Mokslininkai rado ryšį: daugiau vitamino D vidutiniame amžiuje – mažiau Alzheimerio žymenų

2026 metais žurnale Neurology Open Access paskelbti duomenys sustiprino diskusiją, ar vitaminas D gali būti svarbus smegenų sveikatai. Tyrėjai nagrinėjo, kaip vidutiniame amžiuje nustatytas vitamino D kiekis siejasi su vėliau atsirandančiais Alzheimerio ligai būdingais pakitimais.

Tyrime įvertinti beveik 800 žmonių duomenys: jiems vidutiniame amžiuje buvo išmatuotas vitamino D kiekis kraujyje. Maždaug po 16 metų dalyviams atlikti smegenų vaizdiniai tyrimai, leidę įvertinti su Alzheimerio liga siejamų baltymų kaupimąsi.

Rezultatai parodė aiškią sąsają: didesnis vitamino D kiekis buvo susijęs su mažesniu tau baltymo sankaupų kiekiu. Šios sankaupos, dažnai vadinamos neurofibriliniais raizginiais, laikomos viena iš struktūrų, susijusių su nervinių ląstelių pažeida ir pažinimo funkcijų blogėjimu.

Svarbu tai, kad ryšys buvo ryškiausias tose smegenų srityse, kurios dažnai pakinta ankstyvosiose ligos stadijose. Tai sustiprina hipotezę, jog rizikos veiksnius verta vertinti dar tada, kai žmogus nejaučia jokių simptomų.

Kas vyksta sergant Alzheimerio liga?

Alzheimerio ligos metu smegenyse ilgainiui kaupiasi du pagrindiniai baltymai: beta amiloidas ir tau. Įprastomis sąlygomis šie baltymai nėra savaime kenksmingi, tačiau problema prasideda tuomet, kai jie ima netinkamai kauptis ir trikdyti nervinių ląstelių veiklą.

Tau sankaupos gali ardyti neuronų tarpusavio ryšius ir skatinti jų žūtį, o tai siejama su atminties silpnėjimu, orientacijos sutrikimais ir kitais pažinimo pokyčiais. Dėl to mokslininkai vis dažniau ieško veiksnių, galinčių paveikti šių baltymų kaupimosi dinamiką.

Ar tai įrodymas, kad vitaminas D apsaugo?

Tyrimo autoriai pabrėžia, kad gauti rezultatai rodo ryšį, bet neįrodo priežasties ir pasekmės. Kitaip tariant, vien pagal šį darbą negalima teigti, kad vitaminas D tiesiogiai apsaugo nuo Alzheimerio ligos ar kad papildai garantuotai sumažina demencijos riziką.

Vis dėlto išvada svarbi praktiniu požiūriu: vidutinis amžius gali būti laikotarpis, kai dar įmanoma paveikti dalį neurodegeneracinių ligų rizikos veiksnių. Kadangi Alzheimerio ligai būdingi pokyčiai gali vystytis daugelį metų be aiškių simptomų, prevencinės priemonės, įskaitant vitamino D stokos koregavimą, gali būti reikšmingos anksčiau, nei atsiranda pirmieji požymiai.

Ką žinoti apie vitamino D vartojimą?

Klinikinėje praktikoje vitamino D poreikis priklauso nuo amžiaus, kūno masės, gyvenimo būdo ir saulės poveikio. Dažniausiai rekomenduojama dozę derinti su gydytoju, o esant rizikai ar abejonėms atlikti 25(OH)D tyrimą kraujyje.

Įprastai kūdikiams nuo pirmųjų gyvenimo dienų rekomenduojama 10 mikrogramų per parą, o vaikams ir paaugliams dažnai skiriama 15–25 mikrogramai, ypač šaltuoju sezonu. Suaugusiesiems iki maždaug 65 metų dažnai taikomas 20–50 mikrogramų intervalas, o vyresniame amžiuje poreikis gali išlikti panašus ar didėti dėl silpnesnės sintezės odoje.

Specialių rizikos grupių žmonėms, pavyzdžiui, turintiems nutukimą, sergantiems kai kuriomis lėtinėmis ligomis ar mažai būnantiems saulėje, gali reikėti individualiai parinktos didesnės dozės. Tokiais atvejais savarankiškas dozės didinimas nerekomenduojamas, nes per didelis vitamino D kiekis taip pat gali būti žalingas.

Šaltiniai:

– https://www.neurology.org/doi/10.1212/WN9.0000000000000057


Posted

in

by

Tags:

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *