CP v2

Category: Sveikata

  • Kardiologas įspėja: vėjpuose aptiko medžiagų, naudojamų lavonams konservuoti – pasekmės šokiruoja

    Kardiologas ir kardiochirurgas Borisas Todurovas perspėja, kad elektroninės cigaretės gali kelti ne mažesnę, o kai kuriais atvejais ir didesnę riziką nei įprastas rūkymas. Pasak gydytojo, dalyje vėjpų skysčių ir aerozolių aptinkamos medžiagos, kurios siejamos su audinių dirginimu ir toksiniu poveikiu, o ilgalaikės pasekmės plaučiams gali būti itin sunkios.

    „Elektroninės cigaretės dar blogiau, nes ten yra medžiagų, kurios naudojamos lavonams konservuoti“, – sakė Borisas Todurovas.

    Gydytojas teigė, kad vizito JAV metu su kolegomis aptarė augantį sunkių plaučių pažeidimų skaičių jauniems žmonėms, o kai kuriose klinikose esą svarstoma atskirai organizuoti plaučių transplantacijos paslaugas jaunesniems pacientams. Nors tokie atvejai nėra kasdienybė, medicinos bendruomenė vis dažniau akcentuoja, kad intensyvus garinimas gali tapti rimtu rizikos veiksniu.

    Vėjpų riziką medikai sieja ne vien su nikotinu, bet ir su aerozolio sudėtimi. Tyrimai rodo, kad kaitinant skysčius susidaro plaučius dirginantys karboniliniai junginiai, o dalyje produktų gali būti metalų dalelių iš kaitinimo spiralės; šie veiksniai siejami su uždegimu bei kvėpavimo takų pažeidimu.

    Medikai primena, kad priklausomybę formuoja nikotinas, tačiau įkvėpiamos medžiagos daro platesnį poveikį organizmui. Nustatyta, kad rūkymas ir garinimas gali didinti širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovą, o ilgainiui tai siejama su didesne kraujotakos sutrikimų rizika, ypač jei įprotis derinamas su kitais rizikos veiksniais.

    Kalbėdamas apie įprastą rūkymą, gydytojas akcentavo, kad net ir santykinai nedidelis cigarečių skaičius per dieną reikšmingai didina onkologinių ligų tikimybę, o tabako dūmai žaloja ne tik plaučius, bet ir kraujagysles. Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad saugaus rūkymo lygio nėra, todėl didžiausią naudą duoda visiškas atsisakymas.

    „Mesti rūkyti – tik valios sprendimas. Jokie pleistrai, nikotininės kramtomosios gumos ar pakaitalai gali padėti, bet be valios sprendimo tu nerūkyti nenustosi“, – sakė Borisas Todurovas.

    Specialistai pažymi, kad metant rūkyti dažnai padeda kompleksinis planas: priklausomybės gydymo konsultacijos, nikotino pakaitinė terapija ar receptiniai vaistai, taip pat aiškus rūkymo trigerių valdymas. Vis daugiau dėmesio skiriama ir paauglių apsaugai, nes nikotinas paauglystėje ypač greitai formuoja priklausomybę, o saldūs skoniai ir agresyvi rinkodara skatina ankstyvą vartojimą.

    Pastaruoju metu viešumoje pasirodo ir incidentų, susijusių su elektroninių cigarečių naudojimu, įskaitant baterijų gedimus ar net sprogimus. Medikai ragina nenaudoti neaiškios kilmės įrenginių, nebandyti jų modifikuoti ir, pajutus dusulį, krūtinės skausmą ar užsitęsusį kosulį po garinimo, nedelsti kreiptis į gydytojus.

  • Ukrainos sveikatos sistema po smūgiais: per karą apgadinta ar sunaikinta 2 687 objektai

    Ukrainos Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios šalyje sunaikinta arba apgadinta 2 687 medicinos objektai. Tai apima ligonines, poliklinikas, ambulatorijas, laboratorijas ir kitus sveikatos infrastruktūros padalinius, nukentėjusius nuo apšaudymų bei kovos veiksmų.

    Ministerijos vertinimu, tęsiamos atakos kelia tiesioginę riziką gydymo įstaigų darbui ir pacientų galimybėms laiku gauti pagalbą. Tokiose situacijose nukenčia ne tik pastatai, bet ir diagnostikos įranga, vaistų tiekimo grandinės bei personalo saugumas.

