Wengrove esanti Ma\u017eoji bazilika, skirta \u0160ven\u010diausiosios Mergel\u0117s Marijos \u0116mimui \u012f dang\u0173, laikoma vienu svarbiausi\u0173 Mazovijos regiono architekt\u016bros paminkl\u0173. Dabartinis jos pavidalas susiformavo XVIII a. prad\u017eioje, o statybas finansavo Janas Dobrogostas Krasinskis. Projektas da\u017enai priskiriamas i\u0161kiliam baroko epochos architektui Tylmanui van Gamerenui, o darbus vykd\u0117 ir Carlo Ceroni bei Janas Reisneris.<\/p>\n
\u0160ventov\u0117 pastatyta ankstesn\u0117s gotikin\u0117s ba\u017eny\u010dios vietoje \u2013 jos i\u0161takos siekia XV a. \u012edomu tai, kad Reformacijos laikotarpiu pastatas kur\u012f laik\u0105 buvo naudojamas protestant\u0173 pamaldoms. \u0160iandien bazilika dominuoja rytin\u0117je Wengrovo turgaus aik\u0161t\u0117s pus\u0117je, o jos monumentali, trij\u0173 nav\u0173 kompozicija laikoma klasikiniu sakralinio baroko Lenkijoje pavyzd\u017eiu.<\/p>\n
Did\u017eiausias bazilikos vidaus akcentas \u2013 freskos, kurias nutap\u0117 Micha\u0142as Anio\u0142as Pallonis. \u0160ios polichromijos i\u0161siskiria barokui b\u016bdinga erdvin\u0117s iliuzijos technika: tapyti architekt\u016briniai elementai sukuria trimat\u012f \u012fsp\u016bd\u012f ir stiprina emocin\u012f poveik\u012f, kuriuo tuo metu siekta \u012ftraukti tikin\u010diuosius.<\/p>\n
Freskose vaizduojami katalik\u0173 tik\u0117jimo dogmatams svarb\u016bs siu\u017eetai, ypa\u010d susij\u0119 su Marija ir \u0161ventaisiais. Tai tur\u0117jo ypating\u0105 reik\u0161m\u0119 religini\u0173 gin\u010d\u0173 laikais \u2013 menas \u010dia veik\u0117 kaip s\u0105moningai pasirinkta id\u0117jinio poveikio priemon\u0117: vizualus pasakojimas, skirtas \u012ftikinti, mokyti ir stiprinti Ba\u017eny\u010dios \u017eini\u0105 did\u017eiausi\u0173 \u012ftamp\u0173 epochoje.<\/p>\n
Vis d\u0117lto labiausiai intriguojantis bazilikos objektas saugomas zakristijoje \u2013 vadinamasis \u201eMistro Tvardovskio\u201c veidrodis. Tai metalinis veidrodis, ma\u017edaug 56 x 46,5 cm dyd\u017eio, sveriantis daugiau nei 17 kilogram\u0173. Manoma, kad jis gal\u0117jo b\u016bti pagamintas XVI a. prad\u017eioje Vokietijoje, kur veik\u0117 su Fausto tradicija siejami magai, o v\u0117liau \u012f Wengrov\u0105 pateko per Krasinski\u0173 gimin\u0119.<\/p>\n
Su veidrod\u017eiu siejama Jano Tvardovskio \u2013 legendinio mago ir astrologo, siejamo su \u017dygimanto Augusto dvaru \u2013 fig\u016bra. Pasakojama, kad veidrod\u017eiu jis es\u0105 kviet\u0117 dvasias, tarp j\u0173 ir Barbor\u0105 Radvilait\u0119, \u017dygimanto Augusto \u017emon\u0105. Ant juodo veidrod\u017eio r\u0117mo yra lotyni\u0161kas \u012fra\u0161as: \u201eLuserat hoc speculo magicas Twardovius artes, lusus at iste Dei versus in obsequium est\u201c, kur\u012f galima versti taip: \u201e\u0160iame veidrodyje Tvardovskis \u017eaid\u0117 magijos menais, ta\u010diau \u0161i pramoga pakrypo \u012f paklusnum\u0105 Dievui.\u201c<\/p>\n
B\u0117gant metams aplink \u0161\u012f artefakt\u0105 susiformavo daugyb\u0117 legend\u0173. Viena j\u0173 teigia, kad 1812 m. \u012f veidrod\u012f pa\u017evelg\u0117 Napoleonas ir i\u0161vydo savo pralaim\u0117jim\u0105, o \u012ft\u016b\u017e\u0119s es\u0105 j\u012f apgadino. Kita istorija ai\u0161kina \u012ftr\u016bkim\u0105 i\u0161sigandusio mokinio poelgiu \u2013 jis neva met\u0117 \u012f veidrod\u012f ba\u017eny\u010dios raktus, kai blizgan\u010diame pavir\u0161iuje pamat\u0117 velnio veid\u0105.<\/p>\n
