Skarlatina, pana\u0161u, \u012f Amerik\u0105 nebuvo atne\u0161ta Europos kolonist\u0173 \u2013 kaip ilg\u0105 laik\u0105 manyta.<\/p>\n
Italijos ir Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s mokslininkai rado \u012frodym\u0173 apie \u0161i\u0105 bakterin\u0119 infekcij\u0105 senovinio mumifikuoto kaukol\u0117s radinio dantyje. Tyrin\u0117ti palaikai priklaus\u0117 vyrui, gyvenusiam dabartin\u0117s Bolivijos auk\u0161tikalni\u0173 plynauk\u0161t\u0117se ma\u017edaug 1283\u20131383 metais.<\/p>\n
Tai reik\u0161t\u0173, kad, jei DNR analiz\u0117s i\u0161vados teisingos, skarlatina tarp vietini\u0173 Amerikos gyventoj\u0173 gal\u0117jo cirkuliuoti \u0161imtme\u010diais dar iki europie\u010di\u0173 atvykimo \u2013 ikikolumbiniu laikotarpiu. Kristupas Kolumbas Atlant\u0105 perplauk\u0117 tik 1492 metais.<\/p>\n
\u201eSenovin\u0117 atmaina tur\u0117jo daug \u2013 nors ir ne visus \u2013 patogeni\u0161kus genus, randamus \u0161iuolaikin\u0117se Streptococcus pyogenes<\/i> atmainose\u201c, \u2013 ai\u0161kina mikrobiologas Frankas Maixneris, Italijoje veikian\u010dio privataus tyrim\u0173 centro \u201eEurac Research\u201c padalinio \u2013 \u201eInstitute for Mummy Studies\u201c \u2013 vadovas.<\/p>\n
Pasak tyr\u0117j\u0173, \u0161i seniai i\u0161nykusi skarlatinos atmaina artimai susijusi su \u0161iuolaikin\u0117mis atmainomis, sukelian\u010diomis gerkl\u0117s infekcijas. Nuo kit\u0173 atmain\u0173 ji gal\u0117jo atsiskirti ma\u017edaug prie\u0161 10 t\u016bkst. met\u0173.<\/p>\n
Dauguma duomen\u0173 rodo, kad pirmieji \u017emon\u0117s \u012f Amerik\u0105 atvyko per Beringo s\u0105siaur\u012f prie\u0161 ma\u017edaug 22 t\u016bkst. met\u0173. Kiti, iki \u0161iol menkiau vertinti genominiai \u012frodymai leid\u017eia manyti, jog S. pyogenes<\/i> Europoje ir Afrikoje gal\u0117jo b\u016bti paplitusi jau prie\u0161 4 t\u016bkst. met\u0173.<\/p>\n
Mokslininkai neatmeta, kad \u017emonija su \u0161ia infekcija kovoja jau seniai, o Sibiras gal\u0117jo b\u016bti vienas i\u0161 vart\u0173, per kuriuos ji plito.<\/p>\n
\u201eS. pyogenes<\/i> aptikimas skirtinguose regionuose ir skirtingais laikotarpiais leid\u017eia svarstyti, kad bakterija gal\u0117jo b\u016bti perne\u0161ama migruojan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 populiacij\u0173, taip prisidedant prie jos pasaulinio paplitimo\u201c, \u2013 teigia tyrimo autoriai.<\/p>\n
Iki moderni\u0173 antibiotik\u0173 eros skarlatina buvo viena pagrindini\u0173 vaik\u0173 mirties ir negalios prie\u017eas\u010di\u0173, kartais sukeldavusi reg\u0117jimo ar klausos praradim\u0105. Kol mokslininkai nustat\u0117, kad lig\u0105 sukelia bakterija, jos simptomai neretai buvo painiojami su raupais, tymais ar difterija.<\/p>\n
Istori\u0161kai tokios ligos da\u017enai laikytos vadinamosiomis \u201efrontiero\u201c ligomis \u2013 es\u0105 jos atkeliavo \u012f Amerik\u0105 kartu su Europos kolonistais ir ypa\u010d smarkiai paveik\u0117 vietos gyventojus, netur\u0117jusius imuniteto. Ta\u010diau, kaip pabr\u0117\u017eia tyr\u0117jai, toks pasakojimas grei\u010diausiai pernelyg supaprastintas \u2013 ir ne vien skarlatinos atveju.<\/p>\n
Pavyzd\u017eiui, senovin\u0117s DNR tyrimai Kolumbijoje atv\u0117r\u0117 galimyb\u0119, kad sifilis t\u016bkstan\u010dius met\u0173 gal\u0117jo egzistuoti ir Amerikoje, ir Europoje, tod\u0117l neb\u016btinai i\u0161plito tik po kontakto su Kolumbu. Pana\u0161i\u0173 u\u017euomin\u0173 esama ir apie raupsus \u2013 o dabar, galb\u016bt, ir apie skarlatin\u0105.<\/p>\n
