Jau pus\u0119 am\u017eiaus astronomai stebi vien\u0105 keis\u010diausi\u0173 dangaus rei\u0161kini\u0173: mil\u017eini\u0161ka \u017evaig\u017ed\u0117 netik\u0117tai ir labai galingai blyksi rentgeno spinduliais, o \u0161i\u0173 pli\u016bpsni\u0173 pob\u016bdis ilgai nepasidav\u0117 paai\u0161kinimui.<\/p>\n
Dabar surinkti pakankamai tiksl\u016bs duomenys patvirtino seniai svarstyt\u0105 hipotez\u0119. Paai\u0161k\u0117jo, kad masyvios m\u0117lynos \u017evaig\u017ed\u0117s gama Kasiopejos (\u03b3 Cas) rentgeno spinduliuot\u0117 kyla ne i\u0161 pa\u010dios \u017evaig\u017ed\u0117s, o i\u0161 ma\u017eos, plika akimi nematomos baltosios nyk\u0161tuk\u0117s, kuri \u201esiurbia\u201c med\u017eiag\u0105 i\u0161 didesn\u0117s savo porinink\u0117s. Krintanti med\u017eiaga \u012fkaista iki ekstremali\u0173 temperat\u016br\u0173 ir taip sukuria ne\u012fprastai stipri\u0105 rentgeno spinduliuot\u0119.<\/p>\n
\u201eDaugyb\u0117 mokslini\u0173 grupi\u0173 daugel\u012f de\u0161imtme\u010di\u0173 intensyviai band\u0117 i\u0161spr\u0119sti \u03b3 Cas m\u012fsl\u0119. O dabar, d\u0117l itin tiksli\u0173 \u201eXRISM\u201c steb\u0117jim\u0173, mums pagaliau pavyko\u201c, \u2013 teigia astrofizik\u0117 Ya\u00ebl Naz\u00e9 i\u0161 Lje\u017eo universiteto Belgijoje.<\/p>\n
\u03b3 Cas sistema i\u0161 ties\u0173 yra keli\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 darinys, esantis ma\u017edaug u\u017e 550 \u0161viesme\u010di\u0173. Dangaus skliaute ji matoma Kasiopejos \u017evaig\u017edyne, \u201eW\u201c raid\u0117s vidurin\u0117je vir\u0161\u016bn\u0117je. Ry\u0161kiausias sistemos objektas \u2013 melsvai balta Be tipo \u017evaig\u017ed\u0117, apie 15 kart\u0173 masyvesn\u0117 u\u017e Saul\u0119. Beje, tai buvo pirmoji identifikuota Be klas\u0117s \u017evaig\u017ed\u0117 \u2013 dar 1866 metais.<\/p>\n
Vis d\u0117lto pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais \u0161i \u201epavyzdin\u0117\u201c savo klas\u0117s \u017evaig\u017ed\u0117 \u0117m\u0117 kelti klausim\u0173. Kadangi \u017dem\u0117s atmosfera sugeria rentgeno spinduliuot\u0119, j\u0105 patikimai steb\u0117ti buvo \u012fmanoma tik prad\u0117jus kosminius rentgeno observatorij\u0173 skryd\u017eius 8-ajame de\u0161imtmetyje. B\u016btent tuomet astronomai u\u017efiksavo keist\u0105, didel\u0117s energijos rentgeno \u201epara\u0161\u0105\u201c, sklindant\u012f i\u0161 \u03b3 Cas.<\/p>\n
\u0160i spinduliuot\u0117 buvo ma\u017edaug 40 kart\u0173 ry\u0161kesn\u0117, nei tik\u0117tasi tokio tipo \u017evaig\u017edei. V\u0117lesn\u0117 analiz\u0117 rod\u0117, kad j\u0105 sukuria plazma, \u012fkaitinta net iki 150 mln. kelvin\u0173.<\/p>\n
Ilgainiui susiformavo dvi pagrindin\u0117s konkuruojan\u010dios teorijos, bandan\u010dios paai\u0161kinti tok\u012f \u012fkaitim\u0105. Pasak Y. Naz\u00e9, viename scenarijuje buvo svarstoma vietin\u0117 magnetin\u0117 rekonekcija tarp Be \u017evaig\u017ed\u0117s pavir\u0161iaus ir j\u0105 supan\u010dio disko. Kituose scenarijuose rentgeno spinduliuot\u0117 buvo siejama su palydovu: \u017evaig\u017ede, praradusia i\u0161orinius sluoksnius, neutronine \u017evaig\u017ede arba med\u017eiag\u0105 akrecijuojan\u010dia balt\u0105ja nyk\u0161tuke.<\/p>\n
