CP v2

Category: Aplinka

  • Britanijoje bręsta turto mokesčio audra: kodėl idėja vilioja ir kuo ji gali smogti rinkai?

    Britanijoje bręsta turto mokesčio audra: kodėl idėja vilioja ir kuo ji gali smogti rinkai?

    Didžiojoje Britanijoje vėl įsibėgėja diskusija apie turto apmokestinimą, kurią kursto vidaus politinė konkurencija ir biudžeto pajamų paieškos. Viešojoje erdvėje keliama idėja dažnai vadinama turto mokesčiu, tačiau realus siūlymas labiau primena kapitalo prieaugio ir pajamų mokesčių suvienodinimą.

    Idėjos šalininkai argumentuoja, kad pajamos iš turto neturėtų būti apmokestinamos mažiau nei pajamos iš darbo. Kritikai pabrėžia, kad kapitalo prieaugio mokestis lengvai atidedamas paprasčiausiai neparduodant turto, todėl planuojamos įplaukos gali būti gerokai mažesnės nei tikimasi.

    Kas iš tiesų siūloma

    Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje didesnes pajamas gaunantys gyventojai už darbo pajamas gali mokėti 40–45 proc. ribinius tarifus, o kapitalo prieaugiui taikomi mažesni tarifai, be to, galioja atskiros taisyklės tam tikroms turto rūšims. Todėl politinis siūlymas suvienodinti tarifus iš esmės reikštų didesnę mokestinę naštą daliai investuotojų ir turto savininkų.

    Viešojoje retorikoje minima, kad toks suvienodinimas galėtų papildyti iždą reikšminga suma kasmet. Vis dėlto ekonomistai dažnai atkreipia dėmesį į elgsenos efektą: didesnis tarifas gali paskatinti turto laikymą ilgiau, sandorių atidėjimą ar investicijų perkėlimą į kitas jurisdikcijas, todėl faktinės pajamos gali nuvilti.

    Kodėl tai sudėtinga įgyvendinti

    Kapitalo prieaugio apmokestinimas tradiciškai kelia klausimą, kiek prieaugio yra realus, o kiek susijęs su infliacija. Dėl to įvairiais laikotarpiais buvo kuriamos lengvatos ir išimtys, kad nebūtų apmokestinama vien kainų kilimo sukelta vertės dalis, o tai didina sistemos painumą.

    Dar sudėtingesnė būtų klasikinio turto mokesčio schema, kai reikėtų reguliariai įvertinti nekilnojamąjį turtą, privačių įmonių akcijas, pensijų turtą ir kitus sunkiai įkainojamus aktyvus. Tokia sistema reikalautų didelių administravimo pajėgumų, o ginčai dėl vertinimų galėtų tapti kasdienybe.

    „Per penkerius metus man nepavyko parengti turto mokesčio, kuris duotų pakankamai pajamų ir būtų vertas administravimo kaštų bei politinių ginčų“, – rašė vienas buvusių Leiboristų finansų ministrų, vertindamas ankstesnius bandymus įtvirtinti tokį mokestį.

    Kokios galimos pasekmės ekonomikai

    Vienas jautriausių argumentų yra konkurencingumas: aukštesni kapitalo apmokestinimo tarifai gali mažinti šalies patrauklumą investuotojams, verslo kūrėjams ir tarptautiniams specialistams. Tuo pat metu politikai susiduria su visuomenės spaudimu didinti mokestinį teisingumą, ypač kai viešiesiems finansams reikia papildomų lėšų sveikatos apsaugai, švietimui ar gynybai.

    Diskusijas kaitina ir tai, kad Didžiojoje Britanijoje jau taikomi kiti su turtu susiję mokesčiai, įskaitant paveldėjimo apmokestinimą, o ateityje numatomi papildomi sprendimai dėl didelės vertės būstų apmokestinimo. Rinkoms svarbu ne tik pats tarifas, bet ir aiškumas: neapibrėžtumas dėl mokesčių krypties gali slopinti investicinius sprendimus ir didinti rizikos priedus.

    Artimiausiu metu didžiausia intriga bus politinė: ar diskusija virs konkrečiais įstatymų projektais, ar liks kampanijų pažadais. Net ir pasirinkus švelnesnį kelią, pavyzdžiui, kapitalo prieaugio ir pajamų mokesčių suartinimą, sprendimų detalės lems, kas realiai sumokės daugiau, o kas ras legalių būdų mokestinę naštą perkelti į ateitį.

