CP v2

Category: Verslas

  • NUSX plečiasi į Miuncheną ir Šanchajų: pristatyta DI platforma Nova mokslo komercializavimui

    Nauji NUSX žingsniai Europoje ir Azijoje

    Singapūro nacionalinio universiteto verslumo ir inovacijų padalinys NUS Enterprise pranešė apie plėtrą į Europą ir Aziją: atidaromas naujas postas Miunchene, o dar vienas numatytas Šanchajuje. Kartu organizacija pristatė Nova – DI platformą, skirtą spartinti mokslo rezultatų komercializavimą.

    Šie pokyčiai žymi ir naują organizacijos identitetą: NUS Enterprise atsinaujino į NUSX. Naujasis vardas siejamas su ambicija veikti kaip integruota startuolių kūrimo ir intelektinės nuosavybės komercializavimo ekosistema, sujungianti mokslą, talentus, kapitalą ir tarptautines rinkas.

    Miunchenas kaip vartai į Europą

    NUSX teigimu, Miuncheno postas kuriamas bendradarbiaujant su UnternehmerTUM – viena ryškiausių inovacijų organizacijų Vokietijoje. Tikimasi, kad tai suteiks Singapūre gimstantiems giliųjų technologijų projektams greitesnį priėjimą prie Europos partnerių, investuotojų ir klientų.

    Plėtros logika paremta „postų“ tinklu skirtinguose regionuose: prieš tai NUSX jau buvo įsitvirtinusi Silicio slėnyje, o Šanchajaus kryptis pasirinkta siekiant sustiprinti ryšius su Kinijos rinka ir gamybos bei technologijų ekosistemomis. Organizacija pabrėžia, kad patirtis iš užsienio turėtų grįžti atgal į Singapūrą ir padėti gerinti tyrimų komercializavimo procesus namuose.

    Kodėl Nova svarbi universitetams

    NUSX komunikacijoje akcentuojama ilgalaikė problema: reikšminga dalis universitetuose sukurtų patentų taip ir nepasiekia licencijavimo ar rinkos. Viena priežasčių – sudėtinga ir daug rankinio darbo reikalaujanti tinkamų pramonės partnerių paieška, kai nuo technologijos aprašymo iki realaus pritaikymo grandinė būna per ilga.

    Nova sukurta kaip įrankis šiai grandinei trumpinti. Platforma, pasitelkdama DI, gali įvertinti patento licencijavimo potencialą, susieti jį su aktualiais rinkos signalais, pasiūlyti galimus licencijavimo ar bendrakūros kelius ir padėti parengti pritaikytus pasiūlymus potencialiems partneriams.

    Nurodoma, kad Nova remiasi didelės apimties NUS duomenimis apie patentus, išradimų atskleidimus, tyrimų projektus ir išradėjus, o rekomendacijas papildo išorinė informacija apie įmones, investuotojus ir rinkos poreikius. Pagrindinė žinutė – tai, kas anksčiau galėjo užtrukti savaites, komercializavimo komandoms gali būti atlikta gerokai greičiau, išlaikant aiškų sprendimų pagrindimą.

    „Pasaulinėse giliųjų technologijų varžybose proveržinis tyrimas tėra pradžia. Sudėtingiausia dalis yra vertimas į rinką: ankstyvas galimybių patikrinimas, komandų stiprinimas ir ryšių su kapitalu bei pramone kūrimas“, – sakė NUS vyresnysis viceprezidentas inovacijoms ir verslumui Tan Sian Wee.

    Jo teigimu, Nova turėtų padėti greičiau identifikuoti, kur mokslas gali sukurti komercinę vertę, o tarptautiniai postai – padėti komandoms tas galimybes paversti realiais produktais ir įmonėmis. NUSX šiuos elementus pristato kaip vieną strategiją, orientuotą į globaliai konkuruojančių startuolių kūrimą nuo pat pradžių.

    Platesniame kontekste tokios DI platformos tampa vis dažnesniu universitetų technologijų perdavimo biurų įrankiu, nes jos padeda efektyviau apdoroti didelius patentų ir publikacijų srautus. Augant konkurencijai dėl talentų ir investicijų, gebėjimas greitai rasti pramoninį pritaikymą ir partnerius vis dažniau laikomas kertiniu sėkmingos komercializacijos veiksniu.

  • Startuolių savaitės judesiai Europoje: nauji startai, partnerystės ir plėtra, kurių verta nepraleisti

    Europos startuolių ekosistema kas savaitę pateikia dešimtis naujienų, tačiau dalis svarbių pranešimų pasimeta informacijos sraute. Šįkart dėmesys krypsta į produktų startus, plėtrą į naujas rinkas ir partnerystes, kurios rodo, kur juda technologijų verslai.

    Pastaraisiais metais ryškėja keli pasikartojantys motyvai: įmonės vis dažniau jungia tvarumo tikslus su aiškiai pamatuojama ekonomine nauda, o B2B sprendimai ieško spartesnio diegimo kelių per didelių partnerių tinklus. Kartu auga ir programėlių rinka, ypač finansų bei darbuotojų vidinės komunikacijos srityse.

    Nauji startai ir plėtra

    Austrijos klimato technologijų startuolis „ummadum“ pirmą kartą startavo Vokietijoje, pradėdamas projektą su S-Bahn Stuttgart. Jo esmė – skatinti darbuotojus rinktis aplinkai draugiškesnį keliavimą, o įmonėms ir miestams padėti mažinti anglies dioksido emisijas.