    Kaip veikia gydymas po atakų

    Nepaisant žalos, Ukrainos sveikatos sistema tęsia darbą, o dalis paslaugų perkeliama į saugesnes patalpas arba laikinus skyrius. Regionuose, kur smūgiai kartojasi, daugiau dėmesio skiriama skubiajai pagalbai, chirurgijai ir kritinių pacientų maršrutų organizavimui.

    Tais atvejais, kai pastatai apgadinti, įstaigos stengiasi atkurti veiklą etapais: atnaujina šildymą, elektros tiekimą, sterilizacijos ir laboratorijų pajėgumus. Visiškai sugriauti objektai reikalauja daug didesnių investicijų, todėl planuojamas kapitalinis atstatymas arba naujų gydymo įstaigų statyba.

    Atstatymas tampa strateginiu prioritetu

    Ministerija pabrėžia, kad medicinos infrastruktūros atkūrimas yra vienas svarbiausių valstybės darbų karo metu. Prioritetas teikiamas bazinėms paslaugoms, kurios užtikrina kasdienį gydymą, motinystės ir vaikų sveikatos priežiūrą, taip pat traumatologijos ir reabilitacijos pajėgumams.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ilgalaikės pasekmės sveikatos sistemai matuojamos ne vien sunaikintais pastatais. Didelę įtaką daro personalo trūkumas, pacientų srautų perskirstymas tarp regionų, lėtinių ligų priežiūros sutrikimai ir išaugęs psichikos sveikatos paslaugų poreikis.

  • Be popierių ir eilių: Ukrainos sveikatos ministerija atskleidė, ką galima sutvarkyti internetu

    Ukrainos sveikatos ministerija pranešė, kad vis daugiau paslaugų gyventojams galima gauti nuotoliniu būdu, be popierinių dokumentų ir apsilankymų eilėse. Pasak ministerijos, skaitmeniniai sprendimai jau tapo įprasta kasdienybės dalimi, o jų tikslas – sumažinti administracinę naštą pacientams ir gydymo įstaigoms.

    Ministerija primena, kad per pacientui skirtas elektronines paslaugas galima pasirinkti šeimos gydytoją ir pateikti deklaraciją internetu. Ten pat pacientas gali peržiūrėti galiojančią deklaraciją ir, prireikus, atnaujinti asmens duomenis.

    E. receptas ir vaistų kainos

    Dar viena plačiai taikoma galimybė – e. receptas, kuris tam tikrais atvejais gali būti išrašomas nuotoliniu būdu. Ministerija pabrėžia, kad toks sprendimas priklauso nuo paciento būklės ir gydytojo įvertinimo, todėl ne visada bus taikomas.

    Kartu skatinama aktyviau naudotis skaitmeniniais įrankiais vaistų kainoms palyginti. Ministerijos teigimu, pacientams suteikiama galimybė matyti pigesnes alternatyvas ir taip mažinti savo išlaidas, ypač kai vaistai perkami savo lėšomis.

    „Skaitmeniniai sprendimai leidžia žmogui greičiau gauti paslaugą ir kartu matyti aiškesnę informaciją, įskaitant vaistų kainas“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Viktoras Liaška.

    E. nedarbingumas be pažymų

    Ministerija nurodo, kad laikino nedarbingumo išvada formuojama elektroninėje sveikatos sistemoje. Po to duomenys automatiškai perduodami institucijoms, kurios toliau suformuoja e. nedarbingumo pažymėjimą, jei asmuo yra apdraustas.

    Toks modelis, anot ministerijos, mažina klaidų ir dokumentų dubliavimo riziką, nes nebereikia popierinių pažymų, antspaudų ar parašų. Praktikoje tai reiškia greitesnį procesą pacientui ir mažiau administracinių veiksmų gydytojui.

    Gimus vaikui – mažiau biurokratijos

    Skaitmeninimas taikomas ir paslaugai, susijusiai su vaiko gimimu, kai medicininė gimimo išvada suvedama į elektroninę sistemą. Tėvams pateikiamas medicininės išvados numeris, o reikalingi duomenys tarp valstybinių informacinių sistemų perduodami automatiškai.

