{"id":9804,"date":"2026-04-23T01:56:47","date_gmt":"2026-04-23T01:56:47","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/23\/samboro-pilis-luaros-slenyje-leonardui-da-vinciui-priskiriami-laiptai-ir-426-kambariu-mastas\/"},"modified":"2026-04-23T01:56:47","modified_gmt":"2026-04-23T01:56:47","slug":"samboro-pilis-luaros-slenyje-leonardui-da-vinciui-priskiriami-laiptai-ir-426-kambariu-mastas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/23\/samboro-pilis-luaros-slenyje-leonardui-da-vinciui-priskiriami-laiptai-ir-426-kambariu-mastas\/","title":{"rendered":"\u0160amboro pilis Luaros sl\u0117nyje: Leonardui da Vin\u010diui priskiriami laiptai ir 426 kambari\u0173 mastas"},"content":{"rendered":"<p>\u0160amboro pilis stovi centrin\u0117je Pranc\u016bzijoje, Luaros sl\u0117nio regione, ma\u017edaug 15 kilometr\u0173 nuo Blois. Nuo Pary\u017eiaus j\u0105 skiria apie 160 kilometr\u0173, o pilis i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo sumanyta kaip nuo\u0161ali, reprezentacin\u0117 karali\u0161koji rezidencija mi\u0161k\u0173 apsuptyje, prie nedidel\u0117s Kosono up\u0117s.<\/p>\n<p>\u0160i pilis laikoma did\u017eiausia Luaros sl\u0117nio rezidencija ir viena atpa\u017e\u012fstamiausi\u0173 renesanso laikotarpio architekt\u016bros ikon\u0173 Europoje. Monumentali mas\u0117 \u010dia derina viduram\u017ei\u0173 tvirtovei b\u016bdingus elementus su renesanso elegancija, o stog\u0173 linij\u0105 i\u0161ry\u0161kina bok\u0161tai, dekoras ir gaus\u016bs kaminai.<\/p>\n<p>\u012esp\u016bdingiausia \u0160amboro savyb\u0117 yra mastas: pilyje priskai\u010diuojama apie 426 kambariai, daugiau nei 80 laiptini\u0173 ir 365 \u017eidiniai. Tokia erdvi\u0173 gausa nebuvo vien praktinis sprendimas, nes statinys tur\u0117jo tapti valdovo galios ir ambicij\u0173 demonstracija, tod\u0117l dalis patalp\u0173 ilgus \u0161imtme\u010dius i\u0161liko menkai naudojamos.<\/p>\n<p>Statybos prad\u0117tos 1519 metais Pranc\u016bzijos karaliaus Pranci\u0161kaus I iniciatyva, o darbai, skirtingais etapais, t\u0119s\u0117si iki ma\u017edaug 1559 met\u0173. Istori\u0161kai minima, kad projektas greitai i\u0161augo i\u0161 pirmin\u0117s, kuklesn\u0117s id\u0117jos \u012f did\u017eiul\u012f architekt\u016brin\u012f sumanym\u0105, tur\u0117jus\u012f pabr\u0117\u017eti monarcho presti\u017e\u0105 ir jo trauk\u0105 menui bei technin\u0117ms naujov\u0117ms.<\/p>\n<h2>Leonardo da Vin\u010dio \u012ftaka<\/h2>\n<p>Nors tikslios architekt\u0173 pavard\u0117s n\u0117ra patikimai nustatytos, da\u017eniausiai nurodoma, kad prie projekto dirbo Pranc\u016bzijos ir Italijos renesanso tradicijas i\u0161man\u0119 meistrai. \u0160altiniuose taip pat minimi dideli statyb\u0173 mastai: nuo 1526 met\u0173 darbams gal\u0117jo b\u016bti telkiama apie 1 800 \u017emoni\u0173.<\/p>\n<p>Su \u0160amboro pilimi siejamos ir prielaidos apie Leonardo da Vin\u010dio ind\u0117l\u012f, nors tai laikoma labiau tik\u0117tina hipoteze nei galutinai patvirtintu faktu. Pranci\u0161kus I buvo pasikviet\u0119s Leonardo \u012f Pranc\u016bzijos dvar\u0105 ir suteik\u0119s jam pirmojo karali\u0161kojo dailininko, architekto ir in\u017einieriaus status\u0105, o menininkas paskutinius gyvenimo metus praleido Clos Luc\u00e9 rezidencijoje.<\/p>\n<p>Labiausiai aptariamas pilies akcentas yra centriniai dvigubos spiral\u0117s laiptai, leid\u017eiantys dviem \u017emon\u0117ms kilti ir leistis tarsi atskirais \u201esrautais\u201c nesusitinkant. B\u016btent \u0161is sprendimas da\u017enai siejamas su Leonardo in\u017einerin\u0117mis id\u0117jomis ir iki \u0161iol i\u0161lieka vienu i\u0161 labiausiai lankytojus dominan\u010di\u0173 \u0160amboro element\u0173.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l karalius \u010dia negyveno?<\/h2>\n<p>Nors \u0160amboras vadinamas karali\u0161k\u0105ja rezidencija, istorikai pabr\u0117\u017eia, kad Pranci\u0161kus I pilyje praleisdavo palyginti ma\u017eai laiko. Did\u017eiuliai t\u016briai buvo sunkiai \u0161ildomi, o erdv\u0117s, labiau skirtos reprezentacijai nei kasdienybei, nebuvo patogios ilgalaikiam gyvenimui.<\/p>\n<p>\u0160iandien \u0160amboro pilis yra vienas svarbiausi\u0173 Pranc\u016bzijos architekt\u016bros paminkl\u0173 ir priklauso UNESCO pasaulio paveldui. Pil\u012f supa i\u0161skirtinio masto mi\u0161k\u0173 parkas: teritorija u\u017eima 5 440 hektar\u0173, o j\u0105 juosianti siena t\u0119siasi apie 32 kilometrus, tod\u0117l vietov\u0117 i\u0161lieka patraukli ne tik istorijos, bet ir gamtos m\u0117g\u0117jams.<\/p>\n<p>\u0160altiniai:<\/p>\n<p>&#8211; https:\/\/whc.unesco.org\/en\/list\/933\/<\/p>\n<p>&#8211; https:\/\/www.chambord.org\/en\/<\/p>\n<p>&#8211; https:\/\/www.britannica.com\/place\/Chateau-de-Chambord<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u0160amboro pilis stovi centrin\u0117je Pranc\u016bzijoje, Luaros sl\u0117nio regione, ma\u017edaug 15 kilometr\u0173 nuo Blois. Nuo Pary\u017eiaus j\u0105 skiria apie 160 kilometr\u0173, o pilis i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo sumanyta kaip nuo\u0161ali, reprezentacin\u0117 karali\u0161koji rezidencija mi\u0161k\u0173 apsuptyje, prie nedidel\u0117s Kosono up\u0117s. \u0160i pilis laikoma did\u017eiausia Luaros sl\u0117nio rezidencija ir viena atpa\u017e\u012fstamiausi\u0173 renesanso laikotarpio architekt\u016bros ikon\u0173 Europoje. Monumentali mas\u0117 \u010dia [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":9805,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-9804","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9804","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9804"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9804\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/9805"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9804"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9804"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9804"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=9804"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}