  • Irano planas apmokestinti Hormuzo sąsiaurį kelia paniką naftos rinkose: štai kas laukia

    Irano planas apmokestinti Hormuzo sąsiaurį kelia paniką naftos rinkose: štai kas laukia

    Pasaulinės naftos rinkos pastarosiomis dienomis išlieka nervingos dėl Irano signalų, kad Hormuzo sąsiauryje galėtų atsirasti nuolatinis mokestis laivams. Ši siaura jūrų arterija yra viena svarbiausių pasaulio energijos tiekimo grandinėje, todėl bet kokie pokyčiai joje greitai persiduoda kainoms.

    Įtampa sustiprėjo po pranešimų apie JAV smūgius Iranui ir tuo pat metu skambančių užuominų, kad galimas politinis susitarimas. Rinkoms tai reiškia prieštaringą žinutę: vienu metu didėja eskalacijos rizika, bet kartu paliekama erdvės deryboms.

    Mokestis už laivybą?

    Rinkoje aptarinėjamas scenarijus, kad Iranas kartu su Omanu galėtų imtis sąsiaurio reguliavimo ir taikyti vadinamąjį aplinkosauginį mokestį arba tranzito rinkliavą. Viešai skelbiama informacija apie tokio mokesčio mechanizmą kol kas fragmentiška, todėl dalyviai vertina ne tik kainą, bet ir precedento riziką.

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmailis Baghaei yra sakęs, kad „jokio rinkliavos mokesčio nėra“, tačiau pabrėžė, jog laivybos kontrolė ir ekosistemos išsaugojimas Persijos įlankoje bei Omano jūroje turi kaštų.

    Kodėl tai taip svarbu?

    Per Hormuzo sąsiaurį keliauja reikšminga dalis pasaulio jūra transportuojamos naftos, o bet koks trikdis čia paveikia tiekimo saugumą nuo Europos iki Azijos. Dėl to net ir diskusijos apie papildomą mokestį gali padidinti kainų svyravimus, nes prekiautojai įskaičiuoja didesnę geopolitinę riziką.

    Analitikai įspėja, kad problema gali būti ne vien pati rinkliavos suma, o tai, ar valstybės ir rinkos dalyviai apskritai sutiktų su tranzito mokesčio principu. Tokiu atveju būtų kvestionuojamas laisvos laivybos principas ir atsirastų naujas spaudimo instrumentas ateities konfliktuose.

    Kainos ir tiekimo grandinės rizika

    Rinkose minimas orientyras, kad mokestis galėtų siekti apie 1 eurą už barelį, nors patvirtintų detalių nėra. Kai naftos kaina aukšta, toks priedas rinkai atrodo mažiau skausmingas, tačiau kainoms kritus jis taptų santykinai didesne našta importuotojams arba eksportuotojams, kurie būtų priversti dalį kaštų prisiimti.

    Neapibrėžtumą didina ir klausimas, kiek patikimos būtų siuntos net ir pasiekus politinį susitarimą. Jei laivybos srautai išlieka sumažėję, rinkoje išlieka tiekimo trūkumo baimė, o tai palaiko didesnius svyravimus ir brangesnį draudimą bei logistiką.

    „Žmonės bijo užimti poziciją, kai dėl derybų būklės skamba tiek daug prieštaringų žinučių“, – sakė S&P Global Energy vadovas Dave’as Ernsbergeris.

    Ekspertų vertinimu, net ir stabilizuojantis situacijai, grįžimas prie įprastų srautų gali užtrukti, nes susidaro laivų eilės, o tiekimo grandinės reaguoja su vėlavimu. Todėl rinkos dalyviai artimiausiu metu toliau stebės ne tik politinius pareiškimus, bet ir realius tanklaivių judėjimo duomenis regione.

  • „BP“ nušalintas pirmininkas atsako: be įspėjimo ir be paaiškinimo – kas nutiko Albertui Manifold?

    „BP“ nušalintas pirmininkas atsako: be įspėjimo ir be paaiškinimo – kas nutiko Albertui Manifold?

    Didžiosios Britanijos energetikos bendrovės „BP“ valdyba netikėtai nušalino pirmininką Albertą Manifoldą, nurodydama rimtą susirūpinimą valdymo standartais, priežiūra ir elgesiu. Pats A. Manifoldas teigia buvęs pašalintas be įspėjimo ir be paaiškinimo, o jam metamus kaltinimus kategoriškai neigia.

    Viešame pareiškime jis tikino, kad eidamas pareigas siekė realių pokyčių: mažino sąnaudas, kėlė reikalavimus organizacijai ir ragino laikytis aukštesnių standartų. Pasak A. Manifoldo, jo elgesio vertinimas esą iškraipytas, o klaidinga versija, anot jo, neturi likti neatsakyta.

    „Mano nušalinimas įvyko be įspėjimo ir be paaiškinimo, o savo elgesio apibūdinimui visiškai nepritariau“, – sakė Albertas Manifoldas.

