Europoje ma\u017e\u0117ja gimstamumas, o visuomen\u0117 spar\u010diai sensta. Naujausios \u201eEurostat\u201c prognoz\u0117s rodo, kad 2025\u20132100 m. Europos S\u0105jungos (ES) gyventoj\u0173 skai\u010dius tur\u0117t\u0173 suma\u017e\u0117ti 11,7 proc. \u2013 nuo 452 mln. iki 399 mln. Tai reik\u0161t\u0173 53 mln. gyventoj\u0173 ma\u017e\u0117jim\u0105 iki kito \u0161imtme\u010dio prad\u017eios. Prognoz\u0117se \u012fvertinta ir galima migracija.<\/p>\n
Gyventoj\u0173 skai\u010diaus poky\u010diai Europoje bus labai netolyg\u016bs: vienose \u0161alyse gyventoj\u0173 daug\u0117s, kitose \u2013 ma\u017e\u0117s. I\u0161 30 vertint\u0173 Europos valstybi\u0173 12 iki 2100 m. tur\u0117t\u0173 augti, o 18 \u2013 trauktis.<\/p>\n
Did\u017eiausi prognozuojami nuosmukiai vir\u0161ija 30 proc. Tai rei\u0161kia, kad iki 2100 m. \u0161ios \u0161alys gali prarasti daugiau nei tris i\u0161 de\u0161imties gyventoj\u0173:<\/p>\n
Latvija (33,9 proc.), Lietuva (33,4 proc.), Lenkija (31,6 proc.) ir Graikija (30,1 proc.).<\/p>\n
Daugiau nei 20 proc. gyventoj\u0173 suma\u017e\u0117jimas prognozuojamas Bulgarijoje (28 proc.), Kroatijoje (27 proc.), Slovakijoje (26,7 proc.), Rumunijoje (24,3 proc.), Italijoje (24 proc.) ir Vengrijoje (22,5 proc.). Tai prilygt\u0173 ma\u017edaug kas ketvirto \u017emogaus netek\u010diai, o toks pokytis b\u016bt\u0173 itin reik\u0161mingas.<\/p>\n
Dar \u0161e\u0161iose \u0161alyse gyventoj\u0173 ma\u017e\u0117jimas tur\u0117t\u0173 siekti 10\u201320 proc.: Portugalijoje (19,3 proc.), Estijoje (19,1 proc.), \u010cekijoje (11,5 proc.), Suomijoje (10,7 proc.), Slov\u0117nijoje (10,6 proc.) ir Vokietijoje (10,6 proc.).<\/p>\n
Trys \u0161alys iki 2100 m. prognozuojamai augs daugiau nei 25 proc., nors j\u0173 populiacijos palyginti nedidel\u0117s: Liuksemburgas (36,4 proc.), Islandija (27,1 proc.) ir Malta (26 proc.).<\/p>\n
Didesnis nei 10 proc. augimas numatomas ir \u0160veicarijoje (16,9 proc.), Airijoje (14,6 proc.), Norvegijoje (11,8 proc.) bei \u0160vedijoje (10 proc.).<\/p>\n
Vienos i\u0161 pagrindini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l skirtingose \u0161alyse prognoz\u0117s taip i\u0161siskiria, yra migracija ir am\u017eiaus strukt\u016bra, sako Vienos demografijos instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Tomas Sobotka.<\/p>\n
\u201e\u0160i\u0105 variacij\u0105 daugiausia lemia praeities ir prognozuojam\u0173 migracijos rodikli\u0173 skirtumai kartu su skirtinga am\u017eiaus strukt\u016bra\u201c, \u2013 teig\u0117 dr. T. Sobotka.<\/p>\n
Pasak jo, \u0161alys, kuriose de\u0161imtme\u010dius buvo \u017eemas gimstamumas ir reik\u0161minga emigracija, da\u017eniausiai turi senesn\u0119 am\u017eiaus strukt\u016br\u0105: ma\u017eiau jaun\u0173 \u017emoni\u0173 ir ma\u017eiau gyventoj\u0173 reprodukciniame am\u017eiuje. Jis prid\u016br\u0117, kad tam tikr\u0105 \u012ftak\u0105 daro ir prognozuojami gimstamumo rodikliai, ta\u010diau ma\u017eesniu mastu. Piet\u0173 Europos valstyb\u0117se gimstamumas paprastai buvo ir, tik\u0117tina, i\u0161liks \u017eemesnis nei kitose Europos dalyse.<\/p>\n
Vienos demografijos instituto ekspert\u0117 dr. Anne Goujon taip pat pabr\u0117\u017e\u0117, kad lemiamas veiksnys \u2013 nat\u016bralios kaitos (gimim\u0173 ir mir\u010di\u0173 balanso) ir grynosios migracijos santykis.<\/p>\n
