Švedijos karinė žvalgyba teigia, kad Rusija manipuliuoja ekonominiais duomenimis, siekdama sudaryti didesnio atsparumo įspūdį, nors karo prieš Ukrainą kaštai ir sankcijos didina spaudimą šalies finansams. Pasak vertinimo, oficialūs rodikliai pateikiami taip, kad užgožtų realų lėtėjimą ir augančias rizikas.
Žvalgybos tarnyba nurodo, kad Rusija tikėtina susiduria su didesne infliacija ir didesniu biudžeto deficitu, nei komunikuojama viešai. Net ir esant laikotarpiams, kai naftos kainos yra aukštesnės, biudžeto skylės užlopymas reikalautų ilgai išsilaikančių itin palankių žaliavų kainų.
„Nepaisant pastarojo meto aukštų naftos kainų, Rusijai reikėtų daugiau nei 100 JAV dolerių už barelį kainos visus metus, kad būtų kompensuotas biudžeto deficitas“, – teigiama Švedijos karinės žvalgybos vertinime.
Infliacija ir skolos signalai
Pasak Švedijos žvalgybos vadovo Thomaso Nilssono, reali infliacija Rusijoje gali būti artimesnė centriniam bankui svarbiausią reikšmę turinčiai palūkanų normai, o ne oficialiai skelbiamam infliacijos lygiui. Jis atkreipia dėmesį, kad aukšta bazinė palūkanų norma dažnai rodo didesnį kainų spaudimą ir silpnesnį pasitikėjimą kainų stabilumu.
Žvalgyba taip pat akcentuoja, kad Rusijos ekonomika vis labiau remiasi skolintu finansavimu, o kai kurie stebimi finansiniai indikatoriai gali rodyti didesnę bankų sektoriaus įtampą. Tokiais atvejais rizika persiduoda per brangesnį kreditą verslui ir gyventojams, didesnį nemokumo tikimybės augimą bei silpnesnes investicijas.
„Rusijos ekonomika gali eiti tik vienu iš dviejų kelių: ilgalaikės recesijos arba šoko“, – sakė T. Nilssonas.
Karo tikslai ir sankcijų poveikis
Švedijos vertinimu, ekonominiai sunkumai nebūtinai pakeis Kremliaus strateginius sprendimus dėl karo tęstinumo, nes tai pirmiausia politinis pasirinkimas. Vis dėlto pabrėžiama, kad sankcijos ir ištekliai riboja tai, kokias karines galimybes Rusija gali sukaupti ir kaip greitai tai gali padaryti.
Rusijos valdžia tuo metu viešai linkusi ekonominius svyravimus aiškinti sezoniškumu ir trumpalaikiais veiksniais. Prezidentas Vladimiras Putinas pastaruoju metu yra menkinęs neigiamas tendencijas, siejamas su žiemos laikotarpio kalendoriniais ir oro sąlygų veiksniais.
Tuo pat metu tarptautinės institucijos dažnai pabrėžia, kad vertinti Rusijos ekonomiką darosi sudėtingiau dėl ribojamos statistikos sklaidos ir dalies rodiklių įslaptinimo, ypač susijusio su gynybos sektoriumi ir prekybos srautais. Dėl to analitikai dažniau remiasi alternatyviais indikatoriais, įskaitant biudžeto vykdymo duomenis, palūkanų normų dinamiką, valiutos kursą, importo ir eksporto struktūros pokyčius bei įmonių apklausas.
Švedijos žvalgybos įžvalgos dera su platesne Vakarų institucijų pastarųjų metų tendencija įspėti, kad karo ekonomikos modelis gali trumpuoju laikotarpiu palaikyti užimtumą ir gamybą, tačiau ilgainiui didina infliacinį spaudimą, iškraipo investicijas ir kelia finansinio stabilumo rizikas. Taip pat akcentuojama, kad energijos išteklių pajamų svyravimai ir sankcijų apėjimo kaštai gali didinti neapibrėžtumą bei didesnio masto korekcijos tikimybę.
Šaltiniai:
– https://www.euronews.com/2026/04/21/russia-faked-economic-data-to-appear-more-resilient-to-its-war-and-sanctions-intel-report-
– https://www.ecb.europa.eu/press/blog/date/2024/html/ecb.blog20240216.en.html
– https://www.imf.org/en/Publications/WEO/Issues/2025/04/22/world-economic-outlook-april-2025
Leave a Reply