    „BP“ savo ruožtu viešai pabrėžė, kad sprendimas priimtas dėl, valdybos vertinimu, nepriimtinų priežiūros ir elgesio klausimų. Laikinoji įmonės pozicija komunikacijoje apsiribojo nuoroda į anksčiau paskelbtą pranešimą, detalių apie konkrečius epizodus nepateikiant.

    Rinkos reakcija ir reputacijos rizika

    Po naujienos apie nušalinimą „BP“ akcijos Londono biržoje smuko, o kritimas pratęsė ankstesnės dienos nuostolius. Tokiose situacijose investuotojai paprastai vertina ne tik vieno vadovo likimą, bet ir valdybos kontrolės mechanizmų veikimą, įmonės vidaus kultūrą bei galimą teisinę riziką.

    Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad A. Manifoldas esą konfliktavo su kolegomis ir galėjo elgtis agresyviai, remiantis anoniminiais šaltiniais. Tai dar labiau padidina spaudimą „BP“ paaiškinti, ar buvo pažeistos vidaus taisyklės, ir ar įmonė laikėsi skaidrių tyrimo bei sprendimų priėmimo procedūrų.

    Valdymo klausimai iškilo jautriu metu

    A. Manifoldas pirmininko poste dirbo apie septynis mėnesius, o jo nušalinimas sutapo su laikotarpiu, kai „BP“ vykdo strateginį persiorientavimą. Bendrovė viešai signalizavo apie grįžimą prie naftos ir dujų prioritetų, tuo pat metu peržiūrėdama ankstesnius įsipareigojimus atsinaujinančiai energetikai.

    Šių metų visuotiniame akcininkų susirinkime A. Manifoldas jau buvo atsidūręs dėmesio centre po neįprastai didelio akcininkų nepasitenkinimo balsavimo metu. Korporatyvinio valdymo praktikoje valdybos narių perrinkimai dažnai sulaukia beveik vienbalsio palaikymo, todėl reikšmingesni „prieš“ balsai paprastai vertinami kaip aiškus pasitikėjimo signalų silpnėjimas.

    Kodėl tai svarbu visam sektoriui

    Energetikos bendrovėms, ypač veikiančioms Londono rinkose, valdymo standartai tampa ne mažiau svarbūs nei finansiniai rezultatai. Investuotojai vis dažniau reikalauja aiškios atsakomybės grandinės, patikimos rizikų kontrolės ir skaidrių procesų, o vadovų elgesio klausimai gali virsti reikšmingu reputaciniu veiksniu.

    Nepriklausomai nuo to, kaip baigsis ginčas dėl A. Manifoldo elgesio vertinimo, „BP“ artimiausiu metu teks užtikrinti stabilumą valdyboje ir įtikinti rinką, kad įmonės priežiūros sistema veikia. Tuo pat metu tikėtina, kad bus atidžiau stebima, ar naujas pirmininkas turės pakankamai kompetencijų valdymo, klimato ir pereinamosios rizikos srityse.

  • Mažosios Lenkijos traukinių konkursas: vežėjo ieško, bet pasiūlymų beveik nėra

    Mažosios Lenkijos vaivadija paskelbė konkursą regioniniams keleiviniams geležinkelio reisams vykdyti, tačiau sulaukė tik vieno pasiūlymo. Jį pateikė bendrovė „Polregio“, o tokia situacija išryškino menką konkurenciją šiame rinkos segmente.

    Pasak regiono valdžios, vienas realus pretendentas reiškia siauresnes derybų galimybes dėl kainos, kokybės rodiklių ir paslaugų stabilumo. Keleiviams tai gali virsti mažesniu pasirinkimu ir didesne rizika, kad sutartyje bus mažiau ambicingų įsipareigojimų.

    Konkurencijos stoka kelia klausimų

    Rinkos dalyvių aktyvumas regioniniuose konkursuose pastaraisiais metais svyruoja: dalį vežėjų riboja riedmenų trūkumas, darbuotojų stygius ir augančios eksploatacijos sąnaudos. Tokiose sąlygose kai kurios įmonės atsargiau vertina ilgalaikius įsipareigojimus, ypač jei maršrutai reikalauja didelių investicijų.

    Maža konkurencija gali turėti ir tiesioginę įtaką sutarties sąlygoms, nes užsakovui sunkiau palyginti alternatyvas. Dėl to didėja svarba aiškiai apibrėžti punktualumo, atšaukimų, informavimo keleiviams ir riedmenų būklės reikalavimus, kad paslauga išliktų patikima visą sutarties laikotarpį.

