Europos Sąjungos lyderiai balandžio 23 dieną Kipre renkasi į neformalų susitikimą, kuriame viena pagrindinių temų – kaip sustiprinti bendrą Europos gynybą. Darbotvarkėje išskiriamas ES sutarties 42.7 straipsnis, numatantis tarpusavio pagalbą, jei viena valstybė narė patirtų ginkluotą agresiją.
Ši nuostata dažnai lyginama su NATO 5-uoju straipsniu, tačiau ES atveju mechanizmas yra mažiau detalizuotas ir palieka daugiau interpretacijų, kokia pagalba ir kokiomis priemonėmis turi būti suteikta. Dėl to diskusija Kipre vertinama kaip bandymas įnešti daugiau aiškumo ir politinio svorio į ES kolektyvinės gynybos logiką.
Debatų skubą didina įtampa dėl JAV vaidmens Europos saugume ir pasikartojantys signalai, kad Vašingtono prioritetai gali svyruoti. Pastaraisiais metais ES šalys vis aktyviau kalba apie strateginę autonomiją, didesnes gynybos investicijas ir pramonės pajėgumų didinimą Europoje.
„Manau, kad Europa turi gebėti atsistoti ant savo kojų“, – sakė buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.
Kipro prezidentas Nikosas Christodoulidesas, priimantis dviejų dienų susitikimą, siekia pradėti išsamesnę 42.7 straipsnio peržiūrą praktiniu lygmeniu. Kiprui tai ypač aktualu, nes šalis nėra NATO narė, o ES sutartys palieka galimybių spektrą nuo politinės, ekonominės ir diplomatinės paramos iki karinės pagalbos.
Iki šiol 42.7 straipsnis buvo panaudotas tik kartą – 2015 metais, kai Prancūzija po teroristinių išpuolių Paryžiuje paprašė partnerių paramos. Tačiau scenarijus, kai straipsnis būtų aktyvuotas dėl išorinės karinės grėsmės ir galėtų įtraukti visas ES nares į plataus masto konfliktą, tebėra neišbandyta teritorija.
Lyderiai Kipre taip pat aptars ES gynybos pramonės stiprinimą ir finansavimo instrumentus, kuriais skatinamas bendras įsigijimų ir gamybos masto didinimas. Vienas tokių instrumentų – SAFE schema, kuria numatoma teikti palankesnio finansavimo galimybes gynybos pajėgumams ir pramonei.
90 mlrd. eurų Ukraina ir sankcijos Rusijai
Tuo pat metu Briuselyje pradėta vidinė procedūra, kuri turėtų atverti kelią 90 mlrd. eurų paskolai Ukrainai ir 20-ajam sankcijų paketui Rusijai. Procesas įsibėgėjo po ilgesnio sąstingio, kai sprendimams trukdė Vengrijos ir Slovakijos pozicija.
Diplomatiniais kanalais vertinama, kad galutinis sprendimas gali būti patvirtintas per 24 valandas, jei nė viena valstybė nepateiks prieštaravimo. Sankcijų priėmimui ES vis dar reikalingas vienbalsiškumas, todėl teoriškai veto rizika išlieka, nors derybininkai ją laiko mažai tikėtina.
Pranešama, kad dalį ginčų švelnino atnaujintas Druzhba naftotiekio darbas po remonto, kai infrastruktūra buvo apgadinta dronų atakų. Tarp aptariamų sankcijų elementų minima ir griežtesnė politika Rusijos naftos tanklaiviams, tačiau kai kurios priemonės siejamos su būtinybe pasiekti platesnį susitarimą ir su G7 partneriais.
Energetikos kainos ir laikinos priemonės
Europos Komisija tuo metu ragina valstybes nares imtis laikinų, tikslinių priemonių, kad būtų sušvelnintas aukštų energijos kainų smūgis pažeidžiamiausioms grupėms. Tarp siūlymų minimi energijos kuponai, pajamų parama, socialiniai tarifai, taip pat pridėtinės vertės mokesčio mažinimas elektrai ir švarioms technologijoms.
Komisija pabrėžia, kad trumpalaikės intervencijos turi derėti su ilgalaikiu tikslu mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Lygiagrečiai siūloma spartinti investicijas į šilumos siurblius, saulės elektrines ir pastatų renovaciją, kad sąskaitos mažėtų struktūriškai, o ne tik kompensacijomis.
Neformalus susitikimas Kipre rodo, kad ES saugumo ir ekonominio atsparumo klausimai vis labiau susiję: nuo kolektyvinės gynybos taisyklių aiškinimo iki paramos Ukrainai, sankcijų Rusijai ir vidaus priemonių energijos kainoms suvaldyti. Šios temos, tikėtina, grįš į darbotvarkę ir artimiausiuose Europos Vadovų Tarybos posėdžiuose.
Šaltiniai:
– https://eur-lex.europa.eu/EN/legal-content/CELEX:12012M042?uri=CELEX:12012M042
– https://euronews.com/my-europe/2026/04/23/newsletter-eu-leaders-weigh-a-nato-style-common-defence-clause
– https://www.consilium.europa.eu/en/policies/defence-security/
– https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/european-green-deal_en
Leave a Reply