da\u017eniausiai sukasi apie mil\u017eini\u0161kus, miest\u0173 dyd\u017eio objektus, galin\u010dius sukelti pasaulin\u0119 katastrof\u0105. Ta\u010diau astronomams ne ma\u017eiau \u012fdomi, o neretai ir kur kas daugiau pasakanti istorija slypi ma\u017eyt\u0117se dalel\u0117se \u2013 ne didesn\u0117se nei sm\u0117lio gr\u016bdelis. Naujausi tyrimai rodo, kad \u017dem\u0117 \u0161iuo metu kerta nuolau\u017e\u0173 sraut\u0105, likus\u012f po asteroido, kuris priart\u0117jo […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":8328,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-8327","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8327","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8327"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8327\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8328"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8327"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8327"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8327"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=8327"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}