    Estijos bendrovė „Single.Earth“ pristatė naują biologinės įvairovės ir anglies kreditų standartą, paremtą moksline platforma. Tokie sprendimai atspindi tendenciją, kai įmonės siekia, kad tvarumo rodikliai būtų audituojami ir palyginami, o ne vien deklaruojami.

    Kitas Estijos startuolis „1oT“ paskelbė apie eSIM technologijos plėtrą daiktų interneto sektoriui. eSIM laikoma vienu iš būdų supaprastinti įrenginių prijungimą prie ryšio tinklų, mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir greičiau diegti sprendimus tarptautiniu mastu.

    Vokietijoje veiklą pradėjo skaitmeninis bankas jaunimui – „Ruuky GmbH“, orientuotas į 14–25 metų auditoriją. Tokie produktai paprastai konkuruoja ne tik kaina, bet ir patirtimi programėlėje, saugumo funkcijomis bei integracijomis, kurios jaunai auditorijai tampa baziniu lūkesčiu.

    Šveicarijos įmonė „Beekeeper“ pristatė paslaugą, leidžiančią įmonėms darbuotojų tinkle stiprinti rekomendacijų mechanizmą ir greičiau užpildyti laisvas pozicijas. Darbo rinkoje, kur talentų paieška brangsta, darbuotojų rekomendacijos vis dažniau tampa atskira, technologiškai valdoma atrankos kanalo dalimi.

    Programėlių rinkodaros kryptimi judanti „App Radar“ paskelbė apie įrankį, sujungiantį organinio ir mokamo pritraukimo duomenis „Google“ ir „Apple“ programėlių parduotuvėse. Toks sujungtas vaizdas padeda tiksliau matyti, kas iš tiesų didina augimą, kai reklama, paieška ir reitingai veikia kartu.

    Kriptovaliutų ir mokėjimų ekosistemos įmonė „Wirex“ išplėtė „Wirex Credit“ programą į papildomus regionus ir pridėjo naujų funkcijų. Rinkoje, kur reguliavimas griežtėja, o vartotojai jautrūs rizikai, įmonės vis dažniau akcentuoja ne pažadus, o konkrečias naudojimo sąlygas ir prieinamumą pagal šalį.

    Sandoriai ir partnerystės

    Investicijų bendrovė „Elite Partners Capital“ įsigijo sandėlį centrinėje Nyderlandų dalyje – tai pirmas jos žingsnis į šalies logistikos segmentą. Logistika išlieka viena aktyviausių nekilnojamojo turto krypčių, nes e. prekybos ir tiekimo grandinių pertvarkos didina modernių sandėlių paklausą.

    Jungtinės Karalystės viešbučių grupė „Apex Hotels“ kartu su „Nonius“ pristatė naują programėlę lojalumui ir paslaugoms valdyti. Svetingumo sektoriuje skaitmeninės paslaugos vis dažniau vertinamos kaip būdas mažinti aptarnavimo kaštus ir gerinti svečio patirtį nuo registracijos iki papildomų paslaugų.

    Tvarumo matavimo platforma „FuturePlus“ paskelbė partnerystę su elektromobilių technologijų startuoliu „Diode“. Tokie susitarimai rodo, kad elektromobilių sprendimų rinka ieško ne vien įkrovimo infrastruktūros plėtros, bet ir paprastesnių įsigijimo bei naudojimo scenarijų verslui.

    Ortodonto paslaugų srityje „Impress“ ir JAV bendrovė „Uniform Teeth“ paskelbė apie susijungimą, siekdamos kurti didžiausią nematomos ortodontijos klinikų tinklą. Sveikatos paslaugų rinkoje tokie konsolidacijos žingsniai dažnai siejami su masto ekonomija, vienodais procesais ir technologijų diegimu visame tinkle.

    Femtech sektoriuje „FemTec Health“ įsigijo „Ava“ – tai dar vienas signalas, kad skaitmeninės sveikatos įmonės ieško augimo per įsigijimus. Skaitmeninė sveikata išlieka viena sparčiausiai besikeičiančių sričių, kur vartotojų pasitikėjimas ir klinikinis pagrįstumas tampa esminiais konkurencijos veiksniais.

    Lenkijoje B2B saulės energetikos sprendimų įmonė „PAGRA“ sudarė partnerystę su atsinaujinančios energetikos plėtros platforma „Galileo“. Dėl energijos kainų svyravimų verslas vis dažniau ieško ilgalaikių sprendimų, kurie mažina sąskaitas ir leidžia geriau planuoti kaštus.

    Kiti rodikliai ir tendencijos

    Užsakomo skalbimo paslauga „ihateironing“ pranešė pasiekusi 100 000 klientų ribą. Tokie skaičiai dažnai tampa svarbūs ne tik rinkodarai, bet ir investuotojams, vertinantiems produkto pritaikomumą bei pakartotinį naudojimą.

    Baltijos šalių e. prekybos apimtys auga, o prognozės rodo spartėjantį vartotojų perėjimą į skaitmeninius kanalus. Tai kuria papildomą impulsą logistikai, mokėjimų sprendimams ir klientų aptarnavimo automatizavimui, įskaitant DI taikymą.

