Ispanų ir egiptiečių archeologų misija Egipto Minjos provincijoje, Al-Bahnasos vietovėje, aptiko romėniškojo laikotarpio kapinyną, kuriame rastos neįprastos laidojimo detalės. Didžiausią susidomėjimą sukėlė keli radiniai, kai mirusiųjų burnose buvo įdėti liežuviai iš aukso.
Tyrėjai skelbia, kad kompleksas datuojamas laikotarpiu maždaug nuo 30 metų prieš mūsų erą iki IV amžiaus. Kapo inventorius rodo skirtingą palaidotųjų socialinį statusą: aptikti mediniai sarkofagai, puošniais audiniais apvyniotos mumijos ir įvairūs artefaktai.
Auksas, tikėjimai ir pomirtinis balsas
Kapavietėse rasti trys auksiniai ir vienas varinis liežuvis, įdėti tiesiai į mirusiųjų burnas. Nors šiuolaikiniam žmogui tai gali pasirodyti makabriška, senovės Egipto religiniame kontekste tai siejama su pomirtinio gyvenimo įsivaizdavimu.
Auksas Egipte buvo laikomas išskirtiniu, su dieviškumu siejamu metalu, simbolizavusiu ilgaamžiškumą ir neyrančią prigimtį. Tokie įdėklai, kaip aiškina archeologai, galėjo būti skirti užtikrinti mirusiajam galimybę kalbėti anapus, ypač teismo ar ritualinio susitikimo su požemio dievybėmis akivaizdoje.
Graikiški tekstai ir romėniškas kontekstas
Kapinyno medžiaga parodė, kad tai buvo kultūrų sandūros zona, kurioje persipynė egiptietiškos, graikiškos ir romėniškos tradicijos. Viename palaidojime aptiktas papirusas su II Homero Iliados knygos ištrauka, vadinama Laivų katalogu.
Toks radinys leidžia manyti, kad literatūriniai tekstai galėjo turėti simbolinę ar ritualinę reikšmę laidojimo aplinkoje. Tai taip pat patvirtina, kad romėniškuoju laikotarpiu Egipte išliko stiprus graikiškasis kultūrinis sluoksnis, ypač miestuose ir administraciniuose centruose.
Mumifikacija, kremacija ir gyvūnų pėdsakai
Archeologai pabrėžia, kad kapinyno struktūra pasirodė sudėtingesnė, nei manyta iš pradžių. Aptiktos kalkakmenio kameros, kuriose buvo ir mumifikuotų palaikų, ir kremuotų palaikų, sudėtų į indus, o tai rodo skirtingas laidojimo praktikas toje pačioje erdvėje.
Kai kur rasta ir gyvūnų liekanų, įskaitant katės fragmentus. Tokie radiniai gali būti siejami su ritualinėmis aukomis arba simboliniais palydovais pomirtinėje kelionėje, nes katės senovės Egipto religijoje turėjo išskirtinę reikšmę.
Šiuolaikinė Al-Bahnasa vietovė siejama su senovės Oksirinchų miestu, kuris jau dešimtmečius garsėja gausiais papirusų ir nekropolių atradimais. Naujausi tyrimai dar kartą parodė, kad ši teritorija buvo intensyvių kultūrinių įtakų zona, o auksiniai liežuviai tapo iškalbingu ženklu, kaip ilgai išliko vietiniai tikėjimai net ir Romos valdymo epochoje.
Egipto kultūros paveldo pareigūnai, cituojami tyrimų apžvalgose, pabrėžia, kad radiniai svarbūs ne tik dėl įspūdingo auksinių įdėklų elemento. Ne mažiau reikšmingas ir pats tradicijų derinys, kai vienoje nekropolėje greta atsiranda mumifikacijos, kremacijos, literatūrinių papirusų ir simbolinių ritualų pėdsakai.
Šaltiniai:
– https://archaeologymag.com/2026/04/roman-cemetery-in-minya-reveals-golden-tongues/
Leave a Reply