    Ministerija pabrėžia, kad tokie sprendimai padeda atsisakyti popierinių dokumentų, mažina eiles ir gyventojų vizitų skaičių į skirtingas įstaigas. Kartu akcentuojama, jog skaitmeninės paslaugos nekeičia medicininio sprendimo esmės – nuotoliniai veiksmai taikomi tik tada, kai tai saugu ir pagrįsta.

  • Gydytojai įspėja: šie tylūs kasos vėžio simptomai išryškėja per vėlai

    Vėžys neretai vadinamas „tyliuoju žudiku“, nes kai kurių jo formų būdingi simptomai pasireiškia tik vėlyvose stadijose. Dėl to liga gali būti nustatoma pavėluotai, kai gydymas jau būna mažiau veiksmingas.

    Medikai kaip vieną pavojingiausių ir sunkiausiai anksti nustatomų onkologinių ligų išskiria kasos vėžį. Anot specialistų, yra du pagrindiniai požymiai, kurie gali signalizuoti apie šią ligą:

    Odos pageltimas (gelta).

    Kraujavimas skrandyje arba žarnyne.

    Taip pat įvardijami ir rečiau atpažįstami simptomai:

    Padidėjęs troškulys.

    Tamsiai geltonas šlapimas.

    Remiantis naujesniais tyrimais, gydytojai atkreipia dėmesį, kad kasos vėžį gali išduoti ir šie požymiai:

    Rijimo sutrikimai.

    Viduriavimas.

    Pasikeitę tuštinimosi įpročiai.

    Vėmimas.

    Virškinimo sutrikimai.

    Pilvo skausmas.

    Svorio kritimas.

    Vidurių užkietėjimas.

    Riebalai išmatose.

    Pilvo pūtimas.

    Pykinimas.

    Meteorizmas.

    Rėmuo.

    Karščiavimas.

    Nuovargis.

    Apetito stoka.

    Odos niežulys.

    Nugaros skausmas.

    „Nacionalinė sveikatos tarnyba“ (NHS) nurodo, kad kasos vėžys dažniau diagnozuojamas vyresniems nei 75 metų žmonėms, o jaunesniems nei 40 metų asmenims ši liga pasitaiko rečiau.

    Siekiant sumažinti kasos vėžio riziką, patariama riboti raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimą, palaikyti sveiką kūno svorį, nerūkyti ir nevartoti alkoholio.

    Taip pat pabrėžiama, kad mityba turi reikšmingos įtakos sveikatai. Gydytojai atkreipia dėmesį, jog reguliarus jogurto vartojimas kai kuriais atvejais gali turėti apsauginį poveikį nuo tam tikrų agresyvių kolorektalinio vėžio formų.

  • Net stiklinė vandens ant stalo gali tapti bakterijų veisykla: paprasta 12 val. taisyklė

    Stiklinė vandens ant stalo dažnai atrodo visiškai saugi, tačiau po kelių valandų jos sudėtis gali pasikeisti. Kodėl taip nutinka ir kada tokio vandens geriau nebegerti?

    Dietologė Kristen Smith teigia besilaikanti 12 valandų taisyklės: jei vanduo stiklinėje stovi ilgiau, ji jį išpila ir įsipila šviežio.

    Mikrobiologas Jasonas Tetro pabrėžia, kad maždaug 12 valandų yra riba, po kurios likusio vandens iš stiklinės geriau nebegerti. Pasak jo, galimos bakterinės problemos dažniau kyla ne dėl teršalų iš oro, o dėl vandens iš čiaupo.

    Vienas tyrimas parodė, kad per naktį geriamajame vandenyje gali didėti bakterijų ląstelių koncentracija. Retai naudojami vandens čiaupai gali turėti didesnį bakterijų kiekį.

    Praėjus maždaug 12 valandų, bakterijos gali pradėti aktyviau daugintis. Jei išgėrėte vandens, kuris liko nuo vakaro, tikėtina, nieko blogo nenutiks. Tačiau jei vanduo pastovėjo visą dieną, verčiau įsipilkite naujo, net jei naudojate vandens filtrą.

    Taip pat svarbu prisiminti, kad geriant tiesiai iš butelio ar stiklinės į skystį gali patekti burnos bakterijų, kurios vėliau ima daugintis. Dėl to rekomenduojama vandenį išgerti iš karto, o ne pasilikti vėlesniam laikui, ypač jei stikline ar buteliu dalijatės su kitu žmogumi.

