Category: Sveikata

  • Tyrimas: apie 14 tūkst. žingsnių per dieną siejasi su geresne dėmesio ir sprendimų kontrole

    Kasdienis ėjimas pėsčiomis gali būti susijęs su geresniu tam tikrų pažintinių funkcijų veikimu – ypač dėmesio išlaikymu ir sprendimų priėmimu, kai reikia atsispirti impulsyviam pasirinkimui.

    Tokią išvadą pateikia JAV Baylor College of Medicine mokslininkai, kurių analizė 2026 metų spalio 11 dieną paskelbta žurnale „Scientific Reports“.

    Tyrėjai rėmėsi 3 093 suaugusiųjų duomenimis iš JAV programos „All of Us“, kurią vykdo Nacionaliniai sveikatos institutai (NIH). Dalyvių amžius siekė nuo 18 iki 93 metų, o vidurkis buvo apie 58 metus.

    Analizei naudoti realūs kasdienio aktyvumo įrašai iš „Fitbit“ apyrankių bei kraujospūdžio matavimai 2009–2023 metų laikotarpiu, o vėliau dalyviai atliko keturis testus, vertinusius dėmesį, atsparumą išblaškymui, sprendimus dėl atlygio ir emocijų atpažinimą.

    Trijų aktyvumo grupių palyginimas

    Pagal žingsnių skaičių dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes: mažiausiai aktyvūs vidutiniškai nueidavo 5 108 žingsnius per dieną, vidutiniškai aktyvūs – 8 875, o aktyviausi – 14 161.

    Paaiškėjo, kad dvi aktyvesnės grupės geriau pasirodė testuose, susijusiuose su koncentracija, gebėjimu ignoruoti blaškančią informaciją ir sprendimų dėl atlygio priėmimu, palyginti su mažiausiai vaikščiojusiais dalyviais.

    Kai mokslininkai įvertino tokius veiksnius kaip amžius, išsilavinimas ir pajamos, dėmesio išlaikymo testo rezultatas vidutinio aktyvumo grupėje buvo didesnis maždaug 1,76 punkto, o aktyviausioje – 2,17 punkto. Vis dėlto pabrėžiama, kad skirtumai nebuvo dideli.

    Kur ryšio nepastebėta ir ką galėtų reikšti kraujospūdis

    Įdomu tai, kad panašus ryšys nepasikartojo visose srityse: emocijų atpažinimo iš veidų užduotyje aiškios sąsajos su didesniu žingsnių skaičiumi nebuvo nustatyta.

    Mokslininkai taip pat vertino, ar ryšį tarp aktyvumo ir dalies pažintinių rezultatų galėtų paaiškinti kraujospūdis. Didesnis sistolinis (viršutinis) kraujospūdis siejosi su kiek prastesniu pasirodymu užduotyje, kurioje reikėjo rinktis tarp greito ir atidėto atlygio.

    Tačiau sistolinio kraujospūdžio rodikliai paaiškino tik apie 5 proc. ryšio tarp žingsnių skaičiaus ir savikontrolės rezultatų, o diastolinis (apatinis) kraujospūdis reikšmingai su testų rezultatais nesusijęs.

    Kodėl tai nereiškia „stebuklingos“ 14 tūkst. normos

    Autoriai primena, kad tyrimas buvo stebimasis, todėl jis neįrodo priežastinio ryšio – negalima tvirtinti, jog daugiau žingsnių tiesiogiai pagerina koncentraciją ar sprendimų kontrolę.

    Be to, dalyvių pažintinės funkcijos buvo įvertintos tik vieną kartą, tad lieka atviras klausimas, ar daugiau vaikščiojo todėl, kad jų pažintinės funkcijos geresnės, ar atvirkščiai.

    Tyrėjai taip pat pabrėžia: rezultatai nereiškia, kad būtent 14 tūkst. žingsnių yra optimali dienos norma. Geresnių rezultatų pasiekė ir tie, kurie vidutiniškai nueidavo kiek mažiau nei 9 tūkst. žingsnių.

    Praktine prasme tai dar vienas argumentas kasdien įtraukti daugiau judėjimo – net ir paprastais būdais: pasivaikščiojant per darbo pertrauką, renkantis laiptus vietoje lifto ar trumpiems atstumams rečiau naudojant automobilį.

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) suaugusiesiems rekomenduoja per savaitę skirti bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo aerobinei veiklai, pavyzdžiui, greitesniam ėjimui, ir didinti krūvį palaipsniui, jei iki šiol judėta mažai.