\u201eNors visose ES \u0161alyse gimstamumas yra \u017eemas, valstyb\u0117s, kuriose ilg\u0105 laik\u0105 i\u0161lieka didesn\u0117 imigracija, gali augti net ir po 2050 m. (pavyzd\u017eiui, Liuksemburgas ir Malta). O \u0161alys, kuriose gimstamumas \u017eemas, migracijos srautai silpnesni arba grynosios migracijos balansas neigiamas, da\u017eniausiai ma\u017e\u0117ja (pavyzd\u017eiui, Latvija, Lietuva ir Lenkija)\u201c, \u2013 sak\u0117 ji.<\/p>\n
\u201eMax Planck\u201c demografini\u0173 tyrim\u0173 instituto atstovas dr. Dmitri Jdanov ai\u0161kina, kad gyventoj\u0173 skai\u010diaus dinamik\u0105 lemia trys pagrindiniai veiksniai: mirtingumas, gimstamumas ir migracija.<\/p>\n
Pasak jo, dabartinis gimstamumo lygis daugelyje \u0161ali\u0173 nepalaiko net esamo gyventoj\u0173 skai\u010diaus, tod\u0117l be migracijos nat\u016bralus ma\u017e\u0117jimas tampa nei\u0161vengiamas. Tuo pat metu prognoz\u0117se \u0161alims priskiriami mirtingumo skirtumai n\u0117ra tokie dideli, kad gal\u0117t\u0173 paai\u0161kinti ry\u0161kius demografinius skirtumus tarp valstybi\u0173.<\/p>\n
\u201eMigracija yra vienintelis veiksnys, galintis u\u017etikrinti gyventoj\u0173 augim\u0105 Europoje. Akivaizdu, kad prielaidos d\u0117l migracijos skirtingose \u0161alyse skiriasi\u201c, \u2013 teig\u0117 dr. D. Jdanov.<\/p>\n
Tarp keturi\u0173 did\u017eiausi\u0173 ES \u0161ali\u0173 pagal ekonomikos dyd\u012f ir gyventoj\u0173 skai\u010di\u0173 (vadinam\u0173j\u0173 \u201edid\u017eiojo ketverto\u201c) tik Ispanija iki 2100 m. tur\u0117t\u0173 augti, nors ir nedaug \u2013 1,3 proc.<\/p>\n
Pranc\u016bzijoje prognozuojamas nedidelis 2,5 proc. ma\u017e\u0117jimas. Vokietijoje gyventoj\u0173 suma\u017e\u0117jimas tur\u0117t\u0173 siekti 10,6 proc., o Italijoje \u2013 net 24 proc.<\/p>\n
Dr. T. Sobotka pabr\u0117\u017e\u0117, kad Ispanijos gyventoj\u0173 skai\u010di\u0173 pastaruosius tris de\u0161imtme\u010dius palaik\u0117 itin didel\u0117 imigracija \u2013 nepaisant labai \u017eemo gimstamumo.<\/p>\n
Kalb\u0117damas apie Pranc\u016bzij\u0105, jis atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad \u0161ioje \u0161alyje gimstamumas yra auk\u0161tesnis nei daugelyje kit\u0173 ES valstybi\u0173, o kiek jaunesn\u0117 gyventoj\u0173 strukt\u016bra ir vidutinio dyd\u017eio imigracija tur\u0117t\u0173 pad\u0117ti i\u0161laikyti gyventoj\u0173 skai\u010di\u0173 gana stabil\u0173.<\/p>\n
Italijos atveju, anot eksperto, svarb\u016bs du veiksniai \u2013 \u017eemesnis gimstamumas ir itin senstanti visuomen\u0117.<\/p>\n
Prognoz\u0117s rodo, kad 2025\u20132100 m. pasikeis ir did\u017eiausi\u0173 pagal gyventoj\u0173 skai\u010di\u0173 \u0161ali\u0173 rikiuot\u0117. Ry\u0161kiausias pokytis \u2013 Ispanija tur\u0117t\u0173 aplenkti Italij\u0105 ir tapti tre\u010dia pagal gyventoj\u0173 skai\u010di\u0173 \u0161alimi.<\/p>\n
Per \u0161\u012f laikotarp\u012f Italijoje gyventoj\u0173 skai\u010dius, tik\u0117tina, suma\u017e\u0117s apie 15 mln., o Ispanijoje \u2013 padid\u0117s ma\u017edaug 0,5 mln.<\/p>\n
I\u0161 30 vertint\u0173 \u0161ali\u0173 did\u017eiausi\u0105 \u0161uol\u012f reitinge tur\u0117t\u0173 patirti \u0160veicarija (i\u0161 15 vietos \u012f 10), Airija (i\u0161 21 \u012f 17) ir Norvegija (i\u0161 19 \u012f 16). Did\u017eiausi kritimai prognozuojami Bulgarijai (i\u0161 16 \u012f 20), Portugalijai (i\u0161 10 \u012f 13) ir Graikijai (i\u0161 12 \u012f 15).<\/p>\n