Istorik\u0173 po\u017ei\u016briu \u201eMistro Tvardovskio\u201c veidrodis pirmiausia yra vertingas, iki galo nei\u0161tirtos kilm\u0117s ir paskirties artefaktas. Jis pagamintas i\u0161 ne\u012fprasto metal\u0173 lydinio, tod\u0117l gerokai skiriasi nuo to laikotarpio veidrod\u017ei\u0173. Taip pat i\u0161skirtina tai, kad objektas buvo i\u0161saugotas ir eksponuojamas sakralioje erdv\u0117je, nors siejamas su praktikomis, laikytomis magi\u0161komis. Tai retas simbolio perinterpretavimo pavyzdys \u2013 nuo tariamo magijos \u012frankio iki religinio pasakojimo elemento.<\/p>\n
Kod\u0117l veidrodis laikomas zakristijoje? Pasak vieno i\u0161 pasakojim\u0173, tai vienintel\u0117 vieta, kur jis neva praranda savo \u201emagi\u0161k\u0105sias\u201c galias.<\/p>\n
Artefaktas jau daug met\u0173 traukia istorik\u0173 ir mokslinink\u0173 d\u0117mes\u012f. Teigiama, kad veidrodis pagamintas i\u0161 bismuto ir stibio, papildant variu, ta\u010diau iki \u0161iol nebuvo atlikta i\u0161sami chemin\u0117 analiz\u0117. Pavir\u0161ius yra nupoliruotas, jame matyti subtil\u016bs graviravimai ir d\u0117m\u0117s, o pa\u017evelgus tam tikru kampu arba veidrod\u017eiui aprasojus, galima \u012f\u017ei\u016br\u0117ti neai\u0161kius vaizdinius.<\/p>\n
\u0160iandien \u201eLorenzo Dhuro\u201c \u2013 asmens, kartais \u012fvardijamo kaip Mistras Tvardovskis, \u2013 veidrodis da\u017eniau laikomas kult\u016brin\u0117s atminties \u017eenklu nei antgamtini\u0173 rei\u0161kini\u0173 \u012frodymu. Jo unikalumas slypi paslaptimis apipintoje istorijoje ir savitame legend\u0173, fakt\u0173 bei religijos susipynime, jau \u0161imtme\u010dius kurstan\u010diame \u017emoni\u0173 vaizduot\u0119.<\/p>\n
\u0160altiniai: \u201ehub.pl\u201c, \u201ewilanow-palac.pl\u201c, \u201emazowsze.travel\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Wengrove esanti Ma\u017eoji bazilika, skirta \u0160ven\u010diausiosios Mergel\u0117s Marijos \u0116mimui \u012f dang\u0173, laikoma vienu svarbiausi\u0173 Mazovijos regiono architekt\u016bros paminkl\u0173. Dabartinis jos pavidalas susiformavo XVIII a. prad\u017eioje, o statybas finansavo Janas Dobrogostas Krasinskis. Projektas da\u017enai priskiriamas i\u0161kiliam baroko epochos architektui Tylmanui van Gamerenui, o darbus vykd\u0117 ir Carlo Ceroni bei Janas Reisneris. \u0160ventov\u0117 pastatyta ankstesn\u0117s gotikin\u0117s ba\u017eny\u010dios […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":8423,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-8422","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8422","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8422"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8422\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8423"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8422"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8422"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8422"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=8422"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}