  • Lenkijos Seime Kowalskis apkaltino Sikorskį „mirksėjimu“ – sulaukė kandžių atsakymų

    Lenkijos Seime kilusi įtampa netikėtai virto pašaipų banga socialiniuose tinkluose, kai parlamentaras Januszas Kowalskis viešai apkaltino Radosławą Sikorskį… „mirksėjimu“.

    Incidentas įvyko lapkričio 18 dieną per Kowalskio pasisakymą parlamente. Vienu metu politikas nukrypo nuo svarstomos temos ir atsisuko į Vyriausybės nariams skirtas vietas, kur salėje buvo ir R. Sikorskis.

    Kowalskis pareiškė, kad Sikorskis esą „mirksi“, o situaciją dar labiau aštrino palyginimu su europarlamentaru Robertu Biedroniu. Ši detalė akimirksniu tapo diskusijų objektu internete.

    Netrukus sureagavo ir pats R. Biedroń, ir R. Sikorskis – jų įrašai socialiniuose tinkluose tapo savotišku atsaku į Seime nuskambėjusius kaltinimus.

    Reakcija persikėlė į socialinius tinklus

    Po pasisakymo Seime situacija greitai persimetė į platformą „X“. R. Biedroń, kurio pavardė buvo įtraukta į Kowalskio pasisakymą, viešai sureagavo ir kategoriškai paneigė, kad „mirktelėtų“ Kowalskiui.

    Savo ruožtu R. Sikorskis pasinaudojo Biedronio įrašu ir ironiškai pakomentavo, kad tą pačią dieną Kowalskis „gavo krepšį“ du kartus.

    Šie komentarai dar labiau pakurstė diskusijas, o Seimo salėje nuskambėję kaltinimai tapo vienu aptariamų dienos epizodų Lenkijos politinėje erdvėje.

  • InPost atidarė „ateities“ sandėlį: 118 robotų per valandą apdoroja iki 1 600 užsakymų

    Lenkijos siuntų bendrovė „InPost“ atidarė itin automatizuotą sandėlį, kuriame didžiąją dalį prekių transportavimo darbo atlieka robotai. Įmonė skelbia, kad toks sprendimas leidžia apdoroti iki 1 600 užsakymų per valandą.

    Šiuolaikiniame centre darbuotojams nebereikia vaikščioti lentynų eilėmis ieškant prekių – jos atkeliauja tiesiai į jų darbo vietas. Taip siekiama pagreitinti surinkimą ir sumažinti klaidų tikimybę.

    Kaip rašo lenkų portalas „SE.pl“, sandėlyje dirba 118 „AutoStore“ robotų, kurie atranda reikiamą dėžę ir ją pristato darbuotojui. Įmonės teigimu, vieno produkto paėmimas ir supakavimas trunka maždaug 8 sekundes.

    Toks robotizuotas modelis svarbus ne tik dėl greičio: automatizacija leidžia efektyviau išnaudoti sandėlio erdvę, o siuntų formavimo sprendimai – sumažinti „tuščios vietos“ pervežimą, taip optimizuojant logistiką.

    Kaip veikia naujasis sandėlis

    Automatizuotas „InPost“ sandėlis įkurtas Volios Bykovskos miestelyje Lodzės vaivadijoje. Prekės laikomos 41 tūkst. konteinerių, sustatytų vienas ant kito, todėl sandėliavimas tampa kompaktiškesnis.

    Gavus užsakymą, robotas identifikuoja reikalingą konteinerį ir nugabena jį į vieną iš darbuotojų stočių. Skelbiama, kad objekte įrengtos 24 darbo vietos, leidžiančios vienu metu priimti ir išduoti prekes.

    Įmonė nurodo, kad sistema gali aptarnauti apie 6 600 skirtingų produktų. Automatizacija apima ir siuntų pakavimą bei tinkamo dydžio dėžių parinkimą pagal užsakymą.

    Rafałas Brzoska pademonstravo robotus

    Naujojo centro veikimą viešai pristatė „InPost“ įkūrėjas Rafałas Brzoska. Jis platformoje „X“ pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip robotai juda sandėlyje ir pristato prekes darbuotojams.

    Pasak įmonės, automatinis dėžių parinkimas pagal siuntos dydį leidžia atsisakyti dalies užpildų, o pačios siuntos užima mažiau vietos transporte. R. Brzoska akcentavo tikslą – kuo mažiau „vežioti orą“.