    „Virgin StartUp“ tyrimas atkreipė dėmesį į emocinės paramos svarbą kuriant verslą: dauguma verslininkų jos ieško artimiausioje aplinkoje. Tai sutampa su pastarųjų metų kryptimi, kai įmonės vis dažniau kalba apie darbuotojų gerovę ir psichologinę sveikatą kaip apie produktyvumą bei išlaikymą lemiančius faktorius.

    Skaitmeninės psichikos sveikatos platforma „SilverCloud Health“ paskelbė peržengusi 1 000 000 vartotojų ribą ir nurodė 93 proc. pasitenkinimo rodiklį. Programėlių, susijusių su emocine gerove, augimą pastaruoju metu skatina ir darbdavių iniciatyvos, ir visuomenės poreikis lengviau prieinamoms paslaugoms.

    Darbo vietos tvarumo iniciatyvų tema išlieka aktuali: apklausos rodo, kad daliai darbuotojų gerovę didintų reguliarios savanorystės galimybės per darbdavį. Įmonės, kurios sugeba tvarumo tikslus paversti aiškiomis programomis, dažnai laimi konkurenciją dėl talentų ir reputacijos.

  • Startuolių žingsniai Europoje: nauji produktai, partnerystės ir plėtra, kurios išryškėjo per savaitę

    Europos startuolių ekosistemoje kiekvieną savaitę netrūksta naujienų, kurios rodo, kur juda rinka: nuo naujų produktų pristatymų iki tarptautinės plėtros ar įsigijimų. Pastarosiomis dienomis ryškėjo keli pasikartojantys motyvai: tvarumo sprendimai, duomenų ir kibernetinio saugumo poreikis bei finansinių paslaugų skaitmeninimas.

    Tokie pranešimai dažnai lieka „po radaru“, nes atskirai ne visi pasiekia didžiųjų antraščių lygį. Vis dėlto būtent iš jų galima matyti, kaip keičiasi vartotojų elgsena, kur teka rizikos kapitalas ir kokios technologijos pereina iš eksperimentų į komercinį mastą.

    Vienas ryškesnių signalų buvo maisto technologijų bandymai išnaudoti virtualias erdves produkto pristatymui ir prekės ženklo istorijai kurti. Augalinės kilmės produktų segmentas Europoje išlieka vienas aktyviausių, o įmonės ieško būdų išsiskirti konkurencingoje rinkoje ne tik skoniu ar kaina, bet ir komunikacijos kanalais.

    Tuo pat metu Baltijos regiono kūrėjai toliau testuoja nišas skaitmeninio turto ir blokų grandinių srityje: nuo meno kolekcionavimo iki atsiskaitymo infrastruktūros. Nors rinka patyrė svyravimų, praktiniai panaudojimo atvejai išlieka, ypač kai kuriamos aiškiai kuratorinės platformos ir integracijos su esamomis ekosistemomis.

    Nauji produktai ir plėtra

    Plėtros sprendimai vis dažniau siejami su labai konkrečiomis rinkomis: pavyzdžiui, logistikos ir transporto srityje įmonės renkasi Vokietiją kaip didžiausią Europos transporto rinką. Elektros ir autonominio transporto kryptis čia tampa ne tik technologiniu iššūkiu, bet ir reguliavimo, infrastruktūros bei tiekimo grandinių testu.

    Finansinių technologijų ir programinės įrangos kaip paslaugos segmentuose matomas spaudimas mažinti įėjimo barjerus. Nemokami planai, „be kodo“ integracijos ir greitesnis diegimas tampa svarbiais argumentais, nes įmonės nori greitai išbandyti sprendimus, o tik vėliau didinti apimtis.

    Taip pat ryškėja draudimo technologijų judėjimas į didžiąsias Europos ekonomikas. Mikromobilumo draudimas tampa atskira augančia kategorija, nes plečiasi elektrinių dviračių ir paspirtukų naudojimas, o kartu daugėja poreikis aiškiems, skaidriems ir greitai administruojamiems draudimo modeliams.

    Įsigijimai ir partnerystės

    Kelionių ir laisvalaikio sektoriuje partnerystės dažnai kuriamos tam, kad vartotojui vienoje vietoje būtų pasiūlytas platesnis muziejų, pramogų ir patirčių pasirinkimas. Tokie susitarimai paprastai reiškia stipresnę platinimo galią, daugiau duomenų apie paklausą ir efektyvesnį rinkodarinių kampanijų planavimą.

    Įsigijimai išlieka būdu greitai pridėti trūkstamas kompetencijas, ypač kai kalbama apie darbuotojų mokymą, žinių valdymą ar procesų skaitmeninimą. Mažesni specializuoti produktai dažnai tampa didesnių platformų dalimi, nes įmonės siekia sujungti komunikaciją, operacijas ir mokymus į vieną įrankių rinkinį.

    Finansinių paslaugų infrastruktūroje daugėja susitarimų, leidžiančių paslaugų teikėjams greičiau pasiūlyti atvirosios bankininkystės funkcijas. Europoje tai ypač aktualu dėl skirtingų rinkų brandos, todėl platforminiai sprendimai, galintys veikti keliuose regionuose, turi aiškų pranašumą.