Tokio ma\u017eo palydovo prie ry\u0161kios, didel\u0117s ir kar\u0161tos \u017evaig\u017ed\u0117s aptikimas yra ypa\u010d sud\u0117tingas \u2013 ypa\u010d \u03b3 Cas atveju, nes ji viena i\u0161 ry\u0161kiausi\u0173 savo \u017evaig\u017edyne ir lengvai matoma plika akimi. Tuo tarpu baltosios nyk\u0161tuk\u0117s yra ma\u017eos, ma\u017edaug \u017dem\u0117s dyd\u017eio, tod\u0117l tiesiogiai jas \u012f\u017evelgti \u0161alia tokios ry\u0161kios kaimyn\u0117s beveik ne\u012fmanoma.<\/p>\n
Reik\u0117jo rentgeno teleskopo, galin\u010dio pakankamai tiksliai susieti auk\u0161tos energijos spinduliuot\u0119 su orbitiniu jud\u0117jimu. Tam pasitarnavo bendra \u201eJAXA\u201c, \u201eESA\u201c ir \u201eNASA\u201c misija \u2013 rentgeno vaizdinimo ir spektroskopijos palydovas \u201eXRISM\u201c.<\/p>\n
Tyr\u0117jai steb\u0117jo \u03b3 Cas 2024 met\u0173 gruod\u012f, o v\u0117liau \u2013 2025 met\u0173 vasar\u012f ir bir\u017eel\u012f. Duomenys atskleid\u0117, kad rentgeno spinduliuot\u0117s signalas seka orbitin\u012f ritm\u0105, kurio periodas siekia apie 203 dienas.<\/p>\n
\u201eSpektrai parod\u0117, kad auk\u0161tos temperat\u016bros plazmos po\u017eymiai tarp trij\u0173 steb\u0117jim\u0173 kei\u010dia greit\u012f, sekdami baltosios nyk\u0161tuk\u0117s orbitin\u012f jud\u0117jim\u0105, o ne Be \u017evaig\u017ed\u0117s\u201c, \u2013 ai\u0161kina Y. Naz\u00e9.<\/p>\n
\u201e\u0160is poslinkis i\u0161matuotas labai patikimai statisti\u0161kai. I\u0161 esm\u0117s tai pirmasis tiesioginis \u012frodymas, kad u\u017e rentgeno spinduliuot\u0119 atsakinga ypa\u010d \u012fkaitusi plazma yra susijusi su kompakti\u0161ku palydovu, o ne su pa\u010dia Be \u017evaig\u017ede.\u201c<\/p>\n
Rentgeno \u0161viesos analiz\u0117 taip pat rodo, kad kaltinink\u0117 \u2013 baltosios nyk\u0161tuk\u0117s prigimties \u017evaig\u017ed\u0117, turinti magnetin\u012f lauk\u0105. \u017dvaig\u017ed\u0117ms skriejant viena aplink kit\u0105, tankios baltosios nyk\u0161tuk\u0117s gravitacija pritraukia med\u017eiag\u0105 i\u0161 labiau \u201ei\u0161sip\u016btusios\u201c Be \u017evaig\u017ed\u0117s. \u0160i med\u017eiaga nukreipiama baltosios nyk\u0161tuk\u0117s magnetinio lauko linijomis \u012f polius, kur krisdama \u012f atmosfer\u0105 smarkiai \u012fkaista.<\/p>\n
Mokslininkus tai ypa\u010d d\u017eiugina, nes patvirtinta seniai prognozuota dvejetaini\u0173 sistem\u0173 r\u016b\u0161is \u2013 Be \u017evaig\u017ed\u0117s ir baltosios nyk\u0161tuk\u0117s pora. I\u0161 pirmo \u017evilgsnio toks \u201eduetas\u201c atrodo keistai: 15 Saul\u0117s masi\u0173 \u017evaig\u017ed\u0117 paprastai gyvena tik apie 10 mln. met\u0173, o tai reik\u0161t\u0173, kad ji yra palyginti jauna.<\/p>\n
Ta\u010diau baltosios nyk\u0161tuk\u0117s kilm\u0117 da\u017eniausiai kur kas senesn\u0117. Baltoji nyk\u0161tuk\u0117 \u2013 itin tankus, \u201emir\u0119s\u201c \u017evaig\u017ed\u0117s branduolys, lik\u0119s po to, kai \u017evaig\u017ed\u0117 (iki ma\u017edaug 8 Saul\u0117s masi\u0173) i\u0161met\u0117 did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f savo med\u017eiagos. Tokios \u017evaig\u017ed\u0117s gali egzistuoti milijardus met\u0173.<\/p>\n
