Jungtinės Karalystės ekonomika vasarį paaugo 0,5 proc., rodo Nacionalinės statistikos tarnybos paskelbti išankstiniai mėnesinio bendrojo vidaus produkto duomenys. Toks rezultatas gerokai viršijo rinkos lūkesčius: agentūros „Reuters“ apklausti ekonomistai prognozavo tik 0,1 proc. augimą.
Augimą tempė pagrindiniai sektoriai: paslaugos ir gamyba vasarį didėjo po 0,5 proc., o statybų apimtys ūgtelėjo 1 proc. Tai tęsė sausį fiksuotą, nors ir kuklų, atsigavimą, kai ekonomika paaugo 0,1 proc., nors ankstesnis vertinimas rodė sąstingį.
Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad šie skaičiai atspindi situaciją iki naujų geopolitinių sukrėtimų. Vasario pabaigoje paaštrėjęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose pakeitė energijos ir finansų rinkų lūkesčius, todėl vasario augimas vis dažniau vertinamas kaip atgal į praeitį žiūrintis indikatorius.
„Nesu tikras, ar tai atspindi realias ekonomikos sąlygas“, – sakė „Schroders“ vyresnysis ekonomistas George’as Brownas.
Jis atkreipė dėmesį, kad darbo rinkos signalai prastėja: nedarbo rodikliai kyla ir jau perkopė 5 proc. Tokia dinamika paprastai reiškia silpnesnį vartojimą, atsargesnius namų ūkių sprendimus ir didesnę riziką, kad trumpalaikis BVP šuolis neperaugs į tvarų augimą.
Tarptautinis valiutos fondas šią savaitę perspėjo, kad Jungtinė Karalystė iš didžiųjų ekonomikų gali patirti vieną didžiausių augimo smūgių dėl karo poveikio. Fondo prognozėje 2026 metų JK augimas sumažintas iki 0,8 proc., kai sausį buvo numatyta 1,3 proc.
„Žvelgiant į priekį tikimės, kad augimas susilpnės“, – teigė „Deutsche Bank“ vyriausiasis JK ekonomistas Sanjay’us Raja.
Pasak jo, padidėjęs neapibrėžtumas paprastai slopina tiek vartojimą, tiek įmonių investicijas, o griežtesnės finansavimo sąlygos situacijos nepalengvina. Silpstant nuotaikoms, reali gamyba ir paslaugų paklausa gali imti trauktis, net jei trumpuoju laikotarpiu statistika dar rodo atsigavimą.
Infliacija ir palūkanų dilema
Jungtinė Karalystė, būdama grynoji energijos importuotoja, yra jautri naftos ir dujų kainų šokams. Energijos brangimas greitai persiduoda į transporto, šildymo ir dalies prekių savikainą, todėl infliacijos trajektorija gali vėl pasukti aukštyn.
Iki konflikto paaštrėjimo rinkos tikėjosi, kad Anglijos bankas artimiausiais mėnesiais pradės mažinti palūkanų normas, nes infliacija buvo priartėjusi prie 2 proc. tikslo. Tačiau pasikeitus energijos kainų perspektyvai, lūkesčiai persitvarkė: dalis ekonomistų dabar prognozuoja spartesnę infliaciją ir galimą palūkanų normų didinimą šiais metais.
Rinkoje taip pat akcentuojama, kad vienas stiprus mėnesinis BVP rodiklis greičiausiai nepakeis centrinio banko sprendimų artimiausiame posėdyje. Investuotojai ir ekonomistai labiau lauks naujesnių duomenų, kurie atspindėtų vartotojų elgseną, įmonių užsakymų dinamiką bei energijos kainų poveikį kovą ir balandį.
Ekspertų vertinimu, pagrindinis klausimas dabar yra ne tai, ar ekonomika vasarį įgavo pagreitį, o ar jis išsilaikys šokų akivaizdoje. Jei energijos kainų spaudimas didins infliaciją, o darbo rinka toliau silps, Anglijos bankui gali tekti rinktis tarp kovos su kainų augimu ir paramos ekonomikai.
Šaltiniai:
– https://www.ons.gov.uk/economy/grossdomesticproductgdp/bulletins/gdpmonthlyestimateuk/february2026
– https://www.imf.org/en/Publications/WEO
– https://www.bankofengland.co.uk/monetary-policy/the-interest-rate-bank-rate
Leave a Reply