Lenkijos ekonomika pastaraisiais metais vis labiau remiasi užsieniečių darbu, o didžiausią dalį sudaro Ukrainos piliečiai. Ekonomistai vertina, kad staigus ir masinis jų išvykimas būtų apčiuopiamas sukrėtimas, nors pats scenarijus laikomas mažai tikėtinu.
Remiantis Lenkijos žiniasklaidoje cituojamais vertinimais, šalyje dirba nuo 770 000 iki daugiau nei 1 000 000 Ukrainos piliečių. Tai sudaro apie 6 proc. visų dirbančiųjų, todėl net dalinis sumažėjimas reikštų spaudimą tiek įmonėms, tiek viešajam sektoriui.
Kaip nukentėtų BVP ir kainos?
Modeliavimai rodo, kad netekus maždaug 500 000 darbuotojų, trumpuoju laikotarpiu bendrasis vidaus produktas galėtų sumažėti iki 0,8 procentinio punkto. Vėlesniais metais ekonomikos augimo tempas, skaičiuojama, būtų vidutiniškai apie 0,2 procentinio punkto mažesnis.
Mažesnė darbo jėga paprastai reiškia didesnę konkurenciją dėl darbuotojų ir spartesnį atlyginimų augimą. Tai gali persikelti į kainas, todėl infliacija, vertinama, galėtų padidėti apie 0,5–0,6 procentinio punkto, o tai savo ruožtu didintų tikimybę, kad palūkanų normos ilgiau išliktų aukštesnės.
Toks derinys jautriausiai paliestų sektorius, kuriuose darbuotojų trūkumas jau dabar yra struktūrinis, o darbo vietas sunku greitai automatizuoti ar užpildyti vietine darbo jėga. Praktikoje tai reikštų lėtesnį projektų įgyvendinimą, ilgesnius paslaugų terminus ir didesnes sąnaudas verslui.
Ar masinis išvykimas realus?
Nors skaičiavimai rodo galimą žalą, analitikai pabrėžia, kad Lenkijos ekonomika išlieka gana atspari, o toks smūgis nebūtinai reikštų krizę. Vis dėlto poveikis būtų aiškiai matomas per darbo rinką, vartojimą ir kainų dinamiką.
Masinio grįžimo į Ukrainą rizika vertinama kaip nedidelė: apklausos rodo, kad tik apie 14 proc. karo pabėgėlių deklaruoja ketinantys grįžti pasibaigus karui. Reikšminga dalis planuoja likti Lenkijoje ilgesniam laikui, o dar 30–40 proc. tuo klausimu nėra apsisprendę.
Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad konflikto pabaiga automatiškai nereiškia išvykimo bangos. Priešingai, ji gali paskatinti kitus migracijos scenarijus, pavyzdžiui, šeimų susijungimą ar naujų darbuotojų atvykimą legaliais kanalais.
Kur slypi didžiausia rizika?
Nepaisant to, perspėjimų netrūksta. Lenkijos ekonomikos instituto vertinimu, maždaug 650 000 Ukrainos piliečių, dirbančių Lenkijoje, atveju tikimybė likti šalyje yra žema arba labai žema, o tai reiškia potencialų darbuotojų trūkumą dalyje ūkio šakų.
Tokiu atveju verslui tektų dar agresyviau konkuruoti dėl darbuotojų, sparčiau investuoti į produktyvumo didinimą ir automatizaciją, o valstybės institucijoms spręsti, kaip stabilizuoti darbo rinką per migracijos, integracijos ir kvalifikacijų pripažinimo politiką. Kitaip tariant, klausimas jau dabar yra ne vien apie migraciją, bet ir apie tai, kaip Lenkija planuoja savo augimą artimiausiam dešimtmečiui.
Šaltiniai:
– https://pie.net.pl/en/
– https://www.ecb.europa.eu/pub/economic-research/resbull/
– https://www.oecd.org/migration/
Leave a Reply