Socialiniai tinklai per pastarąjį dešimtmetį stipriai pakeitė tai, kaip renkamės kelionių kryptis. Vienas išpopuliarėjęs vaizdo įrašas ar nuotrauka gali per kelias dienas paversti iki tol ramią vietą masinio turizmo traukos centru, o kartu atnešti ir perkrovos, triukšmo bei žalos gamtai problemų.
Tokią dinamiką mato ir Lenkijos kurortai: kai kurios vietos kasmet susiduria su didžiuliais srautais vien dėl socialiniuose tinkluose išplitusių kadrų. Vietos bendruomenės ir gamtosaugininkai ne kartą atkreipė dėmesį, kad „tobulo kadro“ medžioklė kartais baigiasi mindomais augalais ir chaotišku žmonių judėjimu jautriose teritorijose.
IQ turizmas vietoj Instagramo
Švedijos miestas Upsala nusprendė eiti prieš srovę ir nebesivaržyti dėl influencerių dėmesio. Vietos turizmo organizacija Destination Uppsala viešai akcentuoja, kad miestas nenori skatinti aklo keliavimo pagal socialinių tinklų „privalomų pamatyti“ vietų sąrašus.
Vietoj to siūloma vadinamoji IQ turizmo kryptis, kuri orientuojasi į prasmę, kontekstą ir patirtį, o ne į dar vieną punktą kelionės sąraše. Miestas žada subtiliai nukreipti lankytojus į vietas, kuriose galima atrasti „kažką daugiau“: istoriją, detales, vietos kultūrą ar laikinus, konkrečiu momentu vykstančius reiškinius.
„Tai posūkis link IQ turizmo, sutelkto į prasmę ir kontekstą, o ne tik į dar vieną patirtį, kurią reikia pasižymėti sąraše“, – sakė Destination Uppsala marketingo vadovė Helena Bovin.
Kuo išsiskiria Upsala?
Tokiam sprendimui palanki ir paties miesto specifika. Upsala yra maždaug 70 kilometrų į šiaurę nuo Stokholmo esantis kompaktiškas universitetinis miestas, kurio stiprybė ne vien „atvirukinės“ panoramos, o mokslo ir kultūros sluoksniai.
Mieste veikia XV amžiuje įkurtas Upsalos universitetas, o studentai sudaro reikšmingą gyventojų dalį. Tarp svarbiausių traukos taškų minimi ir istorinis pilies kompleksas, koncertų erdvės, turgavietės zona bei su gamtininko Karolio Linėjaus veikla siejami objektai.
Destination Uppsala taip pat pabrėžia patogų miesto mastelį: dalį lankytinų vietų galima pasiekti pėsčiomis per trumpą laiką. Tokia „lėtesnė“ kelionės logika, pasak iniciatorių, turėtų padėti turistams skirti daugiau dėmesio turiniui, o ne nuotraukų gamybai.
Platesnė tendencija Europoje
Upsalos žinutė įsipaišo į platesnį Europos miestų ir regionų bandymą suvaldyti vadinamąjį perteklinį turizmą. Pastaraisiais metais kai kurios kryptys ėmėsi ribojimų ar reguliavimo priemonių, siekdamos apsaugoti vietos gyvenimo kokybę, infrastruktūrą ir aplinką.
Tuo pat metu turizmo rinkoje ryškėja ir kita kryptis: auga keliautojų dalis, kuri ieško autentiškų, mažiau „išvaikščiotų“ patirčių, nori pažinti vietos istorijas, virtuvę, amatus ir bendruomenes. Upsalos siūlomas IQ turizmas iš esmės bando šį poreikį paversti aiškia miesto komunikacijos strategija.
„IQ turizmas bus labiau išskirtinis produktas, orientuotas į mažas grupes, su autentiška vieta ir autentišku gyventoju“, – sakė turizmo ekspertas Adamas Karpińskis.
Ekspertų vertinimu, tokio tipo turizmas gali kainuoti brangiau nei masinis modelis, nes remiasi ribotesniais srautais ir didesne paslaugos verte. Kita vertus, būtent tai leidžia vietos bendruomenėms labiau kontroliuoti, kiek lankytojų jos priima ir kokiomis sąlygomis.
Nors ši iniciatyva pristatoma kaip alternatyva influencerių kuriamai kelionių geografijai, ji nebūtinai reiškia draudimus. Greičiau tai bandymas pakeisti turistų elgseną: mažiau skubėjimo, mažiau „checklist“ logikos ir daugiau gilesnio santykio su aplinka.
Ar toks modelis prigytų ir Lietuvoje, priklausytų nuo miestų gebėjimo išryškinti unikalų turinį ir jį pateikti taip, kad patirtis būtų vertinga ne tik nuotraukai, bet ir pačiam keliautojui. Tačiau akivaizdu, kad Upsala pirmoji garsiai įvardijo tai, apie ką vis dažniau kalbama Europoje: turizmui reikia ne vien reklamos, bet ir ribų bei prasmės.
Šaltiniai:
– https://www.destinationuppsala.se/en
– https://www.unwto.org/tourism-and-covid-19
– https://www.europarl.europa.eu/thinktank/en/document/EPRS_BRI(2024)757790
Leave a Reply