    Ką rodo šie signalai

    Bendra kryptis aiški: įmonės ieško mastelio per plėtrą, efektyvumo per integracijas ir augimo per partnerystes. Kartu matosi ir atsargesnis požiūris į „vien tik idėjos“ projektus: daugiau dėmesio skiriama pajamų augimui, pasikartojančioms įplaukoms ir realiam pritaikymui.

    Šie savaitės pasiekimai taip pat parodo, kad inovacijos Europoje dažnai gimsta sankirtoje tarp technologijų ir reguliuojamų sektorių. Todėl laimi tie, kurie geba ne tik sukurti produktą, bet ir įrodyti jo patikimumą, saugumą bei gebėjimą veikti skirtingose rinkose.

  • „Index Ventures“ pristatė „Index Origin II“: 290 mln. eurų sėklos fondas naujai steigėjų kartai

    Londone įsikūręs rizikos kapitalo fondas „Index Ventures“ pranešė įkuriantis antrą specializuotą ankstyvosios stadijos fondą „Index Origin II“, kurio dydis siekia 290 mln. eurų. Tai tęsinys po pirmojo „Origin“ fondo, skirto sėklos investicijoms, ir signalas, kad investuotojai ieško galimybių net vėsesnėje rinkoje.

    „Index Ventures“ teigia, kad „Index Origin II“ orientuotas į steigėjus, kurie kuria ambicingas, pasaulines įmones nuo pirmųjų žingsnių. Praktikoje tokie fondai dažniausiai finansuoja komandų formavimą, produkto kūrimą, pirmųjų klientų pritraukimą ir pasirengimą vėlesniems finansavimo etapams.

    Kas yra sėklos fondas?

    Sėklos investicijos paprastai skiriamos tada, kai idėja jau turi aiškų produktinį kontūrą, bet verslui dar reikia įrodymų, kad sprendimas veikia rinkoje. Tuo metu svarbiausia tampa greitis, pirmieji pardavimai ir komandos branduolio suformavimas, o investuotojo pagalba dažnai lemia daugiau nei vien kapitalas.

    Pastaraisiais metais sėklos stadijoje ryškėja dvi tendencijos: didesnis dėmesys tvariam augimui ir atsargesnis požiūris į vertinimus, palyginti su itin aktyviu 2020–2021 metų laikotarpiu. Tokiose sąlygose fondai, galintys pasiūlyti ne tik finansavimą, bet ir ryšius su klientais bei ekspertus, įgyja papildomą pranašumą.

    „Kas, jeigu?“ filosofija

    Pristatydama fondą, „Index Ventures“ akcentuoja vadinamąją „kas, jeigu?“ (angl. what if) mąstyseną, kai verslas pradedamas nuo esminio klausimo ir noro keisti nusistovėjusias taisykles. Šią logiką rizikos kapitalo investuotojai dažnai sieja su rinkas perkuriančiomis bendrovėmis, kurios ne tik optimizuoja esamą procesą, bet sukuria naują vartotojų elgseną.

    „Verslumas geriausiai prasideda nuo paprasto klausimo: kas, jeigu?“, – teigiama „Index Ventures“ pristatyme.

    Kaip pavyzdžiai minimi skirtingų sektorių vienaragiai, kurių ištakos siejamos su ambicinga idėja ir ankstyvu finansavimu. „Index Ventures“ istorijoje yra investicijų į plataus vartojimo ir finansų technologijų įmones, todėl naujas fondas vertinamas kaip bandymas pakartoti sėkmės modelį ieškant kitos kartos tarptautinių lyderių.

    Ką fondas žada steigėjams?

    „Index Origin II“ pristatomas kaip bendradarbiaujantis fondas, kuris planuoja dažniau investuoti kartu su ankstyvosios stadijos fondais, atskirais partneriais ir verslo angelais. Toks modelis rinkoje įprastas, nes leidžia startuoliui gauti platesnį kontaktų tinklą, o investuotojams pasidalinti riziką.

    Be kapitalo, „Index Ventures“ akcentuoja praktinę pagalbą: pirmųjų darbuotojų paiešką, ankstyvųjų klientų ir vadinamųjų dizaino partnerių pritraukimą, taip pat prieigą prie operacinių ekspertų produktų kūrimo, pardavimų, finansų, veiklos ir inžinerijos srityse. Ankstyvoje stadijoje tokios kompetencijos dažnai tampa kritinės, nes komandos dar neturi suformuotų vidinių funkcijų.

    Fondo pristatyme taip pat minimi įrankiai, skirti ankstyvam akcijų opcionų planavimui ir struktūrai. Tai aktualu startuoliams, kurie nuo pirmųjų etapų nori konkuruoti dėl talentų, tačiau neturi galimybės pasiūlyti didelių atlyginimų ir kompensuoja tai dalimi būsimos vertės.

    Naujas „Index Ventures“ fondas rodo, kad ankstyvosios stadijos investicijos išlieka viena svarbiausių rizikos kapitalo rinkos krypčių. Net ir neapibrėžtumo laikotarpiais sėklos finansavimas dažnai laikomas langeliu, kuriame gimsta kito dešimtmečio didieji žaidėjai.

  • Mars Growth Capital kuria skolų fondą Europai: startuoliams – iki 230 mln. eurų finansavimas

    Bendra MUFG Bank ir „Liquidity Capital“ įmonė Mars Growth Capital paskelbė kurianti du naujus skolų fondus – Japonijai ir Europai. Europai skirtas Mars Europe Fund planuoja suteikti iki maždaug 230 mln. eurų skolinto kapitalo sparčiai augantiems startuoliams.