    Maršrutai ir sprendimas dėl sutarties

    Konkursas apima kelis maršrutų paketus, tarp jų jungtis iš Krokuvos į Bielsko-Bialą, Zakopanę, Nowy Sącz, taip pat kryptis per Tarnów ir kitus regiono mazgus. Numatyti ir ryšiai su gretimais regionais, todėl sprendimai dėl vežėjo gali paveikti ne tik vietinius, bet ir tarpregioninius srautus.

    Dabar vaivadijai teks pasirinkti: priimti „Polregio“ pasiūlymą arba skelbti konkursą iš naujo ir mėginti pritraukti daugiau dalyvių. Pakartotinis konkursas gali padidinti konkurencijos tikimybę, tačiau kartu reikštų papildomą laiką procedūroms, o keleiviams svarbiausia, kad tvarkaraščiai ir paslaugos nenutrūktų.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie atvejai nėra pavieniai, todėl viešųjų pirkimų sąlygos geležinkelių sektoriuje vis dažniau peržiūrimos: siekiama geriau paskirstyti rizikas, tikslinti paslaugų kokybės matavimą ir numatyti aiškesnius mechanizmus, kas nutinka, jei rinka nepasiūlo pakankamai kandidatų.

  • Turistai traukiasi iš Kubos: balandį atvyko rekordškai mažai, o valdžia įvardija priežastį

    Turistų srautai į Kubą toliau smunka ir pasiekė naują dugną. Havanos pateikti duomenys rodo, kad 2026 metų balandį į šalį atvyko tik apie 30 500 turistų, o tai yra kelis kartus mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Šis kritimas ypač ryškus todėl, kad turizmas ilgą laiką buvo vienas svarbiausių Kubos ekonomikos variklių. Mažėjant atvykstančiųjų skaičiui, silpnėja viešbučių, maitinimo, transporto ir paslaugų sektorių pajamos, o tai dar labiau didina spaudimą ir taip įtemptai šalies finansų situacijai.

    Kas atvyksta dažniausiai?

    Didžiausią dalį keliautojų tradiciškai sudarė kanadiečiai, tačiau ir jų srautas pastebimai traukėsi. Per pirmuosius keturis 2026 metų mėnesius atvyko apie 125 400 Kanados turistų, tai yra maždaug perpus mažiau nei per tą patį laikotarpį 2025 metais.

    Statistikoje taip pat matyti, kad nemažą dalį sudaro užsienyje gyvenantys kubiečiai, o tarp ryškesnių grupių minimi atvykstantieji iš JAV ir Rusijos. Vis dėlto bendras paveikslas nesikeičia: net ir didžiausios rinkos nebekompensuoja bendro nuosmukio.

    Energijos krizė smogia turizmui

    Kubos valdžia ir stebėtojai nuosmukį sieja su gilėjančia energetikos krize. Salą vargina dažni ir ilgai trunkantys elektros tiekimo sutrikimai, o keliautojams tai reiškia prastesnę viešbučių ir paslaugų kokybę, nepatogumus bei didesnę riziką, kad suplanuotos veiklos nepavyks įgyvendinti.

    Situaciją sunkina ir degalų trūkumas, kuris tiesiogiai veikia transportą, ekskursijas, logistiką bei kasdienį paslaugų veikimą. Turizmo sektoriui tai tampa dvigubu smūgiu: mažėja paklausa ir kartu didėja veiklos kaštai.

    Įtaką daro ir kelionių rekomendacijos

    Prie kelionių sumažėjimo prisidėjo ir kai kurių Europos Sąjungos valstybių sprendimai viešai raginti savo piliečius vengti kelionių į Kubą. 2026 metų pavasarį tokias rekomendacijas skelbė dalis šalių, tarp jų minimos Nyderlandai, Lenkija ir Portugalija.

    Nors kelionių perspėjimai nebūtinai reiškia draudimą, jie dažnai tiesiogiai paveikia žmonių sprendimus, taip pat kelionių organizatorių pasiūlą ir draudimo sąlygas. Dėl to turizmo atsigavimas tampa dar sudėtingesnis net ir tais atvejais, kai dalis keliautojų vis dar ieško alternatyvių, mažiau apkrautų krypčių.

  • Cicha mokesčių našta Lenkijoje: į 32 proc. tarifą jau patenka 2,4 mln. gyventojų

    Kas vyksta su pajamų mokesčiu

    Lenkijoje vis daugiau dirbančiųjų patenka į aukštesnį gyventojų pajamų mokesčio tarifą, nors tarifų valdžia formaliai nekelia. Esminė priežastis – ilgesnį laiką neindeksuojamos mokesčių ribos, todėl atlyginimams augant, riba realiai „mažėja“.

