Po de\u0161imtme\u010dius trukusio sergamumo ma\u017e\u0117jimo i\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse tuberkulioz\u0117 (TB) v\u0117l ima plisti, be to, vis da\u017eniau tampa atspari stipriausiems antibiotikams.<\/p>\n
\u201ePasaulio sveikatos organizacija\u201c situacij\u0105 vadina visuomen\u0117s sveikatos krize, ta\u010diau mokslininkai skelbia apie nauj\u0105 prover\u017e\u012f, galint\u012f pad\u0117ti kovoti su viena pavojingiausi\u0173 infekcini\u0173 lig\u0173 pasaulyje.<\/p>\n
Tarptautin\u0117 tyr\u0117j\u0173 komanda i\u0161nagrin\u0117jo tris eksperimentinius antibiotik\u0173 junginius \u2013 ekumicin\u0105, ilamicinus ir ciklomarinus \u2013 siekdama tiksliai nustatyti, kaip jie naikina tuberkulioz\u0119 sukelian\u010di\u0105 bakterij\u0105 Mycobacterium tuberculosis<\/em>.<\/p>\n Nors \u0161ie junginiai mokslininkams n\u0117ra naujiena, iki \u0161iol tr\u016bko ai\u0161kumo, kaip tiksliai jie sutrikdo bakterijos gyvybines funkcijas. Tokia informacija yra itin svarbi kuriant veiksmingus ir pla\u010diai pritaikomus vaistus.<\/p>\n Laboratoriniai bandymai parod\u0117, kad visi trys junginiai veikia bakterijos viduje esant\u012f molekulin\u012f mechanizm\u0105 \u2013 ClpC1\u2013ClpP1P2 kompleks\u0105. \u0160is kompleksas b\u016btinas M. tuberculosis<\/em> gyvybingumui, nes padeda \u201esutvarkyti\u201c nereikalingus ar pa\u017eeistus baltymus, kitaip tariant, u\u017etikrina baltym\u0173 perdirbim\u0105 ir atliek\u0173 \u0161alinim\u0105.<\/p>\n \u201eTB bakterijos priklauso nuo \u0161ios perdirbimo sistemos, kad i\u0161gyvent\u0173, ypa\u010d stresin\u0117mis s\u0105lygomis \u017emogaus organizme\u201c, \u2013 teigia Australijos \u201eSidn\u0117jaus universiteto\u201c imunologas Warwickas Brittonas.<\/p>\n \u201eM\u016bs\u0173 rezultatai rodo, kad \u0161ie junginiai sistemos papras\u010diausiai nei\u0161jungia. Kiekvienas j\u0173 \u012f j\u0105 \u012fsiki\u0161a skirtingai ir sukelia plataus masto disbalans\u0105 visoje bakterijoje. Toks sutrikdymas susilpnina jos geb\u0117jim\u0105 funkcionuoti ir i\u0161gyventi\u201c, \u2013 priduria jis.<\/p>\n Tyr\u0117jai pasitelk\u0117 analiz\u0117s metodus, leidusius \u012fvertinti daugiau kaip 3 t\u016bkst. M. tuberculosis<\/em> baltym\u0173. Kiekvienas antibiotik\u0173 junginys buvo i\u0161bandytas atskirai, stebint, kaip kinta \u0161i\u0173 baltym\u0173 veikla ir pusiausvyra.<\/p>\n Nors visi trys junginiai trikd\u0117 baltym\u0173 perdirbimo sistem\u0105, j\u0173 poveikis skyr\u0117si. Ry\u0161kiausi\u0105 efekt\u0105 suk\u0117l\u0117 ekumicinas: po jo poveikio smarkiai padaug\u0117jo apsauginio streso baltymo Hsp20, o tai rodo, kad bakterija patiria itin didel\u012f stres\u0105.<\/p>\n Toks tikslus veikimo mechanizm\u0173 supratimas leid\u017eia kryptingiau vystyti antibiotikus su \u0161iais junginiais: geriau prognozuoti, koki\u0105 \u017eal\u0105 jie daro bakterijai, ir kaip juos b\u016bt\u0173 galima efektyviausiai derinti tarpusavyje.<\/p>\n \u201eSteb\u0117dami poky\u010dius beveik visame bakterijos baltym\u0173 tinkle, pamat\u0117me, kaip vieno esminio komplekso sutrikdymas gali permodeliuoti vis\u0105 jos vidin\u012f baltym\u0173 kra\u0161tovaizd\u012f\u201c, \u2013 sako \u201eSidn\u0117jaus universiteto\u201c chemin\u0117 biolog\u0117 Isabel Barter.