    Tokio tipo finansavimas dažniausiai patrauklus bendrovėms, kurios nori pritraukti lėšų neatskiesdamos akcininkų dalies, kaip tai nutinka pritraukiant rizikos kapitalą. Skola gali būti naudojama plėtrai, apyvartinėms lėšoms ar įėjimui į naujas rinkas, tačiau kartu reikalauja drausmingo pinigų srautų planavimo.

    Mars Growth Capital veiklą pradėjo 2021 metais, pasitelkdama MUFG Bank tarptautinį tinklą ir patirtį skolinto kapitalo srityje. „Liquidity Capital“ prisideda sprendimais, paremtais DI, kurie automatizuoja kreditavimo vertinimą ir leidžia greičiau priimti sprendimus dėl finansavimo.

    Vienas pastarųjų Mars Growth Capital sandorių Europoje – Ispanijos sveikatos technologijų startuolis „Top Doctors“, pritraukęs apie 8 mln. eurų. Bendrovė vysto platformą, kuri pacientams padeda greičiau pasiekti medicinos specialistus ir valdyti konsultacijas skaitmeniniu būdu.

    Į Europą fondas plečiasi po to, kai, pasak bendrovės, sulaukta didesnio susidomėjimo iš Europos įmonių. Mars Growth Capital teigia sieksianti pasiūlyti ne tik skolos finansavimą, bet ir platesnį MUFG grupės paslaugų spektrą, įskaitant pagalbą ruošiantis viešam akcijų platinimui.

    Mitsubishi UFJ Financial Group yra viena didžiausių pasaulio finansų grupių, įsikūrusi Tokijuje ir veikianti dešimtyse valstybių. „Liquidity Group“, įkurta 2018 metais, vysto technologiją, kuri skolos finansavimo procesą daro greitesnį ir labiau standartizuotą vidutinės bei vėlyvos stadijos įmonėms.

  • „EWOR“ pritraukė 3,2 mln. eurų: kuria Europos atsaką „Y Combinator“ ir vilioja talentus

    „EWOR“ pritraukė 3,2 mln. eurų: kuria Europos atsaką „Y Combinator“ ir vilioja talentus

    Ambicija – Europos „Y Combinator“ modelis

    Europos verslumo ugdymo iniciatyva „EWOR“ pritraukė 3,2 mln. eurų pradinės stadijos finansavimą ir viešai deklaruoja tikslą tapti Europos atsaku JAV startuolių akseleratoriui „Y Combinator“. Organizacija teigia sieksianti pasiūlyti steigėjams skaidresnes sąlygas, adekvatesnius vertinimus ir mažiau biurokratijos.

    „EWOR“ pozicionuoja save kaip programą, kurią kuria patys verslininkai, o ne vien institucijos ar konsultantai. Šis akcentas Europos startuolių rinkoje svarbus, nes dalis steigėjų vis dar kritikuoja kai kurių programų griežtas sąlygas ir ribotą realios praktikos komponentą.

    Kaip veikia programa ir kokios sumos siūlomos

    „EWOR“ teigia vykdanti 6–10 mėnesių trukmės stipendijos tipo programą, orientuotą į praktinį mokymąsi ir darbą su idėja ar ankstyvu produktu. Greta ugdymo dalies veikia ir su programa susietas investavimo mechanizmas.

    Pagal viešai nurodomą modelį, dalyviai gali pretenduoti į finansavimą iki 150 000 eurų. Organizacija pabrėžia, kad didelė programos vertės dalis yra tiesioginė prieiga prie patyrusių steigėjų, mentorių ir investuotojų tinklo.

    Kas investavo ir kokias sritis taiko

    Prie „EWOR“ finansavimo prisidėjo keli žinomi Europos technologijų ekosistemos dalyviai ir serijiniai verslininkai. Tarp minimų rėmėjų yra „Adjust“ bendraįkūrėjas Paulas Mülleris, „KW Commerce“ ir „SellerX“ bendraįkūrėjas Jensas Waselis, investuotojas Xavieras Sarrasas bei kiti ekosistemos lyderiai.

    Turinio ir atrankos fokusas nukreiptas į aukštos pridėtinės vertės sektorius: „Greentech“, „Deeptech“, dirbtinis intelektas ir mašininis mokymasis, robotika, sveikatos technologijos ir švietimo technologijos. Tai atitinka platesnę Europos kryptį stiprinti technologinį konkurencingumą srityse, kuriose reikalingas gilesnis mokslinis ir inžinerinis pagrindas.

    „Europoje nėra „Y Combinator“. Jei norime, kad Europoje kurtųsi technologijų bendrovės, galinčios konkuruoti su JAV ir Kinija, turime siūlyti sąlygas, autentiškumą ir lankstumą, kurie iš tiesų traukia stipriausius talentus“, – sakė „EWOR“ vadovas Danielis Dippoldas.

    „EWOR“ taip pat komunikuoja, kad ieško tiek kuriančiųjų, tiek parduodančiųjų profilių: programuotojų, mokslininkų ir inžinierių, gebančių kurti produktus, bei verslo ir socialinių mokslų atstovų, turinčių iniciatyvos ir lyderystės. Tokia kombinacija dažnai laikoma kritiška ankstyvoje stadijoje, kai komandai reikia ir technologinio vykdymo, ir komercinio tempo.