    Lenkijos finansų ministerijos duomenimis, 2025 metų deklaravimo rezultatai parodė, kad 2,411 mln. mokesčių mokėtojų viršijo 120 000 zlotų metinių pajamų ribą. Tai yra apie 26 700 eurų ir reiškia, kad šiai grupei pajamų daliai taikomas 32 proc. tarifas.

    Per metus šis skaičius šoktelėjo nuo 1,935 mln. žmonių, todėl antrasis tarifas paliečia jau beveik kas dešimtą mokesčių mokėtoją. Prieš kelerius metus tai buvo labiau dideles pajamas gaunančių vadovų ar siaurų sričių specialistų zona, tačiau dabar ji vis dažniau pasiekia viešojo sektoriaus ir pramonės darbuotojus.

    Ekspertai pabrėžia, kad ši dinamika dažnai susijusi ne su „turtėjimu“, o su papildomu darbu – viršvalandžiais, priedais, papildomais budėjimais ar antru etatu. Dėl to 32 proc. tarifas tampa ne tik didelių pajamų, bet ir didesnio darbo krūvio mokesčiu.

    Kodėl daugėja privalančių primokėti

    Augantis žmonių skaičius aukštesnėje mokesčių pakopoje turi ir kitą pasekmę: daliai darbuotojų metinio deklaravimo metu tenka primokėti. Nors darbdavys kas mėnesį išskaičiuoja avansus, premijos, nereguliarūs priedai ar keli pajamų šaltiniai gali pakeisti galutinę mokesčio sumą.

    Lenkijos finansų ministerija, apžvelgdama 2025 metų deklaravimo sezoną, akcentavo ir sparčią skaitmenizaciją: pateikta per 25 mln. deklaracijų, iš jų beveik 24 mln. – elektroniniu būdu. Vidutinis permokų grąžinimo laikas siekė 13 dienų, o greičiausias grąžinimas įvykdytas per vieną dieną.

    Tačiau kartu su administravimo efektyvumu ryškėja ir vadinamasis „šliaužiančios progresijos“ efektas, kai infliacija ir atlyginimų augimas stumia darbuotojus į aukštesnius tarifus, jei ribos neatnaujinamos. Praktikoje tai veikia kaip tyli mokesčių našta: daugiau žmonių apmokestinama didesniu tarifu be oficialaus tarifo didinimo.

    Mokesčių konsultantai atkreipia dėmesį, kad ši situacija ypač juntama profesijose, kur pajamos dažnai formuojamos iš budėjimų ar viršvalandžių. Tokiu atveju vienas intensyvesnis mėnuo ar keli papildomi darbai per metus gali tapti riba, per kurią peržengus padidėja mokesčių tarifas daliai pajamų.

    Biudžeto dilema ir diskusijos dėl ribų

    Valstybei tai reiškia augančias įplaukas: pajamų mokestis yra vienas svarbiausių viešųjų finansų šaltinių, o jo dalis tenka ir savivaldai. Todėl sprendimas didinti ar indeksuoti ribas tampa politiniu ginču, nes jis tiesiogiai paveiktų biudžeto ir savivaldybių pajamas.

    Lenkijoje viešojoje erdvėje svarstoma idėja kilstelėti antrąją ribą nuo 120 000 iki 140 000 zlotų per metus, tai yra maždaug nuo 26 700 iki 31 100 eurų. Tačiau toks pakeitimas reikštų mažesnes biudžeto įplaukas, todėl valdžiai tenka balansuoti tarp mokesčių teisingumo ir fiskalinių poreikių.

    Diskusijoje susiduria du argumentai: vienoje pusėje – socialinis teisingumas ir paskatos dirbti daugiau, kitoje – viešųjų paslaugų finansavimo stabilumas. Kadangi dėl „užšaldytų“ ribų aukštesnis tarifas pasiekia vis platesnį dirbančiųjų ratą, spaudimas keisti sistemą didėja.

    Finansų ministerijos pateikti skaičiai rodo aiškią tendenciją: vis didesnė visuomenės dalis atsiduria aukštesniame tarife vien dėl to, kad pajamos prisitaiko prie infliacijos ir atlyginimų kilimo. Tai sustiprina įspūdį, jog mokesčių našta didėja tyliai, be tiesioginio sprendimo kelti tarifus.

  • KGHM „Głogów“ kamine užaugę keturi sakalų jaunikliai sužieduoti: netrukus jiems rinks vardus

    KGHM vario lydymo gamykloje Głogów sužieduoti keturi klajojančiojo sakalo jaunikliai, išsiritę ant pramoninio kamino įrengtoje perėjimo platformoje. Šis plėšrusis paukštis Lenkijoje tebėra retas, o nuolatinė populiacija vertinama maždaug apie 100 perinčių porų.