    Galiausiai kiekviena siunta pasveriama, sužymima etikete ir nukreipiama į išsiuntimo zoną. Procesai sujungti su bendrovės sistemomis, kad būtų galima realiu laiku stebėti atsargas ir kiekvieno užsakymo įvykdymo etapą.

    Ankstesni pokyčiai: akcininkų kaita ir išbraukimas iš biržos

    Straipsnyje taip pat primenama, kad 2026 metais „InPost“ įvyko reikšmingi nuosavybės pokyčiai. Bendrovę perėmė tarptautinis konsorciumas, kuriame minimi „Advent International“, „FedEx“, čekų grupė PPF ir su R. Brzoska susijusi „A&R Investments“.

    Skelbta, kad sandorio vertė siekė apie 7,8 mlrd. eurų, o už akciją buvo mokama 15,60 euro. Tų pačių metų spalį „InPost“ buvo išbrauktas iš Amsterdamo biržos.

  • Keisti šviesos blyksniai virš Varšuvos: Lenkijos gynybos ministerija skelbia, kas vyksta

    Trečiadienio vakarą Varšuvos ir aplinkinių vietovių gyventojai danguje gali pastebėti neįprastus šviesos reiškinius. Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija išplatino skubų pranešimą, paaiškindama, kad tai susiję su suplanuotais kariniais bandymais.

    Kaip nurodoma oficialiame komunikate, danguje matomi blyksniai nėra nei neatpažinti skraidantys objektai, nei dronai. Ministerija pabrėžė, kad reiškinį sukels karinės pratybos, kurių metu bus tiriamos apšvietimo raketos.

    Tokios raketos naudojamos teritorijai apšviesti tamsoje – dėl to jos gali sukurti ryškias, iš tolo matomas šviesas. Iš šalies tai kartais primena neįprastai judančius ar „kabojančius“ objektus, nors iš tiesų tai planuotos procedūros dalis.

    Gyventojams tai pirmiausia reiškia, kad sutemus danguje gali būti matomi netikėti šviesos efektai, galintys sukelti nerimą ar klausimų. Ministerija iš anksto ragina neinterpretuoti šio vaizdo kaip grėsmės ar nepaaiškinamos kilmės įvykių.

  • Sprinterė Anastazja Kuś su mama MMC Studio renginyje pasirodė be kelnių ir atkreipė visų dėmesį

    Anastazja Kuś i jej mama – Alicja Kuś – są stałymi bywalczyniami rozmaitych imprez celebryckich. Tym razem panie swoją obecnością zaszczyciły na pokazie najnowszej kolekcji MMC Studio. Lekkoatletka i jej mama na imprezę przyszły bez spodni. Ich obłędne nogi przyćmiły nawet odkryte ciała Anny Lewandowskiej i Edyty Herbuś. W galerii prezentujemy zdjęcia bardzo odważnych stylizacji z wydarzenia.

    Anastazja Kuś z mamą przyćmiły Herbuś i Lewandowską

    Anastazja Kuś kolejny raz udowodniła, że nie tylko na bieżni czuje się jak ryba w wodzie, lecz także na salonach podczas różnych eventów z udziałem gwiazd. 19-letnia sprinterka słynie z niesamowitej urody, podobnie zresztą jak jej mama – Alicja Kuś, która często razem z córką bryluje na celebryckich imprezach. Piękne panie jak magnes przyciągają do siebie fotografów. Tak było m.in. na ostatniej Gali Mistrzów Sportu, gdzie mama Anastazji Kuś pokazała się w odważnej sukni z głębokim wycięciem. Matka i córka zrobiły też furorę podczas gali Kobieta Roku Glamour 2026. Panie włożyły na siebie tak krótkie mini, że aż wstyd było patrzeć. Na imprezie nawet Roxie Węgiel nie wzbudziła takiego zainteresowania jak one! To jednak nic w porównaniu do kreacji Anastazji Kuś i jej mamy podczas pokazu najnowszej kolekcji MMC Studio. Na wydarzeniu roiło się od wielkich gwiazd, ale lekkoatletka i jej matka przyćmiły wszystkich. Nawet prezenterkę Annę Lewandowską i Edytę Herbuś, które mocno odsłoniły swoje ciało! Sprinterka i Alicja Kuś na pokazie pojawiły się bez spodni, a ich obłędne nogi robiły tak wielkie wrażenie, że trudno było się skupić na innych osobach.