    Organizacija skelbia, kad dalis neseniai į programą priimtų komandų per kelis mėnesius sulaukė investuotojų įvertinimų, siekiančių aštuonženkles sumas. Nors tokie atvejai ankstyvoje stadijoje nėra taisyklė, jie išryškina konkurenciją dėl išskirtinių komandų ir tai, kad rinkoje vis dar yra kapitalo projektams, turintiems aiškią technologinę diferenciaciją.

  • Paryžiaus „Figures“ pristatė Salary Bands: įrankis padedantis aiškiai nustatyti atlyginimų rėžius

    Atlyginimų skaidrumas Europoje tampa nebe pasirinkimu, o vis dažniau verslo būtinybe: darbuotojų kaita brangiai kainuoja, o pasitikėjimą organizacijoje lengviausia prarasti tada, kai atlygio sprendimai atrodo nepaaiškinami. Tyrimai rodo, kad aiškios atlyginimų taisyklės ir skaidrumas yra vienas tiesiausių kelių mažinti atlygio skirtumus ir mažinti įtampą komandose.

    Šiame kontekste Paryžiuje įsikūrusi atlyginimų rinkos duomenų ir palyginimo sprendimus kurianti bendrovė „Figures“ pristatė naują produktą Salary Bands. Tai įrankis, skirtas įmonėms kurti ir prižiūrėti atlyginimų rėžius, kad sprendimai dėl kompensacijų būtų nuoseklūs, palyginami ir lengviau pagrindžiami tiek vadovams, tiek darbuotojams.

    Kas yra Salary Bands?

    Salary Bands logika paprasta: kiekvienai pozicijai apibrėžiami aiškūs atlyginimo rėžiai, kurie siejami su pareigų lygiu, patirties apimtimi ir, jei aktualu, darbo vietove. Tokie rėžiai padeda sumažinti situacijų, kai du panašų darbą dirbantys žmonės gauna skirtingą atlygį dėl istorinių ar subjektyvių sprendimų.

    Įrankis leidžia įmonėms sukurti kelių lygių struktūrą ir valdyti ją per vieną sistemą, o prireikus rėžius koreguoti pagal vidinį teisingumą, rinkos pokyčius, biudžetus ar konkurentų situaciją. Praktikoje tai reiškia mažiau improvizacijos ir daugiau aiškių taisyklių, kurios iš anksto nustato, ką įmonė gali mokėti už konkretaus lygio darbą.

    EU kryptis: daugiau skaidrumo

    Produktas pristatytas tuo metu, kai Europos Sąjungoje įtvirtinama atlyginimų skaidrumo kryptis per Atlyginimų skaidrumo direktyvą. Direktyvos esmė yra didesnis aiškumas kandidatuojant ir dirbant: daugiau informacijos apie atlygio rėžius, mažiau erdvės nepaaiškinamiems skirtumams ir aiškesnės taisyklės, kaip atlygis nustatomas.

    Įmonėms tai sukuria naują realybę: atlyginimų rėžius reikia ne tik turėti, bet ir gebėti juos pagrįsti, atnaujinti bei nuosekliai taikyti skirtingoms komandoms. Todėl tokie įrankiai kaip Salary Bands orientuojasi ne vien į HR patogumą, bet ir į organizacinį procesą, kuriame atlygio sprendimai turi būti pakankamai tvirti, kad atlaikytų vidinius klausimus ir išorinį dėmesį.

    Ką sako „Figures“ vadovas

    „Atlygio teisingumas dabar yra itin aktuali tema. Daugelis įmonių sako norinčios daugiau skaidrumo, bet tai padaryti nėra paprasta, o kai kurios bijo pasekmių“, – sakė „Figures“ įkūrėjas ir vadovas Virgile Raingeard.

    „Kai atlygio strategija ir sprendimai yra neaiškūs ar nenuoseklūs, atsiranda nerimas ir nepasitikėjimas. Kurdamas Salary Bands mūsų tikslas buvo sukurti priemonę, kuri realiai padėtų įmonėms priimti aiškesnius sprendimus ir sumažintų baimę kalbėti apie atlyginimus“, – teigė jis.

    „Figures“ buvo įkurta 2020 metais, o jos produktų kryptis yra realaus laiko atlyginimų palyginimas ir duomenimis grįstas kompensacijų valdymas. Bendrovė skelbė pritraukusi 8,4 milijono eurų investicijų ir 2021 metais įsigijo „Payspective“, taip stiprindama pozicijas atlyginimų palyginimo sprendimų rinkoje.

    Tokie įrankiai kaip Salary Bands paprastai orientuojasi į tris praktines problemas: kaip pritraukti talentus aiškiau komunikuojant atlygį, kaip sumažinti darbuotojų kaitą užtikrinant nuoseklumą ir kaip suderinti įdarbinimo planus su biudžetais. Ilgainiui tai gali tapti konkurenciniu pranašumu, ypač rinkose, kuriose kandidatai vis dažniau tikisi aiškių atlygio rėžių dar darbo skelbime.

