Ilgas s\u0117d\u0117jimas tapo viena da\u017eniausi\u0173 \u0161iuolaikinio gyvenimo ypatybi\u0173, o jo poveikis sveikatai vis ai\u0161kiau siejamas su ankstyvesne mirtimi ir l\u0117tin\u0117mis ligomis. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabr\u0117\u017eia, kad reguliarus fizinis aktyvumas gerina savijaut\u0105, ma\u017eina lig\u0173 rizik\u0105 ir siejamas su ilgesne gyvenimo trukme.<\/p>\n
PSO rekomenduoja suaugusiesiems per savait\u0119 sukaupti bent 150 minu\u010di\u0173 vidutinio intensyvumo aktyvumo arba 75 minutes intensyvaus aktyvumo, taip pat bent du kartus atlikti raumenis stiprinan\u010dius pratimus. Vis d\u0117lto dalis \u017emoni\u0173 \u0161i\u0173 gairi\u0173 nepasiekia, o didel\u0117 dienos dalis praeina s\u0117dint.<\/p>\n
Fizinis neaktyvumas rei\u0161kia, kad nepasiekiamos minimalios aktyvumo rekomendacijos, ta\u010diau tai nerei\u0161kia visi\u0161ko nejudrumo. \u017dmon\u0117s gali vaik\u0161\u010dioti ar atlikti buities darbus, bet vengti intensyvesnio kr\u016bvio ir kartu tur\u0117ti daug s\u0117dimos veiklos.<\/p>\n
S\u0117dima veikla apima s\u0117d\u0117jim\u0105, gul\u0117jim\u0105 ar ilg\u0105 stov\u0117jim\u0105 beveik nejudant, ta\u010diau daugiausia laiko paprastai praleid\u017eiama s\u0117dint. Tyrimai rodo, kad suaugusieji da\u017enai nurodo s\u0117dintys apie 6 valandas per dien\u0105, o objektyv\u016bs matavimai kai kuriais atvejais leid\u017eia \u012ftarti, kad realus laikas gali priart\u0117ti prie 10 valand\u0173.<\/p>\n
PSO fizin\u012f neaktyvum\u0105 \u012fvardija kaip vien\u0105 svarbiausi\u0173 koreguojam\u0173 mirties rizikos veiksni\u0173. Mokslininkai taip pat yra skai\u010diav\u0119, kad didesnis visuomen\u0117s aktyvumas reik\u0161mingai suma\u017eint\u0173 ankstyv\u0173 mir\u010di\u0173 skai\u010di\u0173, tod\u0117l s\u0117d\u0117jimo klausimas n\u0117ra vien gyvenimo b\u016bdo detal\u0117.<\/p>\n
Ilgai s\u0117dint sul\u0117t\u0117ja med\u017eiag\u0173 apykaita, nes energijos poreikis tampa ma\u017eas. D\u0117l to organizmas pras\u010diau \u201etvarkosi\u201c su riebalais kraujyje, o ilgainiui tai gali neigiamai veikti gliukoz\u0117s ir insulino apykait\u0105.<\/p>\n
Mokslin\u0117je literat\u016broje apra\u0161oma, kad ilgas nejudrumas siejamas su didesne 2 tipo diabeto rizika, silpn\u0117jan\u010diais raumenimis, ven\u0173 varikoze ir gili\u0173j\u0173 ven\u0173 tromboz\u0117s tikimybe. Ilgalaik\u0117s steb\u0117senos tyrimai taip pat susieja didesn\u012f s\u0117d\u0117jim\u0105 su didesne \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173, kai kuri\u0173 v\u0117\u017eio form\u0173, demencijos ir ankstyvesn\u0117s mirties rizika.<\/p>\n
\u201eB\u016bti fizi\u0161kai aktyviam yra geriau, nei neb\u016bti aktyviam, net jei tenka daug s\u0117d\u0117ti, ta\u010diau rizika priklauso ir nuo aktyvumo lygio, ir nuo s\u0117d\u0117jimo trukm\u0117s\u201c, \u2013 ai\u0161kina sveikatos moksl\u0173 profesorius Scott Lear.<\/p>\n
Tyrimuose, kuriuos bendraautoriavo S. Lear, nustatyta, kad didesnis s\u0117d\u0117jimo laikas siejosi su didesne ankstyvos mirties rizika, o nepakankamai aktyviems \u017emon\u0117ms \u0161i s\u0105saja buvo ry\u0161kesn\u0117. Kitaip tariant, sportas padeda, bet visi\u0161kai \u201enenubraukia\u201c ilgo s\u0117d\u0117jimo poveikio, ypa\u010d jei jud\u0117jimo apskritai per ma\u017eai.<\/p>\n