Senovin\u0117s S. pyogenes<\/i> DNR, i\u0161gautos i\u0161 Bolivijos mumijos danties, buvo labai fragmentuotos ir suirusios. Vis d\u0117lto mokslininkai tvirtina, kad jiems pavyko i\u0161gauti pakankamai informacijos, kad b\u016bt\u0173 galima atkurti bakterijos genomo model\u012f.<\/p>\n
\u201eTai galima palyginti su d\u0117lione, kuri\u0105 d\u0117liojate nematydami paveiksl\u0117lio ant d\u0117\u017eut\u0117s\u201c, \u2013 ai\u0161kina \u201eEurac Research\u201c mikrobiologas Mohamedas Sarhanas.<\/p>\n
Jo teigimu, toks darbas sud\u0117tingas, ta\u010diau turi ir privalum\u0173: tyr\u0117jai n\u0117ra veikiami \u0161iuolaikini\u0173 \u201eetalon\u0173\u201c, tod\u0117l gali aptikti visi\u0161kai nauj\u0173 \u012f\u017evalg\u0173 bei genetini\u0173 variant\u0173, kurie \u0161iandien jau gali b\u016bti i\u0161nyk\u0119.<\/p>\n
Anks\u010diau dirbant su senovine DNR ilgesn\u0117s sekos neretai b\u016bdavo atmetamos \u2013 manyta, kad jos negal\u0117jo i\u0161likti taip ilgai ir grei\u010diausiai atsirado d\u0117l \u0161iuolaikin\u0117s tar\u0161os. Naujas tyrimas teigia \u0161i\u0105 kli\u016bt\u012f \u012fveik\u0119s, o F. Maixneris tai vadina i\u0161\u0161\u016bkiu pa\u010dioms senovin\u0117s DNR tyrim\u0173 prielaidoms.<\/p>\n
\u201eRemdamiesi tipiniais cheminio pa\u017eeidimo po\u017eymiais ai\u0161kiai parod\u0117me, kad ilgesn\u0117s sekos buvo tokios pat senos kaip ir trumpesn\u0117s \u2013 be to, jos suteik\u0117 vertingos informacijos\u201c, \u2013 sako M. Sarhanas.<\/p>\n
Vienas svarbiausi\u0173 atradim\u0173 \u2013 senovin\u0117je bakterijos atmainoje aptikti pagrindiniai virulenti\u0161kumo genai. Tai sustiprina klasifikacij\u0105, kad tai buvo lig\u0105 sukelianti bakterija, tik\u0117tina, labiau susijusi su gerkl\u0117s, o ne odos infekcija.<\/p>\n
Nors d\u0117l antibiotik\u0173 skarlatina \u0161iandien jau nebe tokia mirtina kaip anks\u010diau, \u0161iuolaikin\u0117s atmainos v\u0117l kelia vis daugiau problem\u0173, ypa\u010d d\u0117l atsparumo antibiotikams. Tod\u0117l suprasti, kur bakterija kilo ir kaip per t\u016bkstantme\u010dius evoliucionavo, gali b\u016bti itin svarbu b\u016bsimiems gydymo sprendimams.<\/p>\n
Tyrimas publikuotas mokslo \u017eurnale Nature Communications<\/i>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Skarlatina, pana\u0161u, \u012f Amerik\u0105 nebuvo atne\u0161ta Europos kolonist\u0173 \u2013 kaip ilg\u0105 laik\u0105 manyta. Italijos ir Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s mokslininkai rado \u012frodym\u0173 apie \u0161i\u0105 bakterin\u0119 infekcij\u0105 senovinio mumifikuoto kaukol\u0117s radinio dantyje. Tyrin\u0117ti palaikai priklaus\u0117 vyrui, gyvenusiam dabartin\u0117s Bolivijos auk\u0161tikalni\u0173 plynauk\u0161t\u0117se ma\u017edaug 1283\u20131383 metais. Tai reik\u0161t\u0173, kad, jei DNR analiz\u0117s i\u0161vados teisingos, skarlatina tarp vietini\u0173 Amerikos gyventoj\u0173 gal\u0117jo […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":8619,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-8618","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8618","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8618"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8618\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8619"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8618"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8618"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8618"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=8618"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}