Klimato kaita vis ai\u0161kiau kei\u010dia Europos \u017eiedadulki\u0173 sezon\u0105, o kartu blogina ir \u0161ienlig\u0117s simptomus. Naujausioje \u201eLancet Countdown Europe\u201c analiz\u0117je pa\u017eymima, kad pavasarinis \u017eyd\u0117jimas daug kur prasideda anks\u010diau, o \u017eiedadulki\u0173 koncentracijos did\u0117ja.<\/p>\n
Ankstyvesn\u0117 sezono prad\u017eia ir intensyvesn\u0117s \u017eiedadulk\u0117s da\u017eniau sukelia aki\u0173 ir gerkl\u0117s nie\u017e\u0117jim\u0105, sinusito pa\u016bm\u0117jimus, \u0161vok\u0161tim\u0105. Specialistai taip pat \u012fsp\u0117ja apie didesn\u0119 astmos priepuoli\u0173 rizik\u0105, ypa\u010d jautresn\u0117ms grup\u0117ms.<\/p>\n
\u201eTai tik ledkalnio vir\u0161\u016bn\u0117: tie patys veiksniai stiprina kar\u0161\u010dio bangas, skatina infekcij\u0173 plitim\u0105 ir ma\u017eina maisto saugum\u0105, o pasekm\u0117s sveikatai bus gilios\u201c, \u2013 sak\u0117 \u201eLancet Countdown Europe\u201c tyr\u0117jas Jos\u00e9 Chen.<\/p>\n
Ataskaita, parengta 63 mokslinink\u0173, pabr\u0117\u017eia, kad klimato nulemta sveikatos na\u0161ta Europoje auga, o labiausiai nuken\u010dia pa\u017eeid\u017eiamiausi gyventojai. Vien kar\u0161\u010dio bangos tampa da\u017enesn\u0117s ir stipresn\u0117s, o su kar\u0161\u010diu siejam\u0173 mir\u010di\u0173 skai\u010dius daugelyje region\u0173 did\u0117ja.<\/p>\n
Skai\u010diuojama, kad 2024 metais Europoje nuo ekstremalaus kar\u0161\u010dio mir\u0117 apie 62 000 \u017emoni\u0173. Tai siejama ne tik su auk\u0161tesn\u0117mis temperat\u016bromis, bet ir su miest\u0173 \u0161ilumos sal\u0173 efektu, gyventoj\u0173 sen\u0117jimu bei nepakankamu prisitaikymu prie kar\u0161\u010dio.<\/p>\n
Kar\u0161tis ir sausros taip pat kerta per \u017eem\u0117s \u016bk\u012f, tod\u0117l kyla \u0161vie\u017ei\u0173 vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173 kainos, o sveika mityba daliai \u017emoni\u0173 tampa sunkiau \u012fperkama. Ataskaitoje nurodoma, kad 2023 metais maisto nesaugum\u0105 Europoje patyr\u0117 ma\u017edaug 1 000 000 daugiau \u017emoni\u0173, palyginti su 1981\u20132010 met\u0173 laikotarpio atskaitos lygiu.<\/p>\n
\u201eEuropa tur\u0117t\u0173 b\u016bti apsir\u016bpinanti pati, ta\u010diau maisto nesaugumas yra reali problema net kai kuriose didesni\u0173 pajam\u0173 \u0161alyse\u201c, \u2013 sak\u0117 vienas ataskaitos bendraautori\u0173 Shouro Dasgupta.<\/p>\n
Klimato \u0161ilt\u0117jimas kei\u010dia ir u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 \u017eem\u0117lap\u012f. Ypa\u010d pietin\u0117se Europos dalyse palankesn\u0117s s\u0105lygos plisti uodams, o kartu did\u0117ja deng\u0117s, \u010dikungunijos ir zika virus\u0173 protr\u016bki\u0173 rizika.<\/p>\n
Ataskaitoje teigiama, kad vidutin\u0117 deng\u0117s protr\u016bki\u0173 rizika Europoje 2015\u20132024 metais, palyginti su 1981\u20132010 met\u0173 laikotarpiu, i\u0161augo 297 proc. Pana\u0161ios krypties poky\u010diai fiksuojami ir kitoms uod\u0173 platinamoms infekcijoms.<\/p>\n
Tyr\u0117jai kriti\u0161kai vertina tai, kad Europos vyriausyb\u0117s, nepaisant did\u0117jan\u010di\u0173 sveikatos rizik\u0173, vis dar skiria dideles sumas i\u0161kastinio kuro r\u0117mimui. Skai\u010diuojama, kad 2023 metais subsidijos siek\u0117 444 mlrd. JAV doleri\u0173, tai yra kelis kartus daugiau nei prie\u0161 kelerius metus.<\/p>\n