    45-letnia mama Anastazji Kuś odsłania prawie całe ciało! “Bogini”, “Przepiękna”, Cudowna”

    Galeria: Anastazja Kuś, Alicja Kuś, Edyta Herbuś, Anna Lewandowska i inne gwiazdy na pokazie

    Gwiazdy na pokazie kolekcji MMC Studio. Anastazja Kuś i jej mama skradły show

    Na pokazie najnowszej kolekcji MMC Studio roiło się od wielu słynnych kobiet w różnym wieku. Wśród gwiazd dostrzegliśmy takie postacie jak: Ania Wyszkoni, Jessica Mercedes, Sandra Kubicka, Grażyna Szapołowska, Ilona Ostrowska, Anna Lewandowska, Edyta Herbuś, Julia Kuczyńska, Joanna Horodyńska czy Agnieszka Grochowska. Wszystkie panie wyglądały pięknie i niezwykle szykownie, ale uczciwie trzeba przyznać, że show skradły Anastazja Kuś i jej mama. Choć na pewno też imponować mogły płaskie brzuchy Herbuś i Lewandowskiej. Widać, że sport nie jest im obcy.

    Prawie 0 stopni w Polsce, a Anastazja Kuś zrzuciła ubrania i poszła na całość! WOW

  • Lapkričio ūsai primena apie vyrų sveikatą: kokius vėžio simptomus svarbu tikrinti

    Lapkritis daugelyje šalių tapo mėnesiu, kai vyrai augina ūsus – taip prisidedama prie „Movember“ iniciatyvos, skatinančios kalbėti apie vyrų sveikatą. Pagrindinis tikslas – atkreipti dėmesį į prostatos ir sėklidžių vėžį, taip pat į psichikos sveikatą ir savižudybių prevenciją.

    Ūsai čia tėra simbolis: svarbiausia – realūs veiksmai. Iniciatyva ragina neatidėlioti vizito pas gydytoją, užsirašyti profilaktiniams tyrimams, pasitikrinti pastebėtus pakitimus ir padrąsinti artimą žmogų, kuris delsia kreiptis pagalbos.

    Idėja gimė 2003 metais Melburne, kai Travis Garone ir Luke Slattery mėgino „sugrąžinti į madą“ ūsus. Netrukus ši iniciatyva įgavo organizuotą formą ir pradėjo rinkti paramą kovai su prostatos vėžiu – taip vietinis sumanymas tapo tarptautine akcija.

    Akcentas dedamas į tai, kad onkologinės ligos ne visada sukelia ankstyvus simptomus, todėl vien gera savijauta nėra patikimas rodiklis. Kita vertus, nėra vieno universalaus tyrimų paketo visiems – profilaktikos planą verta aptarti su šeimos gydytoju, atsižvelgiant į amžių ir rizikos veiksnius.

    „Su ūsais ar be – tikrinkis“

    Viena didžiausių kliūčių – gėda ir įsitikinimas, kad pas gydytoją reikia eiti tik tada, kai jau skauda. „Movember“ žinutė paprasta: prevencija turi būti sąmoninga, o ne atsitiktinė – tyrimai parenkami pagal situaciją, o ne perkami „dėl visa ko“.

    Dalyvauti iniciatyvoje nebūtina auginant ūsus. Lygiai tokia pat prasminga pagalba gali būti konkretus žingsnis: suplanuota konsultacija, padrąsinimas tėčiui ar partneriui užsirašyti pas gydytoją, pagalba surandant gydymo įstaigą ar tiesiog pokalbis apie atidėliojamus simptomus.

    Tekste remiamasi Lenkijos Nacionalinio vėžio registro duomenimis: 2023 metų biuletenyje nurodoma, kad nuo piktybinių navikų šalyje mirė daugiau kaip 53 tūkst. vyrų, o naujų susirgimų fiksuota beveik 97 tūkst. Pažymima, kad onkologinė statistika skelbiama su laiko atsilikimu, nes ją reikia surinkti ir patikrinti.

    Kodėl tai aktualu ir jaunesniems vyrams

    Tarp dažniausiai vyrams nustatomų vėžių minimi prostatos, plaučių ir storosios žarnos vėžys. Sėklidžių vėžys nėra pats dažniausias visoje vyrų populiacijoje, tačiau jis ypač svarbus jauniems suaugusiesiems – todėl lapkritį pradėtas pokalbis turėtų apimti ir jaunesnius, ir vyresnius.

    Iniciatyvos esmė – ne sukelti baimę, o paskatinti reaguoti laiku. Geriausia „ūsų mėnesio“ pabaiga – ne nuotrauka socialiniuose tinkluose, o suplanuotas tyrimas, konsultacija ar bent jau aiškiai įvardytas simptomas, kurį reikia išsiaiškinti.