Pastaraisiais metais i\u0161populiar\u0117jo stovimi stalai, ta\u010diau vien stov\u0117jimas ne visada i\u0161sprend\u017eia problem\u0105. Tyrimai rodo, kad ilgai stovint nejudant metabolinis poveikis gali b\u016bti pana\u0161us kaip s\u0117dint, be to, did\u0117ja raumen\u0173 nuovargis ir ven\u0173 problem\u0173 rizika.<\/p>\n
Efektyviausia strategija yra ne pakeisti s\u0117d\u0117jim\u0105 stov\u0117jimu, o \u012fterpti jud\u0117jim\u0105. Tyrim\u0173 duomenimis, pakeitus 30 minu\u010di\u0173 s\u0117d\u0117jimo fiziniu judesiu, ankstyvos mirties rizika tarp daug s\u0117din\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 suma\u017e\u0117jo ma\u017edaug 2 proc.<\/p>\n
Jei 30 minu\u010di\u0173 jud\u0117jimo i\u0161kart \u012fterpti nepavyksta, ekspertai si\u016blo ma\u017einti nenutr\u016bkstamo s\u0117d\u0117jimo atkarpas. Praktinis patarimas paprastas: kas 20\u201330 minu\u010di\u0173 atsistoti ir apie 2 minutes pajud\u0117ti, pavyzd\u017eiui, lengvai paeiti, atlikti kelis prit\u016bpimus ar kit\u0105 trump\u0105 aktyvum\u0105.<\/p>\n
Tokios trumpos pertraukos padeda palaikyti aktyvesn\u0119 med\u017eiag\u0173 apykait\u0105 ir geriau kontroliuoti gliukoz\u0117s bei insulino svyravimus. Kasdienyb\u0117je tai galima palengvinti nustatant telefone priminimus, einant telefonu vaik\u0161tant ar renkantis trumpus pasitarimus judant.<\/p>\n
Galiausiai specialistai pabr\u0117\u017eia, kad s\u0117d\u0117jimo visi\u0161kai i\u0161vengti nereikia ir da\u017enai ne\u012fmanoma, ta\u010diau organizmui svarbiausia reguliarus jud\u0117jimas ir s\u0117d\u0117jimo \u201ei\u0161skaidymas\u201c. Net ma\u017ei \u012fpro\u010diai, kartojami kasdien, gali tapti reik\u0161mingu poky\u010diu ilgalaik\u0117je sveikatos perspektyvoje.<\/p>\n
\u0160altiniai:<\/p>\n
– https:\/\/www.who.int\/news-room\/fact-sheets\/detail\/physical-activity<\/p>\n
– https:\/\/www.who.int\/publications\/i\/item\/9789240015128<\/p>\n
– https:\/\/jamanetwork.com\/journals\/jama\/fullarticle\/2734709<\/p>\n
– https:\/\/academic.oup.com\/eurheartj\/article\/44\/44\/3909\/7283017<\/p>\n
– https:\/\/jamanetwork.com\/journals\/jamacardiology\/fullarticle\/2792949<\/p>\n
– https:\/\/diabetesjournals.org\/care\/article\/35\/5\/976\/30026\/Breaking-Up-Prolonged-Sitting-Reduces<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Ilgas s\u0117d\u0117jimas tapo viena da\u017eniausi\u0173 \u0161iuolaikinio gyvenimo ypatybi\u0173, o jo poveikis sveikatai vis ai\u0161kiau siejamas su ankstyvesne mirtimi ir l\u0117tin\u0117mis ligomis. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabr\u0117\u017eia, kad reguliarus fizinis aktyvumas gerina savijaut\u0105, ma\u017eina lig\u0173 rizik\u0105 ir siejamas su ilgesne gyvenimo trukme. PSO rekomenduoja suaugusiesiems per savait\u0119 sukaupti bent 150 minu\u010di\u0173 vidutinio intensyvumo aktyvumo arba 75 […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":9688,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-9687","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9687","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9687"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9687\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/9688"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9687"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9687"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9687"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=9687"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}