    Požymiai, kad vandens geriau nebegerti

    Vizualūs požymiai: vanduo tampa drumstas, įgauna „pienišką“ atspalvį; dugne matosi nuosėdų ar smulkių dalelių (dulkių, rūdžių); ant paviršiaus atsiranda plona plėvelė, riebus ar vaivorykštinis sluoksnis.

    Kvapas: įtarti turėtų nemalonus, užsistovėjęs, pelkės ar „supuvęs“ kvapas. Taip pat reikėtų sunerimti pajutus ryškų cheminį kvapą, pavyzdžiui, chloro, benzino ar dažų.

    Skonis: jei vanduo yra kartus, metalo skonio, rūgštus, neįprastai sūrus ar aitrus, jo geriau vengti.

  • Gydytojas įvardijo tikslų amžių, kada alkoholio reikėtų atsisakyti visam laikui

    Šiuolaikinė medicina pabrėžia, kad visiškai saugios alkoholio dozės nėra. Net ir taurė vyno prie vakarienės gali turėti poveikį sveikatai, o bėgant metams šis poveikis neretai sustiprėja. JAV neurologas Richardas Restakas teigia, kad egzistuoja aiški riba, po kurios alkoholio geriau atsisakyti visiškai.

    Kokiame amžiuje verta atsisakyti alkoholio. Nuotr. iš „Freepik“

    83 metų gydytojas Richardas Restakas, parašęs apie 20 knygų apie smegenis, primena, jog alkoholis yra neurotoksinas – medžiaga, neigiamai veikianti nervų ląsteles. Nors šis poveikis laikomas palyginti silpnu, reguliariai vartojant alkoholį ilgą laiką, rizikos smegenims gali augti.

    Pasak neurologo, optimalus amžius visiškai atsisakyti alkoholio yra maždaug 65 metai, o vėliausia riba – apie 70-uosius. Tai aiškinama natūraliais smegenų pokyčiais: senstant neuronų skaičius palaipsniui mažėja, todėl organizmas tampa jautresnis toksinėms medžiagoms.

    R. Restakas taip pat pažymi, kad alkoholio vartojimas gali būti siejamas su didesne kognityvinių sutrikimų rizika, įskaitant Alzheimerio ligą. Be to, vyresniame amžiuje didėja griuvimų tikimybė: alkoholis blogina koordinaciją, o su kritimais susijusios traumos statistiškai yra viena dažnesnių vyresnio amžiaus žmonių mirties priežasčių.

    Pats gydytojas teigia besilaikantis savo patarimo ir alkoholio visiškai atsisakęs. Jo vertinimu, iki 65 metų organizmas jau būna patyręs pakankamai tokios „patirties“, o vėliau verta rinktis sveikesnius įpročius.

  • Ukraina atsisako Mantoux mėginio: nuo balandžio tuberkuliozę nustatys nauju kraujo tyrimu

    Ukrainos sveikatos sistema atsisako pasenusio tuberkuliozės diagnostikos metodo. Nuo balandžio daugeliui įprastą Mantoux mėginį planuojama pakeisti modernesniu sprendimu. Apie pokyčius pranešė Visuomenės sveikatos centro generalinis direktorius Volodymyras Kurpita.

    Vietoje preparato suleidimo po oda bus taikomas gama interferono išsiskyrimo testas. Tai šiuolaikinis laboratorinis kraujo tyrimas, leidžiantis gauti tikslesnius rezultatus ir išvengti odos reakcijos vertinimo.

    Anot V. Kurpitos, naujoji metodika ypač svarbi pediatrijoje, nes padeda sumažinti paklaidų riziką ir užtikrina aukštesnę ištyrimo kokybę.

    „Mantoux mėginio nebebus. Nuo balandžio pereiname prie naujų tuberkuliozės nustatymo metodų… Naujas gama interferono išsiskyrimo testas leidžia aptikti ligą, ypač vaikams, gerokai efektyviau ir kokybiškiau nei Mantoux mėginys“, – pabrėžė Volodymyras Kurpita.

    Specialistas paaiškino, kad esminis skirtumas – tyrimo formatas: nuo šiol tai bus laboratorinis darbas su paimta biologine medžiaga, o ne vizualus organizmo reakcijos į suleistą medžiagą vertinimas.