    Ką tikrinti: nuo prostatos iki plaučių

    Vieno tyrimo, kuris „paneigtų visus vėžius“, nėra. Pirmas žingsnis – pokalbis su šeimos gydytoju apie amžių, rūkymą, nusiskundimus ir šeimos ligų istoriją: svarbu pasakyti, kas ir kokio amžiaus sirgo vėžiu.

    Tekste pabrėžiama ir svarbi skirtis: profilaktiniai (atrankiniai) tyrimai skirti žmonėms be simptomų, o atsiradus įtartiniems požymiams laukti „kol sueis reikiamas amžius“ netinka. Kraujas šlapime, guzelis sėklidėje ar kraujavimas iš tiesiosios žarnos yra signalai, kuriuos reikia vertinti nedelsiant.

    Prostatos temoje minimas PSA kraujo tyrimas ir gydytojo konsultacija. Pažymima, kad padidėjęs PSA nebūtinai reiškia vėžį – jis gali kilti ir dėl gerybinio išvešėjimo ar uždegimo, o žemas PSA taip pat ne visada leidžia visiškai atmesti ligą, todėl tolimesnius veiksmus ir tyrimų dažnį turi nustatyti gydytojas.

    Storosios žarnos vėžio prevencijai aptariama kolonoskopija, kuri ne tik padeda aptikti naviką, bet ir gali sumažinti riziką, kai pašalinami polipai. Taip pat įvardijami simptomai, dėl kurių verta kreiptis į medikus: kraujas išmatose, užsitęsusios tuštinimosi ritmo permainos, neaiški mažakraujystė, svorio kritimas ar pilvo skausmas.

    Plaučių vėžio atveju akcentuojama, kad didesnės rizikos žmonėms taikoma mažos dozės kompiuterinė tomografija, o bet kokie nerimą keliantys požymiai – užsitęsęs ar pakitęs kosulys, kraujo atkosėjimas, dusulys, pasikartojantys plaučių uždegimai – yra priežastis kreiptis į gydytoją nepriklausomai nuo dalyvavimo programose.

    Sėklidžių ir šlapimo pūslės temose primenama: skausmo gali ir nebūti. Naujas guzelis, padidėjimas ar sukietėjimas sėklidėje, sunkumo jausmas kapšelyje, taip pat net vienkartinis kraujas šlapime – signalai, kuriuos būtina išsitirti, nes priežastys gali būti įvairios, įskaitant ir onkologines.

    Bendra žinutė paprasta: tyrimai prasmingiausi tuomet, kai jų rezultatas veda į aiškų tolimesnį veiksmą. O pastebėtas įtartinas simptomas neturėtų tapti „kantrybės išbandymu“ – jį reikia aptarti su gydytoju.

  • Biologinis LOPL gydymas – tik daliai pacientų: liga, kuri pamažu atima kvapą

    Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – viena dažniausių kvėpavimo sistemos ligų, galinti pamažu „atimti“ žmogui kvapą. Nors gydymo galimybių daugėja, naujesni metodai, įskaitant biologinę terapiją, tinka ne visiems pacientams.

    Kaip rašoma lenkų portale Medonet, pasaulyje LOPL serga apie 220 mln. žmonių, o Lenkijoje – daugiau nei 2 mln. Pagrindinė ligos priežastis išlieka tabako dūmai: jie siejami su daugiau nei 90 proc. susirgimų.

    LOPL esmė – progresuojantis oro tėkmės apribojimas kvėpavimo takuose: bronchai ir plaučiai dėl nepalankių pakitimų siaurėja, todėl orui vis sunkiau pasiekti plaučių alveoles. Dėl to atsiranda dusulys, o ligai progresuojant – ir vis ryškesnis fizinio pajėgumo kritimas.

    Ilgą laiką LOPL dažniau diagnozuota vyrams, tačiau pastaruoju metu serga (ir miršta) daugiau moterų. Liga dažniausiai nustatoma žmonėms, kurie rūkė 15–20 metų, bet ji gali išsivystyti ir rūkantiems trumpiau, taip pat pasyviai rūkantiems ar niekada nerūkusiems – tokie atvejai sudaro apie 10 proc.

    Kas didina riziką ir kokie pirmieji simptomai

    Riziką didina ne tik rūkymas: svarbi ir ilgalaikė kvėpavimo takų tarša toksinais iš užterštos aplinkos – dujomis, dulkėmis, pramoniniais teršalais, taip pat namų krosnių ar vietinių anglimi kūrenamų katilinių išmetamomis dalelėmis.