    Žiedavimą atliko asociacijos „Sokół“ atstovai, padedami KGHM savanorių ir gamyklos darbuotojų. Kiekvienas jauniklis pažymėtas dviem žiedais: geltonu, naudojamu miestų ir pramonės teritorijose perintiems sakalams, ir mėlynu, kuriuo paprastai žymimi laukinėje gamtoje gimę paukščiai.

    „Žiedavimas yra svarbus momentas ne tik ornitologams, bet ir visiems, kurie daugelį metų prisideda prie klajojančiųjų sakalų apsaugos Głogów gamykloje. Tai leidžia stebėti paukščių likimą ir realiai padeda atkurti populiaciją“, – sakė Dariusz Matijczak, KGHM Głogów gamyklos miškininkystės ūkio vyriausiasis specialistas.

    Šiemet perėjimo platformą užėmė pora, vardu Luna II ir Bosy, ir sėkmingai užaugino keturis jauniklius. Artimiausiu metu jaunikliams planuojama suteikti vardus, kuriuos parinks įmonės darbuotojai, taip tęsiant jau nusistovėjusią tradiciją.

    Gamyklos teritorijoje įrengta platforma veikia jau ne vienus metus, o per šį laikotarpį čia sužieduoti 54 jaunikliai. Tokie duomenys svarbūs vertinant, kaip keičiasi plėšriųjų paukščių paplitimas ir ar pramoninės erdvės gali tapti saugiomis perėjimo vietomis, kai jose sudaromos tinkamos sąlygos.

    Głogów atvejis rodo ir platesnę tendenciją: klajojantieji sakalai vis dažniau prisitaiko prie žmogaus sukurtų struktūrų, įskaitant aukštus pastatus ir pramoninius objektus. Aukštis, atviros erdvės ir mažesnis tiesioginis trikdymas dažnai padeda išvengti dalies natūralių grėsmių, o žiedavimas leidžia tiksliau suprasti jauniklių išgyvenamumą ir migracijos kryptis.

    Pasak gamyklos atstovų, sakalų pasirinkimą lemia ne tik pats kaminas, bet ir aplinkinės gamtinės teritorijos, įskaitant Odros slėnio buveines. Netoliese esančios užliejamos pievos ir miškai sudaro palankias sąlygas įvairioms rūšims, todėl pramonės ir gamtos kaimynystė šiuo atveju tampa reikšminga biologinės įvairovės išsaugojimui.

  • BP atleido vadovą nedelsiant: minima valdysenos pažeidimai, laikinai pareigas perėmė Ian Tyler

    Didžiosios Britanijos energetikos grupė BP akcininkams pranešė nedelsiant atleidusi generalinį direktorių Albertą Manifoldą. Bendrovė pateikė trumpą paaiškinimą, nurodydama „neleistinas situacijas“, susijusias su valdymo priežiūra ir kasdiene veikla.

    Toks sprendimas tarptautinėse biržose kotiruojamose įmonėse laikomas itin retu, nes paprastai vadovų kaita įforminamas ilgesniu procesu. Šį kartą BP akcentavo, kad kilo rimtų abejonių dėl esminių korporatyvinės valdysenos standartų ir priežiūros.

    „BP valdyba vienbalsiai nusprendė, kad Albertas Manifoladas nedelsiant nustoja eiti generalinio direktoriaus ir valdybos nario pareigas dėl rimtų susirūpinimų valdysenos ir priežiūros standartais“, – teigiama bendrovės pranešime.

    Kas žinoma apie sprendimo priežastis?

    Viešai neįvardijama, kokie konkretūs veiksmai ar sprendimai priskiriami „neleistinoms situacijoms“, tačiau formuluotės rodo, kad klausimai susiję ne su veiklos rezultatais, o su procesais ir kontrole. Tokiais atvejais paprastai kalbama apie vidaus taisyklių laikymąsi, interesų konfliktų valdymą, sprendimų dokumentavimą, rizikų priežiūrą ar elgesio kodekso pažeidimus.

    Nepriklausoma BP direktorė Amanda Blac nurodė, kad vadovas prisidėjo prie transformacijos krypties ir tempo, tačiau stebėtojų taryba buvo „nustebinta ir nusivylusi“ priežiūra, kuri įvertinta kaip nepriimtina. Bendrovė pabrėžė, kad dėl to buvo imtasi ryžtingų veiksmų.

    Laikinas vadovas ir kontekstas

    BP pranešė, kad laikinai generalinio direktoriaus pareigas perėmė valdybos narys Ian Tyler. Laikino vadovo paskyrimas turėtų užtikrinti veiklos tęstinumą, kol bus priimti sprendimai dėl nuolatinio vadovo ir papildomų valdysenos priemonių.