  • „PhotonVentures“ pritraukė 60 mln. eurų: investuos į 15 Europos fotonikos lustų startuolių

    Eindhovene įsikūręs nepriklausomas „deeptech“ rizikos kapitalo fondas „PhotonVentures“ per pirmąjį finansavimo etapą pritraukė 60 mln. eurų. Lėšos bus skirtos ankstyvos stadijos fotonikos lustų startuoliams ir augančioms įmonėms Europoje, o pagrindiniu investuotoju tapo PhotonDelta ekosistema.

    „PhotonVentures“ skelbia sieksiantis galutinio 100–150 mln. eurų fondo dydžio, o galutinis uždarymas planuojamas 2024 metų pradžioje. Strategijos centre – A serijos investicijos, numatant tipines 1–2,5 mln. eurų injekcijas vienai įmonei.

    Fondas pirmiausia taikysis į maždaug 15 Europos „deeptech“ bendrovių, kurios kuria integruotos fotonikos sprendimais paremtus produktų prototipus ir yra susietos su regiono ekosistema. Tikslas – padėti tokioms komandoms greičiau pereiti nuo technologinės demonstracijos prie gamybos mastelio ir tarptautinės plėtros.

    Fotonikos lustai laikomi viena svarbiausių krypčių greta tradicinių puslaidininkių, nes leidžia duomenis apdoroti ir perduoti šviesos signalais. Praktikoje tai siejama su didesniu greičiu ir energijos efektyvumu duomenų centruose, taip pat su proveržiais ryšių infrastruktūroje, jutikliuose, robotikoje, autonominėse sistemose ir kvantinėse technologijose.

    „Europoje yra šimtai perspektyvių startuolių ir augančių įmonių, kuriančių fotonikos lustų taikymus, tačiau jiems reikia investicijų ir pagalbos žengiant kitą žingsnį. Mūsų tikslas – prisidėti prie to, kad Europa taptų integruotos fotonikos lydere“, – sakė „PhotonVentures“ generalinis partneris Joachim de Sterke.

    „PhotonVentures“ atsirado kaip PhotonDelta aplinkos tąsa, siekiant užpildyti rinkos spragą – specializuoto kapitalo, galinčio suprasti fotonikos technologijų ciklus ir rizikas. Pasak PhotonDelta, per pastaruosius metus ekosistemoje buvo telkiamos reikšmingos viešosios ir privačios investicijos, skirtos gamybos pajėgumams didinti, infrastruktūrai, talentų ugdymui ir naujoms taikymo sritims kurti.

    „Integruotos fotonikos rinka sparčiai auga, tačiau trūksta investuotojų, turinčių pakankamai žinių ir kapitalo šios srities ambicijoms paremti. Specializuoto fondo sukūrimas yra svarbus etapas, kurį padėjo pasiekti ir ankstesnio portfelio perkėlimas“, – sakė PhotonDelta stebėtojų tarybos pirmininkas René Penning de Vries.

    Analitikai pažymi, kad fotonika Europoje vis dažniau vertinama kaip strateginė grandis platesnėje puslaidininkių ir kritinių technologijų darbotvarkėje. Didesnis ankstyvos stadijos finansavimas gali tapti lemiamu veiksniu, kad laboratorijose gimstančios idėjos greičiau virstų gaminiais, o Europos įmonės išlaikytų konkurencingumą globalioje technologijų rinkoje.

  • Startavo „Dealflow.eu“ „Slack“ bendruomenė: kur ES finansuojami inovatoriai ras investuotojus ir įtaką

    Startavo „Dealflow.eu“ „Slack“ bendruomenė: kur ES finansuojami inovatoriai ras investuotojus ir įtaką

    Europos inovacijų ekosistemoje atsirado nauja erdvė, skirta greitesniam bendradarbiavimui: pradėjo veikti „Dealflow.eu“ „Slack“ bendruomenė. Ji pristatoma kaip vieta, kur vienoje platformoje gali susitikti startuoliai, investuotojai, politikos formuotojai ir ES finansuojami inovatoriai.

    Bendruomenė siejama su projektu Innovation Radar Bridge, kurio tikslas – didinti matomumą tų įmonių ir komandų, kurios kuria sprendimus, gimusius iš ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programų. Idėja paprasta: daugiau ryšių ir daugiau informacijos apie finansavimo kelius turi padėti inovacijoms greičiau pasiekti rinką.

    Kas už to stovi ir kam skirta?

    Iniciatyvą koordinuoja EU-Startups, o partneriais įvardijami „Dealflow.eu“ ir „Dealroom“. Šis trio bendruomenę pozicionuoja ne kaip dar vieną naujienų kanalą, bet kaip praktinį „darbo įrankį“, kuriame skirtingos suinteresuotos pusės gali ne tik sekti aktualijas, bet ir inicijuoti konkrečias pažintis bei projektus.

    Tokios platformos pastaraisiais metais tapo ypač reikšmingos dėl griežtesnės rizikos kapitalo atrankos ir ilgesnių sandorių ciklų Europoje. Startuoliams vis dažniau reikia ne vien kontakto investuotojų sąraše, o įrodomo matomumo, aiškaus finansavimo plano ir prieigos prie bendruomenių, kur sprendimai priimami greičiau.

    Ką žadama pasiūlyti dalyviams?

    „Slack“ bendruomenėje numatyti atskiri kanalai skirtingiems poreikiams: naujienoms apie Europos startuolių ekosistemą, ryšių mezgimui, renginių ir internetinių seminarų skelbimams. Taip pat akcentuojamas „matchmaking“ principas, kai įkūrėjai gali pristatyti savo startuolius ir gauti grįžtamąjį ryšį iš investuotojų bei kitų ekspertų.