Vis d\u0117lto jau seniai manoma, kad Be ir baltosios nyk\u0161tuk\u0117s poros gali susidaryti i\u0161 anks\u010diau labiau subalansuotos dvinar\u0117s sistemos. Pagal modelius, jei i\u0161 prad\u017ei\u0173 sistema tur\u0117jo dvi pakankamai masyvias \u017evaig\u017edes, i\u0161 kuri\u0173 viena buvo tik \u0161iek tiek didesn\u0117, didesnioji savo evoliucij\u0105 gal\u0117jo u\u017ebaigti anks\u010diau ir i\u0161sip\u016bsti taip, kad ma\u017eesnioji prad\u0117t\u0173 \u201esiurbti\u201c jos mas\u0119.<\/p>\n
Laikui b\u0117gant ma\u017eesnioji gal\u0117jo \u201eu\u017eaugti\u201c iki Be tipo \u017evaig\u017ed\u0117s, o didesniosios likutis susitraukti \u012f balt\u0105j\u0105 nyk\u0161tuk\u0119, kurios mas\u0117 gali siekti iki 1,4 Saul\u0117s mas\u0117s.<\/p>\n
Pana\u0161i\u0173 sistem\u0173 u\u017euomin\u0173 buvo pasteb\u0117ta ir anks\u010diau, ta\u010diau \u03b3 Cas \u2013 kaip ir dera \u0161ios klas\u0117s etalonui \u2013 pateikia tvirt\u0105 patvirtinim\u0105. Tai suteikia nauj\u0105 atskaitos ta\u0161k\u0105 ai\u0161kinant analogi\u0161kus signalus prie kit\u0173 Be \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173.<\/p>\n
\u201eManome, kad raktas slypi supratime, kaip tiksliai vyksta s\u0105veika tarp \u0161i\u0173 dviej\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173. Dabar, kai \u017einome tikr\u0105j\u0105 gama Kasiopejos prigimt\u012f, galime kurti modelius, skirtus b\u016btent \u0161iai sistem\u0173 klasei, ir atnaujinti m\u016bs\u0173 supratim\u0105 apie dvinar\u0119 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 evoliucij\u0105\u201c, \u2013 sako Y. Naz\u00e9.<\/p>\n
Atradimas publikuotas mokslo \u017eurnale \u201eAstronomy & Astrophysics\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Jau pus\u0119 am\u017eiaus astronomai stebi vien\u0105 keis\u010diausi\u0173 dangaus rei\u0161kini\u0173: mil\u017eini\u0161ka \u017evaig\u017ed\u0117 netik\u0117tai ir labai galingai blyksi rentgeno spinduliais, o \u0161i\u0173 pli\u016bpsni\u0173 pob\u016bdis ilgai nepasidav\u0117 paai\u0161kinimui. Dabar surinkti pakankamai tiksl\u016bs duomenys patvirtino seniai svarstyt\u0105 hipotez\u0119. Paai\u0161k\u0117jo, kad masyvios m\u0117lynos \u017evaig\u017ed\u0117s gama Kasiopejos (\u03b3 Cas) rentgeno spinduliuot\u0117 kyla ne i\u0161 pa\u010dios \u017evaig\u017ed\u0117s, o i\u0161 ma\u017eos, plika akimi […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":914,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-913","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/913","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=913"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/913\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/914"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=913"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=913"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=913"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=913"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}