    Didesnę riziką patiria ir kai kurių profesijų atstovai, kurių darbe gali būti įkvepiama dirginančių medžiagų – pavyzdžiui, dažytojai, lakiruotojai ar staliai.

    Ligos vystymuisi gali turėti įtakos ir sutrikęs plaučių vystymasis vaisiaus laikotarpiu bei dažnos, ypač tinkamai neišgydytos, vaikystės infekcijos.

    Pirmieji LOPL požymiai dažniausiai būna kosulys, atsikosėjimas kvėpavimo takuose besikaupiančiomis gleivėmis ir dusulys. Iš pradžių jis juntamas tik fizinio krūvio metu – pavyzdžiui, lipant laiptais ar sparčiau einant – vėliau vargina atliekant kasdienius veiksmus, o pažengus ligai gali atsirasti ir ramybėje.

    Diagnozuojama dažnai per vėlai: svarbi spirometrija

    Viena problemų – rūkantieji ankstyvus simptomus neretai laiko „įprastais“, todėl į gydytojus nesikreipia. Tuo metu liga progresuoja: dusulys stiprėja, kvėpavimas gali tapti švokščiantis, didėja spaudimo jausmas krūtinėje.

    Diagnozės pagrindas yra spirometrija – neinvazinis tyrimas, trunkantis vos keliolika minučių. Jis parodo plaučių talpą ir padeda įvertinti kvėpavimo takų susiaurėjimo laipsnį.

    Kuo anksčiau LOPL nustatoma ir pradedamas gydymas, tuo daugiau galimybių sulėtinti ligos progresavimą ir sumažinti kitų sutrikimų riziką. Tekste minimos ligos, su kuriomis LOPL siejama, apima plautinę hipertenziją, metabolinius sutrikimus (pavyzdžiui, 2 tipo diabetą), osteoporozę, anemiją ir depresiją.

    Taip pat pabrėžiama, kad kvėpavimo sistemos nepakankamumas glaudžiai susijęs su širdies veikla: LOPL sergantys pacientai neretai miršta nuo miokardo infarkto.

    Didžiausias pavojus – ligos paūmėjimai ir ribotos naujų terapijų galimybės

    Lenkijos plaučių ligų srities konsultantė dr. Małgorzata Czajkowska-Malinowska akcentuoja, kad didžiausia problema yra ligos paūmėjimai. Jie gali būti tiesiogiai pavojingi gyvybei, o vienas paūmėjimas didina kito tikimybę ir per trumpą laiką gali baigtis mirtimi.

    Pasak specialistės, paūmėjimai paliečia apie 40 proc. LOPL sergančių žmonių, neretai prireikia gydymo ligoninėje. Be to, patys paūmėjimai įvardijami kaip nepriklausomas širdies ir kraujagyslių įvykių rizikos veiksnys.

    Gydytojai turi platų vaistų pasirinkimą, dauguma jų kompensuojami, tačiau jie daugiausia mažina simptomus. Tekste pabrėžiama, kad atsiveria biologinio gydymo galimybės – terapija, nukreipta į tam tikrą ligos mechanizmą, skirta sunkia LOPL forma sergantiems pacientams, kuriems būdingi sunkūs paūmėjimai ir 2 tipo uždegimas.

    Dr. Piotr Dąbrowiecki, vadovaujantis Lenkijos federacijai, vienijančiai sergančiųjų astma, alergijomis ir LOPL organizacijas, teigia, kad biologinės terapijos tikimasi konkrečiai pacientų grupei, tačiau ji dar nebuvo įtraukta į pirmąjį vaistų programos sprendimą LOPL sergantiesiems – nors viliamasi, kad tai dar pasikeis.

    Profilaktika išlieka kritiškai svarbi: mesti rūkyti, kiek įmanoma vengti toksiškos aplinkos, skiepytis (ypač nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos) bei laikytis gydytojo rekomendacijų. Tekste taip pat pažymima, kad pacientams svarbus ne tik gydymas, bet ir aiški edukacija apie ligą, simptomus, komplikacijas bei geresnė komunikacija su gydytojais.

  • Geležies trūkumas: kaip atpažinti anemijos požymius ir kodėl papildų nereikėtų vartoti savarankiškai

    Geležies trūkumas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių organizmas ima „stigti deguonies“: mažėja hemoglobino kiekis, vystosi mikrocitinė anemija, o savijauta prastėja ne iš karto, bet nuosekliai.

