{"id":8612,"date":"2026-04-20T21:01:30","date_gmt":"2026-04-20T21:01:30","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/20\/mokslininkai-atskleide-kas-gali-stiprinti-spengima-ausyse-svarbi-medziaga-smegenyse\/"},"modified":"2026-04-20T21:01:30","modified_gmt":"2026-04-20T21:01:30","slug":"mokslininkai-atskleide-kas-gali-stiprinti-spengima-ausyse-svarbi-medziaga-smegenyse","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/20\/mokslininkai-atskleide-kas-gali-stiprinti-spengima-ausyse-svarbi-medziaga-smegenyse\/","title":{"rendered":"Mokslininkai atskleid\u0117, kas gali stiprinti spengim\u0105 ausyse: svarbi med\u017eiaga smegenyse"},"content":{"rendered":"<p>Neurotransmiteris serotoninas, geriausiai \u017einomas d\u0117l savo vaidmens reguliuojant nuotaik\u0105, gali b\u016bti susij\u0119s ir su spengimo ausyse (tinituso) stiprumu, rodo naujas tyrimas.<\/p>\n<p>JAV ir Kinijos mokslinink\u0173 atliktame tyrime su pel\u0117mis nustatyta, kad padidinus serotonino signalizacij\u0105 konkre\u010diame smegen\u0173 tinkle, sustipr\u0117jo elgesio po\u017eymiai, siejami su \u0161iuo neurologiniu sutrikimu.<\/p>\n<p>Kadangi serotoninas da\u017enai yra vaist\u0173 taikinys gydant depresijos ir nerimo simptomus, \u0161ios i\u0161vados gali pad\u0117ti kurti gydymo b\u016bdus, kurie palengvint\u0173 psichikos sveikatos sutrikimus, bet kartu nepadidint\u0173 tinituso rizikos ar jo simptom\u0173.<\/p>\n<p>\u201e\u012etar\u0117me, kad serotoninas dalyvauja tinituso mechanizmuose, ta\u010diau nebuvo ai\u0161ku, kaip. Dabar, pasitelk\u0119 peles, nustat\u0117me konkret\u0173 smegen\u0173 grandyn\u0105, kuriame serotoninas tiesiogiai veikia klausos sistem\u0105, ir pamat\u0117me, kad jis gali sukelti \u012f tinitus\u0105 pana\u0161\u0173 poveik\u012f\u201c, \u2013 teig\u0117 Kinijos Anhui universiteto neuromokslininkas Zheng-Quan Tang.<\/p>\n<p>\u201eKai \u0161\u012f grandyn\u0105 i\u0161jung\u0117me, pavyko reik\u0161mingai suma\u017einti \u012f tinitus\u0105 pana\u0161\u0173 elges\u012f. Tai leid\u017eia daug ai\u0161kiau suprasti, kas vyksta smegenyse, ir atveria naujas gydymo galimybes\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 jis.<\/p>\n<p>Tinitusas da\u017eniausiai apib\u016bdinamas kaip \u201efantominis\u201c garsas, kur\u012f girdi tik pats \u017emogus. Da\u017eniausiai tai b\u016bna auk\u0161to tono zvimbimas, \u0161nyp\u0161timas, \u016b\u017eesys ar pulsavimas. Dalis prie\u017eas\u010di\u0173 yra \u017einomos \u2013 pavyzd\u017eiui, klausos susilpn\u0117jimas ar ausies kanalo u\u017esikim\u0161imas sieros kam\u0161\u010diu. Vis d\u0117lto nema\u017eoje dalyje atvej\u0173 tinitusas laikomas neurologine problema: garsas \u201egimsta\u201c ne ausyje, o smegen\u0173 klausos sistemoje.<\/p>\n<p>Nuolatinis ir varginantis spengimas gali smarkiai pabloginti gyvenimo kokyb\u0119. Daugelis pacient\u0173 taip pat patiria depresij\u0105, nerim\u0105, o kartais \u2013 ir min\u010di\u0173 apie savi\u017eudyb\u0119. \u0160i\u0173 b\u016bkli\u0173 gydymui da\u017enai skiriami selektyv\u016bs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) \u2013 vaistai, kurie ma\u017eina serotonino pasisavinim\u0105 atgal \u012f neuronus ir taip didina serotonino signalizacij\u0105.<\/p>\n<p>Nors per pastaruosius de\u0161imtme\u010dius ne vienas tyrimas siejo serotonin\u0105 su tinitusu, iki \u0161iol tr\u016bko tiesiogini\u0173 \u012frodym\u0173 ir ai\u0161kaus mechanizmo, kuris paai\u0161kint\u0173 \u0161\u012f ry\u0161\u012f. Siekdami tai patikrinti, tyr\u0117jai suk\u016br\u0117 eksperiment\u0105 su pel\u0117mis.<\/p>\n<p>Pirmiausia jie su\u017eym\u0117jo keli\u0105 nuo nugarinio si\u016blinio branduolio \u2013 serotonino gamyboje dalyvaujan\u010dios smegen\u0173 kamieno srities \u2013 iki nugarinio sraig\u0117s branduolio, kuris priklauso klausos sistemai. \u0160is kelias padeda reguliuoti, kaip smegenyse apdorojami garso signalai.<\/p>\n<p>V\u0117liau pel\u0117s buvo geneti\u0161kai pakeistos taip, kad mokslininkai gal\u0117t\u0173 \u0161viesa arba vaistais aktyvuoti nugarinio si\u016blinio branduolio neuronus, i\u0161skirian\u010dius serotonin\u0105.