Prognozuojami gyventoj\u0173 skai\u010diaus poky\u010diai iki 2100 m. daugelyje \u0161ali\u0173 nevyks tolygiai. Kai kur gyventoj\u0173 skai\u010dius kur\u012f laik\u0105 augs, o v\u0117liau prad\u0117s ma\u017e\u0117ti, tod\u0117l galutinis rezultatas gali b\u016bti tiek ma\u017eesnis, tiek didesnis nei 2025 m.<\/p>\n
Vertinant 2025 m. gyventoj\u0173 skai\u010di\u0173 kaip 100, matyti skirtingi augimo ir ma\u017e\u0117jimo \u201emodeliai\u201c. Pavyzd\u017eiui, ES mastu gyventoj\u0173 skai\u010dius tur\u0117t\u0173 nukristi \u017eemiau dabartinio lygio jau apie 2040 m. Ispanijoje prognozuojamas ma\u017edaug 10 proc. kilimas iki 2055 m., ta\u010diau v\u0117liau \u2013 gr\u012f\u017eimas prie santykinai nedidelio prieaugio, apie 1 proc. vir\u0161 2025 m. lygio 2100 m.<\/p>\n
Tuo metu kai kurios \u0161alys vis\u0105 laikotarp\u012f patirs nuolatin\u012f ma\u017e\u0117jim\u0105. Italijoje kritimas prognozuojamas staigesnis, o Vokietijoje \u2013 nuoseklesnis ir l\u0117tesnis.<\/p>\n
Pagal am\u017eiaus grupes ES iki 2100 m. tur\u0117t\u0173 smarkiai pasenti. 85 met\u0173 ir vyresni\u0173 gyventoj\u0173 dalis, prognozuojama, daugiau nei patrigub\u0117s \u2013 nuo 3,2 proc. 2025 m. iki 10,8 proc. 2100 m. Tai rei\u0161kia, kad daugiau nei vienas i\u0161 de\u0161imties ES gyventoj\u0173 bus 85 met\u0173 ar vyresnis.<\/p>\n
66\u201384 met\u0173 am\u017eiaus grup\u0117s dalis taip pat tur\u0117t\u0173 i\u0161augti \u2013 nuo 17,6 proc. iki 21,8 proc. Bendrai pa\u0117mus, vyresni nei 65 met\u0173 \u017emon\u0117s sudarys beveik tre\u010ddal\u012f ES gyventoj\u0173, kai \u0161iandien j\u0173 dalis artimesn\u0117 penktadaliui.<\/p>\n
Tuo pa\u010diu metu vis\u0173 jaunesni\u0173 am\u017eiaus grupi\u0173 dalis ma\u017e\u0117s. Darbingo am\u017eiaus (31\u201365 met\u0173) gyventoj\u0173, kurie sudaro ekonomikos pagrind\u0105, dalis tur\u0117t\u0173 smukti nuo 47,8 proc. iki 40,5 proc.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Europoje ma\u017e\u0117ja gimstamumas, o visuomen\u0117 spar\u010diai sensta. Naujausios \u201eEurostat\u201c prognoz\u0117s rodo, kad 2025\u20132100 m. Europos S\u0105jungos (ES) gyventoj\u0173 skai\u010dius tur\u0117t\u0173 suma\u017e\u0117ti 11,7 proc. \u2013 nuo 452 mln. iki 399 mln. Tai reik\u0161t\u0173 53 mln. gyventoj\u0173 ma\u017e\u0117jim\u0105 iki kito \u0161imtme\u010dio prad\u017eios. Prognoz\u0117se \u012fvertinta ir galima migracija. Gyventoj\u0173 skai\u010diaus poky\u010diai Europoje bus labai netolyg\u016bs: vienose \u0161alyse gyventoj\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":9065,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-9064","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9064","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9064"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9064\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/9065"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9064"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9064"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9064"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=9064"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}