    Primename, kad portalas „Komentarai“ anksčiau rašė, jog tuberkuliozė dažniausiai siejama su ilgai trunkančiu kosuliu, svorio kritimu ir silpnumu. Tačiau egzistuoja ir beveik nepastebimai pasireiškianti ligos forma – latentinė (paslėpta) tuberkuliozė. Ja užsikrėtęs žmogus gali jaustis visiškai sveikas, tačiau organizme esančios Mycobacterium tuberculosis bakterijos išlieka aktyvios ir bet kuriuo metu gali „prabusti“.

  • Kepenų sveikata beveik nieko nekainuoja: 3 produktai, kuriuos tikrai turite namuose

    Kepenys – vienas svarbiausių žmogaus organų: jos filtruoja kraują, padeda šalinti toksinus, reguliuoja medžiagų apykaitą ir atlieka dar daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų. Norint palaikyti jų gerą būklę, nebūtina leisti pinigų brangiems papildams ar vadinamiesiems supermaistams. Vis dažniau pabrėžiama, kad didelę naudą gali suteikti paprasti, kasdieniai produktai, kurie daugeliui yra lengvai prieinami.

    Žemiau – trys produktai, kuriuos verta dažniau įtraukti į mitybą, jei norite palaikyti kepenų veiklą ir bendrą savijautą.

    Burokėliai

    Burokėliai ne tik skanūs, bet ir palankūs kepenims. Juose esantis betainas siejamas su kepenų ląstelių atsistatymo procesais ir detoksikaciją palaikančiomis funkcijomis. Reguliarus burokėlių vartojimas gali prisidėti prie normalaus tulžies tekėjimo, mažinti kepenims tenkantį krūvį ir gerinti bendrą organizmo būklę. Juos galima valgyti virtus ar keptus.

    Avižinė košė

    Avižos vertinamos dėl tirpiųjų skaidulų, kurios padeda organizmui šalinti nereikalingas medžiagas, prisideda prie cholesterolio kontrolės ir medžiagų apykaitos balansavimo. Toks poveikis gali padėti mažinti riebalų kaupimąsi, palaikyti kepenų funkcijas ir gerinti virškinimo sistemos veiklą. Šis produktas veikia švelniai, bet nuosekliai, todėl tinka kasdieniam racionui.

    Morkos

    Morkos – karotinoidų ir antioksidantų šaltinis. Šios medžiagos siejamos su uždegiminių procesų slopinimu ir apsauga nuo oksidacinės pažaidos, kuri gali kenkti kepenų ląstelėms. Morkos gali padėti palaikyti kepenų atsistatymo procesus ir mažinti kai kurių kepenų sutrikimų riziką. Naudingiausios jos šviežios arba kaip sultys, tačiau svarbu nepersistengti su kiekiu.

    Kodėl šie produktai svarbūs kepenims

    Visus tris produktus sieja tai, kad jie yra lengvai pritaikomi kasdienėje mityboje, paprastai virškinami ir turi natūralių medžiagų, galinčių palaikyti kepenų darbą. Jie yra prieinami, universalūs ir gali būti vartojami dažnai, neapsunkinant raciono.

    Kaip anksčiau rašė „Komentarai“, burokėliai, ypač šviežios jų sultys, turi natūralių nitratų, kurie organizme virsta azoto oksidu. Ši medžiaga svarbi kraujagyslių išsiplėtimui ir kraujotakos gerinimui, todėl reguliarus burokėlių vartojimas gali vidutiniškai mažinti arterinį kraujospūdį, nors poveikio stiprumas skirtingiems žmonėms gali skirtis.

  • Mokslininkai atskleidė netikėtą burokėlių poveikį: ar tikrai jie mažina kraujospūdį?

    Burokėliai, ypač šviežiai spaustos jų sultys, turi daug natūralių nitratų, kurie organizme virsta azoto oksidu. Ši medžiaga svarbi kraujagyslių išsiplėtimui ir geresnei kraujotakai. Dėl to reguliarus burokėlių vartojimas gali vidutiniškai mažinti arterinį kraujospūdį, nors poveikio stiprumas skirtingiems žmonėms gali labai skirtis.

