Depresija gali slėptis už sėkmės: psichologė paaiškino, kada pavojinga ilgai „funkcionuoti“

Depresija dažnai įsivaizduojama kaip būsena, kai žmogus nebegali keltis iš lovos, verkia ir praranda norą gyventi. Tačiau specialistai pabrėžia, kad daliai žmonių sutrikimas pasireiškia gerokai subtiliau: jie dirba, rūpinasi šeima, palaiko ryšius, o viduje jaučia nuolatinį išsekimą.

Tokiais atvejais viešojoje erdvėje kartais vartojamas terminas „aukštai funkcionuojanti depresija“, nors tai nėra atskira klinikinė diagnozė. Arčiausiai jos mediciniškai yra nuolatinis depresinis sutrikimas, dar vadinamas distimija, kai simptomai tęsiasi ilgai, gali būti ne tokie ryškūs, bet reikšmingai blogina savijautą ir gyvenimo kokybę.

Kaip depresija lieka nepastebėta?

Ilgai „funkcionuojančiai“ depresijai būdinga tai, kad žmogus išoriškai atrodo susitvarkantis: atsakingai atlieka darbus, gali užimti pareigas, padeda kitiems. Dėl to aplinkiniai dažnai nepastebi problemos, o pats žmogus įpranta gyventi nuolatiniame vidiniame spaudime.

Psichologai aiškina, kad tokį veikimo režimą gali palaikyti ankstyvos patirtys, kai vertė buvo siejama su pasiekimais ir lūkesčių išpildymu. Kai kuriems tai siejasi ir su parentifikacija, kai vaikystėje teko per anksti prisiimti suaugusiojo atsakomybes.

Dažni požymiai, kuriuos lengva supainioti

Viena dažniausių užuominų yra lėtinis nuovargis ir sumažėjęs gebėjimas jausti malonumą, kai anksčiau džiuginę dalykai tampa abejingi. Prie to gali prisidėti miego ir apetito pokyčiai, liūdesys, vidinė tuštuma, dirglumas ir jausmas, kad viskas daroma tarsi „ant rezervo“.

Kitas apgaulingas signalas yra hiperproduktyvumas, kai žmogus beveik nuolat išlieka veikloje, vengia sustojimo ir poilsio. Ilgainiui toks tempas pradeda atrodyti kaip asmenybės bruožas, todėl riba tarp įpročio ir sutrikimo tampa sunkiai atpažįstama.

Kada tai panašiau į perdegimą, o kada į depresiją?

Perdegimas dažniausiai koncentruojasi į darbą: stipriausiai išryškėja mintyse apie pareigas, grįžimą po savaitgalio, įtampoje dėl darbo aplinkos. Depresiniuose sutrikimuose energijos ir motyvacijos sumažėjimas paprastai persikelia ir į kitas sritis, paveikia santykius, pomėgius, kasdienius sprendimus.

Dar vienas praktinis skirtumas yra atsigavimas. Perdegimo atveju daliai žmonių būklė pastebimai pagerėja atsitraukus nuo darbo per atostogas ar nedarbingumą, o esant depresijai tokio pagerėjimo gali ir nebūti.

Kūnas gali perspėti anksčiau už mintis

Depresija ir ilgalaikis stresas veikia ne tik nuotaiką, bet ir kūną: gali pasireikšti miego sutrikimai, nuolatinė įtampa, galvos skausmai, raumenų ir nugaros skausmai, virškinimo sistemos negalavimai. Kartais būtent somatiniai simptomai tampa priežastimi kreiptis į gydytojus, o neradus aiškios fizinės priežasties pradedama svarstyti psichologinė kilmė.

Specialistai pabrėžia, kad pagalbos verta ieškoti ne tik tada, kai simptomai tampa nepakeliami. Jei žmogus jaučia, kad gyvenimas darosi sunkesnis, mažėja gyvenimo kokybė, o įtampa ir prislėgtumas tęsiasi, to pakanka konsultacijai su šeimos gydytoju, psichologu ar psichiatru.

„Nereikia laukti, kol viskas sugrius. Subjektyvus jausmas, kad darosi per sunku, yra pakankama priežastis kreiptis pagalbos“, – sako psichikos sveikatos specialistai.

Jei kyla minčių apie savižudybę ar savęs žalojimą, būtina nedelsiant kreiptis skubios pagalbos. Lietuvoje skubi pagalba teikiama telefonu 112, taip pat galima vykti į artimiausios ligoninės priėmimo skyrių.

Šaltiniai:

– https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/depression

– https://icd.who.int/browse/2024-01/mms/en#1563440235

– https://www.cdc.gov/mentalhealth/learn/index.htm

– https://www.nimh.nih.gov/health/topics/depression