Bosnijoje ir Hercegovinoje, netoli Travniko, archeologai atidengė daugiau nei 3 000 metų senumo ritualinį kompleksą, kuris išsiskiria neįprasta architektūra. Ant Begića Glavica kalvos aptiktas masyvus kalkakmenio mūras, kurio forma primena L raidę, tačiau jis nepanašus į gynybinį įtvirtinimą.
Tyrėjų teigimu, tokia konstrukcija prieštarauja įprastai bronzos amžiaus logikai: siena nejuosia gyvenvietės, nesaugo išteklių ir neformuoja aiškios uždaros erdvės. Atvirkščiai, ji atrodo sukurta ne apsaugai, o simbolinei funkcijai, susijusiai su tuo, kas buvo po ja.
Ne gynyba, o ritualo pėdsakas
Archeologai nustatė, kad siena sumūryta iš kalkakmenio, gabento maždaug iš 1 kilometro atstumo, o tai rodo didelę bendruomenės organizaciją ir darbo sąnaudas. Konstrukcija, sprendžiant iš tyrimų, statyta etapais ir galiausiai pasiekė apie 60 metrų ilgį.
Svarbiausia detalė ta, kad mūras tarsi uždengia ankstesnį, po juo esantį sluoksnį. Po akmenimis aptikta degėsių zona, kurioje rasta medžio anglių, medinių konstrukcijų fragmentų, keramikos šukių ir metalinių dirbinių, išlikusių beveik pirminėje padėtyje.
Toks radinių išsidėstymas leidžia kelti prielaidą, kad vieta galėjo būti sąmoningai padegta, o vėliau specialiai užversta ir „užantspauduota“ mūru. Tai atitinka kai kuriose priešistorinėse kultūrose žinomą praktiką, kai svarbios ritualinės erdvės sąmoningai uždaromos po reikšmingų įvykių.
Datavimas ir radiniai rodo ilgą naudojimą
Radiokarbono tyrimai rodo, kad veikla šioje vietoje vyko maždaug nuo XIII iki IX amžiaus prieš Kristų. Intensyviausias laikotarpis, mokslininkų vertinimu, galėjo būti XI–IX amžiuje prieš Kristų, o tai reiškia, kad erdvė buvo lankoma per kelias kartas.
Papildomą kontekstą suteikė šimtai smulkių metalinių radinių: sagos, diržų puošybos detalės, papuošalų fragmentai. Tokie daiktai dažnai siejami su aukomis ar simboliniais palikimais, todėl stiprėja versija, kad Begića Glavica veikė kaip šventvietė ar susibūrimų vieta.
Dalies artefaktų kilmė, kaip nurodo tyrėjai, gali liudyti ryšius su toliau nuo centrinės Bosnijos esančiais regionais. Jei tai pasitvirtins, kompleksas galėjo turėti ne vien vietinę, bet platesnę reikšmę, veikdamas kaip traukos taškas skirtingoms bendruomenėms.
Kodėl L formos siena tokia mįslinga?
Balkanuose vėlyvuoju bronzos amžiumi buvo paplitę piliakalniai ir įtvirtintos gyvenvietės, tačiau Begića Glavica, anot mokslininkų, nepataiko į žinomus gynybinių statinių modelius. L formos mūras nekuria fortifikacijoms būdingos logikos ir labiau primena ribą, kuri skiria erdvę arba įprasmina atmintį.
Viena iš aptariamų hipotezių yra ta, kad siena galėjo pažymėti ritualinę liniją ar simbolinį perėjimą, pavyzdžiui, atskirti skirtingas šventvietės zonas. Kita galimybė yra sąmoningas ankstesnio įvykio įamžinimas, kai uždengimas akmenimis tampa pačiu ritualo veiksmu.
Tolesni tyrimai turėtų patikslinti, kaip tiksliai buvo naudojama ši vieta ir ar čia galima įžvelgti platesnius regioninius papročius. Vis dėlto jau dabar aišku, kad radinys papildo supratimą apie bronzos amžiaus religines praktikas Balkanuose ir parodo, jog kai kurie to meto statiniai buvo kuriami ne gynybai, o prasmei.
Šaltiniai:
– https://austriaca.at/5193-7inhalt
Leave a Reply