<\/p>\n<p>Tuomet pel\u0117s, kurioms buvo suaktyvintas serotonino grandynas, ir kontrolin\u0117s pel\u0117s buvo tiriamos keliais metodais, siekiant \u012fvertinti, ar j\u0173 elgesys rodo galim\u0105 subjektyvaus garso patyrim\u0105.<\/p>\n<p>Vienas svarbiausi\u0173 rodikli\u0173 buvo suma\u017e\u0117j\u0119s geb\u0117jimas pasteb\u0117ti tylos intarpus skamban\u010diame garse. Tokia reakcija da\u017enai naudojama kaip netiesioginis tinituso modelis gyv\u016bn\u0173 tyrimuose.<\/p>\n<p>\u201eKai stimuliuojame \u0161iuos serotonin\u0105 i\u0161skirian\u010dius neuronus, matome, kad suaktyv\u0117ja klausos srities veikla smegenyse\u201c, \u2013 sak\u0117 Oregono sveikatos ir mokslo universiteto neuromokslininkas Laurence Trussell.<\/p>\n<p>\u201eTaip pat mat\u0117me, kad gyv\u016bnai elgiasi tarsi gird\u0117t\u0173 tinitus\u0105. Kitaip tariant, atsiranda simptomai, kuriuos \u017emon\u0117ms b\u016bt\u0173 galima patirti kaip spengim\u0105 ausyse\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 jis.<\/p>\n<p>Kai mokslininkai slopinan\u010diomis priemon\u0117mis \u0161\u012f serotoninin\u012f\u2013klausos grandyn\u0105 visi\u0161kai \u201ei\u0161jung\u0117\u201c, \u012f tinitus\u0105 pana\u0161us elgesys pel\u0117ms suma\u017e\u0117jo. Galiausiai, kai tinitusas buvo sukeltas stipriu triuk\u0161mu, pel\u0117s elg\u0117si pana\u0161iai kaip ir tais atvejais, kai serotonino aktyvumas buvo dirbtinai padidintas.<\/p>\n<p>Rezultatai leid\u017eia manyti, kad serotonino ir tinituso ry\u0161ys yra realus, o nustatytas smegen\u0173 grandynas gali tiesiogiai prisid\u0117ti prie \u201efantomini\u0173\u201c gars\u0173 atsiradimo. Vis d\u0117lto tam b\u016btini papildomi tyrimai su \u017emon\u0117mis.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai taip pat pabr\u0117\u017eia, kad kai depresija ar nerimas pasirei\u0161kia kartu su tinitusu, gydymas tur\u0117t\u0173 b\u016bti parenkamas itin atsargiai.<\/p>\n<p>\u201eM\u016bs\u0173 tyrimas rodo, kad \u010dia reikalinga subtili pusiausvyra\u201c, \u2013 sak\u0117 L. Trussell.<\/p>\n<p>\u201eGali b\u016bti \u012fmanoma sukurti vaistus, kurie tiksliai veikt\u0173 tam tikras l\u0105steles ar konkre\u010dias smegen\u0173 sritis, didindami serotonino lyg\u012f vienur, bet ne kitur. Tokiu b\u016bdu b\u016bt\u0173 galima atskirti nauding\u0105 antidepresant\u0173 poveik\u012f nuo galimai \u017ealingo poveikio klausai\u201c, \u2013 teig\u0117 jis.<\/p>\n<p>Tyrimo rezultatai paskelbti \u017eurnale <i>Proceedings of the National Academy of Sciences<\/i>.<\/p>\n<p><em>Jei \u0161i tema jums suk\u0117l\u0117 nerim\u0105 ar jums reikia pagalbos, kreipkit\u0117s \u012f artimuosius, \u0161eimos gydytoj\u0105, psichikos sveikatos specialistus arba skubios pagalbos tarnybas.<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Neurotransmiteris serotoninas, geriausiai \u017einomas d\u0117l savo vaidmens reguliuojant nuotaik\u0105, gali b\u016bti susij\u0119s ir su spengimo ausyse (tinituso) stiprumu, rodo naujas tyrimas. JAV ir Kinijos mokslinink\u0173 atliktame tyrime su pel\u0117mis nustatyta, kad padidinus serotonino signalizacij\u0105 konkre\u010diame smegen\u0173 tinkle, sustipr\u0117jo elgesio po\u017eymiai, siejami su \u0161iuo neurologiniu sutrikimu. Kadangi serotoninas da\u017enai yra vaist\u0173 taikinys gydant depresijos ir nerimo [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":8613,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-8612","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8612","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8612"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8612\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8613"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8612"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8612"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8612"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=8612"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}