„Euronews“ verslo tinklalaidės „My Wildest Prediction“ antrasis sezonas baigėsi apžvalginiu epizodu, kuriame sudėtos ryškiausios pastarųjų mėnesių svečių įžvalgos apie ekonomiką, technologijas ir visuomenės pokyčius. Per aštuonis mėnesius laidoje kalbėjo verslininkai, tyrėjai ir futurologai, bandę nubrėžti realistiškas ateities trajektorijas.
Sezono ašis buvo klausimas, kaip keisis darbas ir produktyvumas, kai įmonės vis sparčiau diegia automatizaciją bei dirbtinį intelektą. Vieni pašnekovai akcentavo, kad organizacijose daugėja perdegimo ir beprasmių susitikimų, kiti ragino peržiūrėti produktyvumo kultą ir labiau vertinti rezultatą, o ne praleistas valandas.
Vis dažniau minėta ir mobilumo tema: nuotolinis ar hibridinis darbas kai kuriuose sektoriuose tampa norma, o dalis darbuotojų renkasi klajoklišką gyvenimo būdą. Tai keičia valstybių konkurenciją dėl talentų, skatina diskusijas dėl skaitmeninių klajoklių vizų, mokesčių rezidavimo ir socialinių garantijų perkėlimo tarp šalių.
Miestai augs, spaudimas didės
Tinklalaidėje aptarta ir urbanizacijos kryptis: prognozuojama, kad ilgalaikėje perspektyvoje didžioji žmonijos dalis gyvens miestuose. Jungtinių Tautų vertinimu, jau 2050 metais apie 68 proc. pasaulio gyventojų bus urbanizuoti, todėl didės poreikis būstui, viešajam transportui, energijos efektyvumui ir atsparumui karščio bangoms.
Urbanizacija tiesiogiai susijusi su klimato politika, nes miestai sutelkia tiek energijos vartojimą, tiek taršos šaltinius, tačiau kartu suteikia efektyviausias priemones mažinti emisijas per viešąjį transportą, tankesnį užstatymą ir šilumos ūkio modernizavimą. Todėl vis dažniau kalbama apie investicijas į infrastruktūrą, kuri vienu metu spręstų ir ekonomikos, ir aplinkosaugos uždavinius.
Vandenilis aviacijoje ir DI dilemos
Didelio dėmesio sulaukė aviacijos dekarbonizacija ir vandenilio perspektyvos, įskaitant prognozes apie komercinius skrydžius ateinančiame dešimtmetyje. Tarptautinė energetikos agentūra pabrėžia, kad mažai taršaus vandenilio paklausa gali augti, tačiau plėtrą riboja aukšta gamybos kaina, infrastruktūros stoka ir būtinybė užtikrinti, kad vandenilis būtų pagamintas iš atsinaujinančių šaltinių.
Ne mažiau poliarizuota tema išliko dirbtinis intelektas: vieni pašnekovai jį mato kaip priemonę atlaisvinti žmones nuo rutinos ir pagerinti sprendimų kokybę, kiti perspėja apie naujas rizikas, įskaitant dezinformaciją, kibernetinį saugumą ir socialinę įtampą. Pastaraisiais metais Europos Sąjunga siekia suvaldyti šias grėsmes per AI Act reglamentą, nustatantį rizika grįstus reikalavimus skirtingoms DI sistemoms.
Sezono apibendrinimas leidžia daryti išvadą, kad ateities scenarijai labiausiai priklausys ne nuo vienos technologijos proveržio, o nuo to, kaip greitai visuomenės sugebės prisitaikyti per švietimą, reguliavimą ir investicijas. Tuo pat metu verslui ir valstybėms vis svarbiau išlaikyti pusiausvyrą tarp inovacijų tempo ir pasitikėjimo, kurį lemia skaidrumas, saugumas bei socialinis teisingumas.
Šaltiniai:
– https://www.euronews.com/business/2025/06/20/from-ai-to-hydrogen-planes-my-wildest-prediction-second-season-wrap-up
– https://www.un.org/development/desa/en/news/population/2018-revision-of-world-urbanization-prospects.html
– https://www.iea.org/reports/global-hydrogen-review-2024
– https://artificialintelligenceact.eu/the-act/
Leave a Reply