    Situacija išsiskiria ir tuo, kad Albertas Manifoladas pareigas ėjo tik kelis mėnesius, jis buvo paskirtas 2025 metais spalio mėnesį. Be to, jo mandatas buvo patvirtintas neseniai įvykusiame akcininkų susirinkime, todėl staigus atleidimas kelia papildomų klausimų, kokia nauja informacija galėjo paaiškėti po šio balsavimo.

    Finansiniai rodikliai: pelnas ir skola

    BP pastaruoju metu skelbė apie pelningą laikotarpį, o tuo pačiu tęsė diskusijas dėl kapitalo paskirstymo, akcijų supirkimo ir aktyvų portfelio peržiūros. Bendrovė nurodė, kad pirmąjį ketvirtį uždirbo apie 2 900 000 000 eurų grynojo pelno ir investicijoms skyrė apie 3 000 000 000 eurų.

    Tuo metu grynosios skolos lygis ketvirčio pabaigoje siekė kiek daugiau nei 23 000 000 000 eurų, o tai išlieka vienu svarbiausių rodiklių investuotojams vertinant finansinį tvarumą. BP taip pat pranešė, kad vidutinė dienos gavyba per ketvirtį siekė apie 2 330 000 barelių naftos ekvivalento.

  • Lenkija griežtina taisykles po darbo finansų priežiūroje: karencija iki metų ir išmokamas atlygis

    Lenkijos Vyriausybė patvirtino įstatymų pataisas, kurios sugriežtina perėjimą iš finansų priežiūros institucijos į prižiūrimas įmones. Pagrindinis tikslas – sumažinti interesų konfliktų riziką ir užkirsti kelią situacijoms, kai pareigūnai iškart po darbo gali pereiti į sektorių, kurį patys kontroliavo.

    Pakeitimai susiję su Lenkijos finansų priežiūros komisija KNF ir jos biuru UKNF: nustatomi aiškesni „atvėsimo“ laikotarpiai, taip pat ribojama, kiek laiko iš viso galima eiti vadovaujančias pareigas. Tokie sprendimai siejami ir su ES reikalavimais, numatytais CRD VI ir CRR III pakete.

    Ribojamas vadovų kadencijų laikas

    Nors KNF vadovo kadencija išlieka penkerių metų, įvedamas bendras limitas, kiek laiko galima dirbti komisijos vadovybėje. Pagal patvirtintas pataisas, bendra trukmė negalės viršyti 14 metų, taip siekiant išvengti praktikos, kai vadovaujančios pozicijos iš esmės užimamos labai ilgą laiką.

    Praktikoje tai reiškia, kad net ir keičiantis pareigoms komisijos viduje, ilgalaikis „įsitvirtinimas“ vadovybėje bus apribotas. Šis pokytis pristatomas kaip papildomas nepriklausomumo stiprinimo elementas, mažinantis ir politinio, ir privataus spaudimo rizikas.

    Karencija po darbo priežiūroje

    Didžiausias pokytis – karencijos laikotarpiai tiems, kurie palieka darbą priežiūroje ir galėtų įsidarbinti anksčiau prižiūrėtose finansų sektoriaus įmonėse. KNF pirmininkui ir jo pavaduotojams numatomas vienerių metų laikotarpis, kurio metu jie negalės dirbti įmonėse, kurias prižiūrėjo arba kurios teikė paslaugas KNF.

    Kitiems UKNF darbuotojams, tiesiogiai dalyvavusiems rinkos priežiūroje, įvedamas šešių mėnesių draudimas dirbti anksčiau prižiūrėtose įmonėse. Atskirais atvejais, susijusiais su lobistine veikla teisėkūros procese, numatoma trumpesnė, trijų mėnesių trukmės karencija.

    Atlygis karencijos metu

    Numatyta, kad visą karencijos laikotarpį pareigūnams ir darbuotojams bus mokamas atlygis, atitinkantis iki išėjimo gautą darbo užmokestį. Kartu paliekama galimybė tam tikrais atvejais sutrumpinti draudimo dirbti laikotarpį iki trijų mėnesių, jeigu to prašo pats asmuo ir tam pritaria institucija.

    Teisininkai pažymi, kad tokios nuostatos sistemiškai sprendžia interesų konfliktų klausimą ir mažina paskatas piktnaudžiauti vidine informacija apie vykstančius ar planuojamus priežiūros veiksmus. Vis dėlto pabrėžiama, kad vien terminai ne visada panaikina rizikas, nes dalis priežiūros procesų yra ilgalaikiai.

