Ilgą laiką mokslinių tyrimų dėmesio centre buvo žarnyno mikrobiomas, siejamas su imunitetu, medžiagų apykaita ir net nuotaika. Tačiau naujausi darbai rodo, kad svarbūs procesai neretai prasideda dar anksčiau, burnos ertmėje. Mokslininkai vis dažniau kalba apie burnos ir žarnyno ryšį, vadinamą burnos ir žarnyno ašimi.
Burna nėra vien vieta, kur bakterijos sukelia ėduonį. Tai vienas sudėtingiausių žmogaus organizmo mikroorganizmų ekosistemų, kuri greitai reaguoja į mitybą, gėrimus, stresą ir miego kokybę. Tyrimuose pabrėžiama, kad burnos mikrobiomas pagal gausą nusileidžia žarnynui, tačiau pasižymi didesniu kintamumu.
Kritinis aspektas yra tai, kad burnos bakterijos nelieka tik burnoje. Jos nuolat nuryjamos kartu su seilėmis ir patenka į virškinamąjį traktą. Dalis jų, ypač sutrikus natūraliai pusiausvyrai, gali išgyventi skrandžio terpę ir prisidėti prie žarnyno mikrobiotos pokyčių.
Kaip burna susijusi su širdimi?
Mokslinėje literatūroje vis daugiau duomenų sieja prastą dantenų būklę ir lėtinį uždegimą su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Dantenų uždegimo metu atsirandantys mikroįtrūkimai gali sudaryti sąlygas bakterijoms patekti į kraują. Dėl to burnos mikroorganizmai aptinkami ir už burnos ribų, įskaitant kraujagyslių pažeidimų vietas.
Šis mechanizmas aiškinamas ne vien tiesioginiu bakterijų patekimu, bet ir uždegiminių reakcijų grandine. Kai uždegimas burnoje tampa lėtinis, organizmas gali ilgiau išlikti padidinto uždegiminio budrumo būsenoje, o tai nepalanku kraujagyslėms ir bendrai širdies sveikatai.
Kodėl mokslininkai mini ir smegenis?
Burnos mikrobiomos disbalansas siejamas su sisteminiu uždegimu, kuris gali daryti įtaką nervų sistemai. Kai kuriuose tyrimuose daugiau dėmesio skiriama periodonto ligoms būdingoms bakterijoms, kurios aptiktos ir tiriant neurodegeneracinėmis ligomis sergančių žmonių audinius. Tai sustiprina hipotezę, kad burnos sveikata gali būti vienas iš veiksnių, susijusių su ilgalaikiais neurologiniais procesais.
Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra vienareikšmis priežasties ir pasekmės įrodymas. Dažniau kalbama apie rizikos veiksnių visumą, kur burnos uždegimas ir mikrobiomos pokyčiai gali būti viena iš grandžių šalia genetikos, gyvenimo būdo ir kitų sveikatos sutrikimų.
Higiena ir mityba: ne sterilumas, o pusiausvyra
Keičiasi ir požiūris į kasdienę burnos priežiūrą. Tikslas nėra sterili burna, nes dalis mikroorganizmų atlieka apsaugines funkcijas ir prisideda prie įprastos medžiagų apykaitos. Praktikoje svarbiausia yra mažinti patogenų perteklių ir palaikyti kuo stabilesnę ekosistemos pusiausvyrą.
Dantų valymas du kartus per dieną išlieka pagrindas, nes bakterinis apnašas atsikuria per kelias valandas. Tačiau svarbi ir technika, nes per stiprus spaudimas ar per kieta šepetėlio galvutė gali dirginti dantenas ir didinti mikrotraumų tikimybę. Dėl to specialistai dažnai akcentuoja švelnų, sistemingą valymą ir tarpdančių priežiūrą.
Mityba burnos mikrobiomą keičia labai greitai, nes po kiekvieno valgymo kinta pH ir maistinių medžiagų prieinamumas. Dažnas saldžių užkandžių valgymas, ypač tarp pagrindinių valgymų, skatina rūgštis gaminančių bakterijų dominavimą ir sudaro palankesnes sąlygas ėduoniui. Šiuo atveju svarbi ne tik cukraus dozė, bet ir jo vartojimo dažnis.
Kita vertus, mažiau perdirbtas maistas, daugiau daržovių ir skaidulų siejami su didesne mikroorganizmų įvairove. Tyrimuose atkreipiamas dėmesys ir į daržoves, turinčias nitratų, pavyzdžiui, burokėlius ar rukolą, nes burnos bakterijos gali prisidėti prie jų virtimo junginiais, svarbiais kraujagyslių funkcijai. Tai vienas geriau aprašytų pavyzdžių, kaip burnos mikrobiomas gali turėti reikšmės ne tik dantims.
Apibendrinant, burnos mikrobiomas vis dažniau vertinamas kaip pirmoji grandis, galinti paveikti tiek virškinimą, tiek uždegiminius procesus visame organizme. Dėl to burnos higiena ir mitybos įpročiai tampa ne tik odontologijos, bet ir bendros sveikatos prevencijos dalimi.
Šaltiniai:
– https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC8822203/
– https://otorhinolaryngologypl.com/article/01.3001.0054.9116/pl
– https://ppm.edu.pl/info/article/UML8b03c43bda0e468c99b2620a37e41c67/
– https://wydawnictwo.umed.pl/wp-content/uploads/2025/11/MONOGRAFIA_03_2025__BIALON.pdf
Leave a Reply