    Projekto renginių dalis jau įsibėgėjo: balandžio 16 dieną Briuselyje vyko EU Innovation Catalyst, subūręs politikos formuotojus, investuotojus ir inovatorius diskusijai apie Europos startuolių rinkos būklę. Gegužės 10 dieną, per EU-Startups Summit Maltoje, surengtas kitas Innovation Radar Bridge renginys, kuriame daug dėmesio skirta reguliavimo iššūkiams ir kapitalo pritraukimo galimybėms.

    Koks artimiausias etapas?

    Organizatoriai skelbia, kad 2024 metų spalį Varšuvoje planuojama pristatyti pirmąją teminę ataskaitą apie Europos finansavimo schemų poveikį moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Joje ketinama lyginti skirtingų finansavimo instrumentų įtaką įmonėms, jų augimui ir tolimesnei finansavimo sėkmei.

    Tokios analizės tampa vis aktualesnės ir dėl didėjančio poreikio skaidrumui: tiek startuoliai, tiek investuotojai nori aiškiau matyti, kurie ES instrumentai realiai padeda komandoms pereiti nuo prototipo prie komercinio mastelio. „Dealflow.eu“ „Slack“ bendruomenė žada tapti kanalu, kuriame šios įžvalgos bus ne tik publikuojamos, bet ir paverčiamos praktinėmis diskusijomis bei naujais kontaktais.

  • „TalentAid“ pristatė DI platformą darbų paieškai: mažiau tuščių skelbimų ir tikslesni atitikimai

    Vokietijoje įkurta startuolių bendrovė „TalentAid“ pristatė dirbtiniu intelektu paremtą platformą, kuri siekia supaprastinti darbų paiešką ir sumažinti vadinamąjį triukšmą skelbimų portaluose. Idėja paprasta: vietoj masinio naršymo ir dešimčių paraiškų siūloma pateikti tik tuos pasiūlymus, kurie realiai atitinka kandidato patirtį ir tikslus.

    Daugeliui ieškančiųjų darbo problema pažįstama: tie patys skelbimai kartojasi skirtingose svetainėse, dalis jų būna pasenę, o atsakymų į paraiškas tenka laukti savaitėmis arba jų nesulaukiama visai. Tokia aplinka skatina „siųsti visur“, nors dažnai tai baigiasi perdegimu, o ne realiais pokalbiais.

    Kaip veikia „TalentAid“?

    „TalentAid“ teigia, kad platforma analizuoja skelbimus iš pasirinktų šaltinių, pašalina pasikartojančius įrašus ir atrenka tik tuos, kurie tikėtina yra aktualūs. Kandidatui pateikiamas suderinamumo įvertinimas ir paaiškinimas, kodėl konkretus pasiūlymas buvo parinktas, pavyzdžiui, dėl reikiamų techninių įgūdžių, patirties lygio ar darbo pobūdžio.

    Platforma taip pat pritaikoma pagal naudotojo nustatymus, tokius kaip vieta, darbo režimas ar karjeros kryptis. Kuo daugiau žmogus sąveikauja su rekomendacijomis, tuo tiksliau, pasak kūrėjų, sistema prisitaiko ir mažina nereikalingų pasiūlymų srautą.

    Ne tik paieška, bet ir pasiruošimas

    „TalentAid“ sprendimas apima ne vien skelbimų atranką. Kūrėjai akcentuoja gyvenimo aprašymo tobulinimą, kai rekomendacijos pritaikomos pagal konkretaus vaidmens reikalavimus ir formuluotes, kad kandidato patirtis būtų pateikta aiškiau ir darbdaviui lengviau įvertinama.

    Kitas planuojamas elementas yra paraiškų pateikimo automatizavimas, kai vartotojui patvirtinus pasirinktą darbo vietą ir dokumentus, sistema sumažina pasikartojantį pildymą ir administracinį darbą. Taip pat žadamas pasiruošimas pokalbiams, įskaitant informaciją apie įmonę ir dažniausiai užduodamų klausimų kryptis.

    Kodėl tokie įrankiai tampa aktualūs?

    Pastaraisiais metais darbuotojų atrankos rinka patyrė daug svyravimų: vienuose sektoriuose vyko atleidimų bangos, kituose augo konkurencija dėl patrauklių pozicijų. Tuo pat metu skelbimų ir agregatorių gausa ne visada reiškia geresnį rezultatą kandidatui, nes dažnai optimizuojamas kiekis, o ne kokybė.

    „TalentAid“ strategija remiasi prielaida, kad žmonėms labiau reikia ne dar vieno skelbimų sąrašo, o išfiltruotos ir paaiškinamos atrankos. Bendrovė pozicionuoja produktą kaip papildomą sluoksnį virš esamos ekosistemos, kuris padeda greičiau suprasti, kur verta skirti laiką, o kur paraiška tikėtina bus „praryta“ sistemos.

    Šiuo metu platforma kviečia norinčiuosius registruotis išankstiniam naudojimui. Jei pažadai pasitvirtins praktikoje, toks modelis galėtų pakeisti įprastą „kuo daugiau paraiškų“ logiką į „mažiau, bet tiksliau“.