<\/p>\n \u201e\u0160is gilesnis supratimas suteikia verting\u0173 \u012f\u017evalg\u0173, kaip gal\u0117tume patobulinti \u0161iuos junginius ir kurti tikslesnius bei veiksmingesnius anti-TB gydymo b\u016bdus\u201c, \u2013 priduria ji.<\/p>\n \u0160iuo metu tuberkulioz\u0117 kasmet nusine\u0161a gerokai daugiau nei milijon\u0105 gyvybi\u0173. Liga plinta oro la\u0161eliniu b\u016bdu \u2013 kosint ar net kv\u0117puojant. Nors TB yra pagydoma, veiksmingas gydymas n\u0117ra vienodai prieinamas visame pasaulyje. Be to, pilnas gydymo kursas da\u017enai trunka kelis m\u0117nesius, o tai gali prisid\u0117ti prie antibiotikams atspari\u0173 atmain\u0173 atsiradimo.<\/p>\n I\u0161gyvenamum\u0105 lemia ir socialin\u0117s bei ekonomin\u0117s s\u0105lygos, ir \u017emogaus imunin\u0117s sistemos b\u016bkl\u0117. Dar viena problema \u2013 latentin\u0117 infekcija: manoma, kad iki ketvirtadalio pasaulio gyventoj\u0173 gali b\u016bti u\u017esikr\u0117t\u0119 TB bakterija, nors ne visiems ji i\u0161sivysto \u012f aktyvi\u0105 lig\u0105.<\/p>\n Kiekvienas \u017eingsnis, padedantis geriau suprasti, kaip tuberkulioz\u0117 \u012fsitvirtina organizme ir kaip j\u0105 galima sustabdyti \u0161iuolaikiniais vaistais, priartina prie tikslo lig\u0105 suvaldyti ar net i\u0161naikinti.<\/p>\n \u0160is tyrimas i\u0161ry\u0161kina perspektyv\u0173 taikin\u012f \u2013 bakterijos baltym\u0173 skaidymo ir perdirbimo sistem\u0105 \u2013 ir tris junginius, galin\u010dius j\u0105 atakuoti. Tai gali pad\u0117ti aplenkti atspari\u0173 padermi\u0173 plitim\u0105.<\/p>\n \u201eM\u016bs\u0173 tyrimas parodo potencial\u0105 tiesiogiai taikyti \u012f \u0161i\u0105 baltym\u0173 degradacijos sistem\u0105\u201c, \u2013 teigia \u201eSidn\u0117jaus universiteto\u201c cheminis biologas Richardas Payne\u2019as.<\/p>\n \u201eSuprasdami, kaip skirtingi junginiai su ja s\u0105veikauja ir sutrikdo \u012fprast\u0105 veikim\u0105, galime strategi\u0161kiau kurti naujos kartos vaistus nuo tuberkulioz\u0117s\u201c, \u2013 sako jis.<\/p>\n Tyrimo rezultatai publikuoti \u017eurnale Nature Communications<\/em>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Po de\u0161imtme\u010dius trukusio sergamumo ma\u017e\u0117jimo i\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse tuberkulioz\u0117 (TB) v\u0117l ima plisti, be to, vis da\u017eniau tampa atspari stipriausiems antibiotikams. \u201ePasaulio sveikatos organizacija\u201c situacij\u0105 vadina visuomen\u0117s sveikatos krize, ta\u010diau mokslininkai skelbia apie nauj\u0105 prover\u017e\u012f, galint\u012f pad\u0117ti kovoti su viena pavojingiausi\u0173 infekcini\u0173 lig\u0173 pasaulyje. Tarptautin\u0117 tyr\u0117j\u0173 komanda i\u0161nagrin\u0117jo tris eksperimentinius antibiotik\u0173 junginius \u2013 ekumicin\u0105, ilamicinus ir […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":910,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-909","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/909","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=909"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/909\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/910"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=909"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=909"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=909"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=909"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}