Ataskaitoje taip pat pabr\u0117\u017eiama, kad politinis d\u0117mesys klimato ir sveikatos s\u0105sajoms silpn\u0117ja. Pavyzd\u017eiui, Europos Parlamento diskusijose \u0161is ry\u0161ys minimas retai, nors b\u016btent sveikatos argumentai gali tapti vienu stipriausi\u0173 motyv\u0173 spartinti klimato politik\u0105.<\/p>\n
\u201eEuropai reikia atnaujintos lyderyst\u0117s, kad u\u017esitikrintume sveikesn\u0119 ateit\u012f. Jos reikia i\u0161 \u017emoni\u0173, politikos, verslo ir \u017einiasklaidos\u201c, \u2013 teig\u0117 \u201eLancet Countdown Europe\u201c bendra\u012fk\u016br\u0117jas ir Heidelbergo universiteto profesorius Joacim Rockl\u00f6v.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pa\u017eymi, kad Europa didina atsinaujinan\u010dios energijos dal\u012f, ple\u010dia investicijas \u012f \u0161vari\u0105 energetik\u0105 ir kai kur stiprina prisitaikymo prie kar\u0161\u010dio priemones. Remiantis ataskaita, atsinaujinan\u010di\u0173 i\u0161tekli\u0173 dalis bendrame energijos vartojime nuo 2016 iki 2023 met\u0173 padid\u0117jo nuo 8,4 proc. iki 21,5 proc.<\/p>\n
Ma\u017e\u0117janti oro tar\u0161a energetikos ir transporto sektoriuose taip pat prisideda prie ma\u017eesnio su tar\u0161a siejamo mirtingumo. Vis d\u0117lto tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad klimato kaitos poveikis sveikatai stipr\u0117ja grei\u010diau nei visuomen\u0117s ir politikos atsakas.<\/p>\n
\u0160ienlig\u0117s atvejis tampa lengvai pastebimu kasdieniu signalu: ilg\u0117jantis ir intensyv\u0117jantis \u017eiedadulki\u0173 sezonas daugeliui \u017emoni\u0173 rei\u0161kia prastesn\u0119 savijaut\u0105, didesnes gydymo i\u0161laidas ir didesn\u0119 komplikacij\u0173 rizik\u0105. Mokslininkai ragina \u0161ias tendencijas vertinti kaip dal\u012f platesnio sveikatos saugumo klausimo, o ne vien sezonin\u012f nepatogum\u0105.<\/p>\n
\u0160altiniai:<\/p>\n
– https:\/\/www.thelancet.com\/journals\/lanplh\/article\/PIIS2468-2667(26)00025-3\/fulltext<\/p>\n
– https:\/\/www.eea.europa.eu\/en\/topics\/in-depth\/climate-change-and-health<\/p>\n
– https:\/\/climate.copernicus.eu\/<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Klimato kaita vis ai\u0161kiau kei\u010dia Europos \u017eiedadulki\u0173 sezon\u0105, o kartu blogina ir \u0161ienlig\u0117s simptomus. Naujausioje \u201eLancet Countdown Europe\u201c analiz\u0117je pa\u017eymima, kad pavasarinis \u017eyd\u0117jimas daug kur prasideda anks\u010diau, o \u017eiedadulki\u0173 koncentracijos did\u0117ja. Ankstyvesn\u0117 sezono prad\u017eia ir intensyvesn\u0117s \u017eiedadulk\u0117s da\u017eniau sukelia aki\u0173 ir gerkl\u0117s nie\u017e\u0117jim\u0105, sinusito pa\u016bm\u0117jimus, \u0161vok\u0161tim\u0105. Specialistai taip pat \u012fsp\u0117ja apie didesn\u0119 astmos priepuoli\u0173 rizik\u0105, […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":9632,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-9631","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-pasaulis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9631","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9631"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9631\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/9632"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9631"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9631"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9631"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=9631"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}