    Svarbu tai, kad organizmas pats geležies nepasigamina. Ją nuolat prarandame su krauju ar net nusilupant odai, o papildyti galime tik su maistu, todėl ilgainiui susidaro deficitas, jei geležies netenkama per daug arba jos gaunama per mažai.

    Norint veiksmingai spręsti problemą, neužtenka vien „pakelti“ geležį papildais – pirmiausia reikia rasti tikrąją priežastį, kodėl atsargos išseko, ir tik tada pasirinkti tinkamą mitybinį bei medicininį kelią.

    Dar viena svarbi detalė – geležies preparatų nereikėtų vartoti savarankiškai: perteklius gali būti toksiškas, todėl poreikį ir gydymo taktiką turi nustatyti gydytojas, įvertinęs tyrimus.

    Keturi pagrindiniai geležies trūkumo keliai

    Dažniausia geležies stokos priežastis – kraujo netekimas. Tai gali būti gausios menstruacijos, taip pat kraujavimas iš virškinamojo trakto, pavyzdžiui, dėl opų, polipų, erozijų, hemorojaus ar uždegiminių žarnyno ligų.

    Geležies atsargos senka ir tuomet, kai dažnai duodama kraujo arba patiriama kraujavimų po operacijų. Tokiose situacijose svarbus ne tik pats faktas, bet ir pasikartojimas.

    Kita grupė – pasisavinimo sutrikimai plonajame žarnyne. Juos gali lemti celiakija, Krono liga, taip pat Helicobacter pylori infekcija, o kai kuriais atvejais – būklė po bariatrinių operacijų ar skrandžio ir žarnyno rezekcijų.

    Prie pasisavinimo problemų gali prisidėti ir vaistai, mažinantys skrandžio sulčių rūgštingumą. Jei geležis nepasisavinama, net ir „teisinga“ mityba gali neduoti laukiamo efekto.

    Trečias kelias – išaugęs poreikis. Daugiau geležies reikia nėštumo ir žindymo laikotarpiu, taip pat intensyvaus augimo fazėse vaikams ir paaugliams.

    Dar viena situacija – ištvermės sportas ir intensyvios treniruotės, kai kartais minima vadinamoji „bėgikų anemija“. Tokiais atvejais savijautos pokyčiai gali būti klaidingai priskiriami pervargimui.

    Ketvirta priežastis – mitybos klaidos: geležies racione tiesiog per mažai, arba valgoma daug produktų, kurie slopina jos pasisavinimą, pavyzdžiui, fitatų, polifenolių ar kalcio turinčių medžiagų.

    Kaip pasireiškia anemija ir geležies stoka

    Kai kraujyje mažėja hemoglobino, audiniai prasčiau aprūpinami deguonimi. Tuomet vargina nuolatinis nuovargis, apatija, o jėgų stoka nepraeina net po miego.

    Dažni ir širdies simptomai: padažnėjęs pulsas, širdies plakimas, dusulys net atliekant paprastus veiksmus, pavyzdžiui, lipant laiptais ar einant greitesniu žingsniu. Raumenys greičiau „užrūgštėja“, mažėja jėga.

    Geležies trūkumas atsispindi ir išvaizdoje: oda gali būti blyškesnė, plaukai – sausesni, lūžinėjantys, labiau slenkantys. Nagai neretai tampa trapūs, su išilginėmis vagelėmis.

    Kadangi geležis svarbi ir nervų sistemai (neurotransmiterių sintezei bei nervinių skaidulų mielinizacijai), daliai žmonių pasireiškia „smegenų rūkas“, galvos svaigimas, ūžesys ausyse, nuotaikų svyravimai ar prislėgtumas. Taip pat gali būti nuolat šalta, suprastėti atsparumas infekcijoms.

    Ką daryti prieš renkantis papildus

    Pirmas žingsnis – ne spėti, o išsitirti ir kartu su gydytoju ieškoti priežasties, ypač jei įtariamas kraujavimas ar virškinamojo trakto problemos. Tik tuomet galima saugiai spręsti, ar reikalingi vaistai ar papildai ir kokia forma.

    Mityboje verta dažniau rinktis produktus, kuriuose yra geležies: kepenėles ir kitus subproduktus, liesą jautieną, žuvį, kiaušinius. Taip pat ankštines kultūras (lęšius, avinžirnius, pupeles), moliūgų sėklas, sezamą, petražoles, bolivinę balandą, riešutus, džiovintus abrikosus.