    Specialistai žurnale „Health“ pabrėžia, kad tinkamai parinktas burokėlių kiekis gali padėti kontroliuoti kraujospūdžio rodiklius ir prisidėti prie geresnės širdies bei kraujagyslių sistemos būklės. Tačiau svarbu įvertinti individualias organizmo savybes, nes kiekvieno žmogaus reakcija į nitratus gali būti nevienoda.

    Tyrime, kurį paskelbė „MDPI“ Skaitmeninių publikacijų institutas, nurodoma, kad burokėliai teigiamai veikia endotelį – vidinį kraujagyslių sienelių sluoksnį. Kai endotelis veikia normaliai, kraujagyslės lengviau atsipalaiduoja, kraujas teka tolygiau, o tai gali prisidėti prie mažesnės hipertenzijos rizikos ir geresnės bendros širdies būklės.

    Ryškesnis burokėlių poveikis dažniau pastebimas žmonėms, kurių kraujospūdis padidėjęs, taip pat vyrams, jaunesniems nei 45 metų asmenims ir tiems, kurių kūno masė didesnė. Pagrindinis veikimo mechanizmas siejamas su nitratais, kurie padeda atpalaiduoti kraujagysles ir palengvina kraujo tekėjimą.

    Pagal 2024 metų tyrimų apžvalgą, publikuotą žurnale „NMCD“, didesnį nitratų kiekį turinčių burokėlių sulčių vartojimas (200–800 mg nitratų) gali sumažinti sistolinį kraujospūdį maždaug 5 mm Hg. Vis dėlto reikšmingo poveikio diastoliniam kraujospūdžiui ar paros vidurkiui nenustatyta, todėl daroma prielaida, kad efektas yra laikinas: kraujospūdis gali sumažėti kelioms valandoms po vartojimo, tačiau ne visada užtikrinamas ilgalaikis, stabilus mažėjimas.

    Specialistai primena, kad žmonės, turintys padidėjusį kraujospūdį, paprastai žino pagrindines rekomendacijas: riboti druską, būti fiziškai aktyviems, pakankamai miegoti ir reguliariai vartoti gydytojo paskirtus vaistus. Tačiau svarbu nepamiršti, kad būklei įtakos gali turėti ir mažiau akivaizdūs kasdieniai įpročiai.

  • Mokslininkai atskleidė: jei sportuosite šiuo metu, mažinsite diabeto ir hipertenzijos riziką

    Fizinis aktyvumas gerina sveikatą, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad svarbu ne tik judėti, bet ir pasirinkti tinkamą laiką treniruotėms.

    Kaip pagerinti sveikatą. Iliustracinė nuotrauka

    Tyrėjai nustatė, kad žmonės, reguliariai sportuojantys anksti ryte, turi gerokai mažesnę riziką susirgti išemine širdies liga, padidėjusiu kraujospūdžiu, 2 tipo diabetu ar nutukti, palyginti su tais, kurie sportuoja vėliau dieną, skelbia leidinys „Express“.

    Tyrime buvo vertinami fizinio aktyvumo laikotarpiai, kai dalyvių širdies susitraukimų dažnis būdavo padidėjęs 15 minučių ar ilgiau.

    „Žmonės, kurie dažnai sportavo rytais, turėjo 31 proc. mažesnę tikimybę susirgti išemine širdies liga ir 18 proc. mažesnę tikimybę patirti padidėjusį kraujospūdį, nei tie, kurie sportavo vėliau dieną. Jie taip pat turėjo 21 proc. mažesnę tikimybę susidurti su padidėjusiu cholesterolio lygiu, 30 proc. mažesnę tikimybę susirgti 2 tipo diabetu ir 35 proc. mažesnę tikimybę nutukti“, – rašo leidinys.

    Tyrėjai apibendrino, kad mažiausia išeminės širdies ligos rizika siejama su fiziniu aktyvumu tarp 7 ir 8 val. ryto.

    Primename, kad portalas „Komentarai“ anksčiau skelbė, jog širdies ligos laikomos viena dažniausių mirties priežasčių. Pasak gydytojų, širdį apsaugoti ir jos būklę pagerinti gali paprasti kasdieniai įpročiai.

    Kardiologas dr. Francesco Lo Monaco įvardijo tris nesudėtingus įpročius, kurie gali stiprinti širdį ir palaikyti širdies bei kraujagyslių sistemą: rūpinimąsi burnos higiena, kokybišką reguliarų miegą ir daugiau teigiamų emocijų kasdienybėje.