    Lenkijos sprendimas atspindi platesnę Europos tendenciją aiškiau apibrėžti „sukamųjų durų“ taisykles finansų sektoriuje. Didėjant reguliavimo apimčiai ir jautrumui duomenims, tokie ribojimai vis dažniau vertinami kaip būtina priemonė pasitikėjimui priežiūra ir rinkos skaidrumui užtikrinti.

  • Lenkijos automobilių pramonė spaudžiama keisti darbo modelį: įmonės karpo etatus

    Atleidimai Europoje auga

    Europos automobilių sektorius 2024–2025 metais įžengė į ryškų pertvarkos etapą: įmonės skelbia apie darbo vietų mažinimą, kartu kurdamos gerokai mažiau naujų etatų. Remiantis „Exact x Forestall“ pateiktais duomenimis, per šį laikotarpį Europoje paskelbta apie 104 000 planuojamų darbo vietų mažinimą, o naujų etatų atsirado apie 7 000.

    Toks skirtumas rodo, kad rinka ne tik lėtėja, bet ir persitvarko: dalis gamintojų ir tiekėjų peržiūri kaštus, optimizuoja gamybą, o investicijas nukreipia į elektrifikaciją ir automatizaciją. Užimtumo kreivę spaudžia ir konkurencija iš Azijos, taip pat aukštesni energijos ir darbo kaštai.

    Lenkijoje nuotaikos prastesnės

    Apklausoje Lenkija išsiskyrė didesniu pesimizmu nei Europos vidurkis. Šalyje 37 proc. įmonių prognozuoja darbuotojų skaičiaus mažėjimą, kai visos Europos vidurkis siekia 24 proc., teigiama tyrimo išvadose.

    Tuo pat metu bendras Europos vaizdas išlieka mišrus: dalis bendrovių vis dar planuoja samdyti, tačiau didesnė dalis renkasi stabilumą arba mažinimą. Tai rodo, kad automobilių pramonė veikia dviejų greičių režimu, kai vieni segmentai auga, o kiti – traukiasi.

    Automatizacija keičia darbuotojų poreikį

    Vienas ryškiausių signalų – baimė dėl automatizacijos poveikio darbo vietoms. Lenkijoje 64 proc. įmonių teigia nerimaujančios, kad didėjanti automatizacija gali lemti atleidimus, o tai yra vienas aukščiausių rodiklių tarp tirtų šalių.

    Vis dėlto rinkos dalyviai pabrėžia, kad technologijos dažnai ne panaikina darbą, o pakeičia jo turinį: mažėja pasikartojančių, paprastų operacijų, bet didėja poreikis operatoriams, priežiūros technikams, kokybės specialistams ir darbuotojams, gebantiems dirbti automatizuotoje gamyboje.

    „Technologijos ne tiek panaikina darbą, kiek keičia jo struktūrą: mažėja pasikartojančių užduočių, o auga poreikis kompetencijoms dirbti modernioje gamyboje“, – sakė įdarbinimo sektoriaus atstovas Dawid Bąk.

    Kaštai, darbuotojų trūkumas ir elektromobilumas

    Lenkijos automobilių sektoriaus įmonės kaip didžiausius iššūkius dažniausiai įvardija augančius darbo kaštus, kandidatų trūkumą ir didėjančius atlyginimų lūkesčius. Taip pat minimi specialistų su reikiamu išsilavinimu trūkumas ir ribotos galimybės ilgalaikiai planuoti gamybos apimtis, o tai tiesiogiai veikia sprendimus dėl etatų.

    Paradoksalu, bet kartu Lenkijos bendrovės išlieka aktyvios elektromobilumo kryptyje: 75 proc. įmonių deklaruoja veiklą ar tyrimus ir plėtrą, susijusią su elektromobilumu, kai Europos vidurkis siekia 70 proc. Tai reiškia, kad dalis darbo vietų gali persikelti į naujas kompetencijų sritis, tačiau perėjimas nebus vienodas visiems segmentams.

    Diskusijas kaitina ir reguliacinė kryptis dėl vidaus degimo variklių automobilių: dalis pramonės atstovų pasisako už lėtesnį tempą ir siūlo nukelti naujų automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimo ribojimus iki 2045 metų. Argumentuojama, kad transformacijos tempas turi atitikti technologinę brandą, įkrovimo infrastruktūros plėtrą ir realią paklausą, ypač komercinio transporto segmente.

    Tyrimą „Exact x Forestall“ atliko 2025 metų gruodį–2026 metų sausį, apklausę 1 013 respondentų 11 valstybių, įskaitant Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją, Čekiją, Slovakiją ir kitas Europos rinkas.