    Kad sprendimas būtų ilgalaikis, svarbu ne tik „pridėti geležies“, bet ir suprasti, kas ištuštino atsargas – tuomet gydymas tampa tikslingas, o rizika praleisti rimtesnę priežastį sumažėja.

  • EB – „drugelių liga“: itin reta genetinė liga, kai net prisilietimas gali sukelti žaizdas

    „Drugelių liga“ vadinama epidermolizė pūslelinė (EB) – itin reta genetinių ligų grupė, dėl kurios oda yra tokia trapi, kad net menkas prisilietimas, apkabinimas ar drabužio užmovimas gali baigtis pūslėmis ir žaizdomis.

    Apie kasdienybę su šia liga pasakoja 13-mečio Kajtko mama Beata Kwiatek, pabrėžianti paradoksą: norint apsaugoti vaiką nuo infekcijų ir komplikacijų, tenka atlikti procedūras – perverti pūsles, keisti tvarsčius, prižiūrėti žaizdas – kurios pačiam vaikui sukelia skausmą.

    EB nėra užkrečiama – ja neįmanoma užsikrėsti nei per prisilietimą, nei per įprastą kasdienį kontaktą. Vis dėlto išoriškai matomos žaizdos ir tvarsčiai dažnai kelia aplinkinių baimę, todėl ligą lydėti gali ir atstūmimas, stigma.

    Sunkesnės EB formos gali pažeisti ne tik odą, bet ir gleivines, o vienas tipų – distrofinė epidermolizė pūslelinė (DEB) – kai kuriais atvejais siejamas su vidaus organų komplikacijomis, pirštų sąaugomis, stemplės susiaurėjimu ir labai didele plokščialąstelinės odos karcinomos rizika.

    Kas yra epidermolizė pūslelinė

    EB – ultrareta genetiškai nulemta būklė, apimanti kelias skirtingas ligos formas. Bendra jų ypatybė – neįprastai didelis odos (o daliai pacientų – ir gleivinių) pažeidžiamumas: pūslės ir žaizdos atsiranda nuo nedidelių traumų ar trinties.

    Dėl to kasdieniai dalykai, kurių dauguma žmonių nė nepastebi – prisilietimas, apkabinimas, judesiai, drabužių dėvėjimas – sergančiajam gali tapti skausmingi. Oda neretai lyginama su drugelio sparnais – tokia plona ir jautri ji būna.

    Stigmatizacija: žaizdos gyja lengviau nei atstūmimas

    Tekste cituojama vaikų dermatologė prof. Aleksandra Lesiak atkreipia dėmesį, kad išvaizdžios žaizdos ir tvarsčiai kai kuriems žmonėms sukelia klaidingas asociacijas su užkrečiamomis ligomis. Tai gali tapti atmetimo priežastimi, nors EB yra genetinė.

    Gydytoja pabrėžia, kad žaizdas galima gydyti tvarsčiais ir vis modernesnėmis terapijomis, tačiau emocinės pasekmės, kurias palieka atstūmimas, kartais būna dar sunkiau „užgydomos“.

    Gydymas ir pagalbos poreikis

    Lenkijoje distrofinės EB gydymas vis dar daugiausia remiasi simptomų kontrole: žaizdų priežiūra, skausmo ir niežėjimo malšinimu, infekcijų prevencija, reabilitacija ir mitybos palaikymu. Net ir atsirandant naujoms galimybėms, kasdienė kruopšti odos priežiūra išlieka būtina.

    Minima, kad Europos Sąjungoje šiuo metu registruoti du vaistai, skirti vietiniam žaizdų gydymui sergant DEB – jų tikslas yra paspartinti ir pagerinti žaizdų gijimą, tačiau jie nepakeičia nuolatinės odos priežiūros.

    Taip pat pabrėžiama, kad pacientams reikia ne tik žaizdų gydymo: svarbus koordinuotas daugiadalykis priežiūros modelis, vienodesnė prieiga prie tinkamų tvarsčių, galimybė gauti registruotas ligos eigą keičiančias terapijas, taip pat parama tėvams ir globėjams.

    Tekste nurodoma, kad Lenkijoje EB serga apie 200–500 žmonių, tačiau dėl ligos retumo ir sudėtingumo net ir pavieniams pacientams labai svarbus aiškus, nuoseklus pagalbos kelias.

  • Cukrinis diabetas MODY: reta genetinė forma, dažnai pasireiškianti kelioms kartoms