Euro zonos ekonomika balandį vėl slystelėjo į susitraukimą, o pagrindiniu smūgio šaltiniu tapo karo Irane sukelta energetikos ir tiekimo grandinių įtampa. Išankstiniai pirkimo vadybininkų indeksai (PMI) rodo, kad verslo aktyvumas silpnėja, o kainų spaudimas didėja.
Pagal S&P Global skelbiamą išankstinę apklausą, euro zonos sudėtinis PMI balandį nukrito iki 48,6 punkto, kai kovą siekė 50,7. Rodiklis žemiau 50 punktų ribos paprastai signalizuoja ekonomikos susitraukimą, o šįkart fiksuojamas silpniausias rezultatas maždaug per pusantrų metų.
Paslaugos smunka, gamyba kyla
Didžiausias smūgis teko paslaugų sektoriui, kuris pastaraisiais metais buvo vienas svarbiausių euro zonos augimo variklių. Paslaugų PMI balandį sumažėjo iki 47,4 punkto nuo 50,2 punkto kovą, o tai reiškia ryškų paklausos ir užsakymų sulėtėjimą.
Tuo pat metu gamybos sektorius demonstravo priešingą kryptį: pramonės PMI pakilo iki 52,2 punkto nuo 51,6. Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad dalį šio pagerėjimo gali lemti atsargų kaupimas, kai įmonės skuba užsisakyti žaliavas dėl galimų trūkumų ir kainų šuolių, o ne tvarus paklausos atsigavimas.
„Euro zoną veikia gilėjantys ekonominiai sunkumai dėl karo Artimuosiuose Rytuose. Konfliktas balandį pastūmėjo ekonomiką į nuosmukį, kartu smarkiai didindamas infliaciją“, – sakė S&P Global Market Intelligence vyriausiasis verslo ekonomistas Chrisas Williamsonas.
Brangsta sąnaudos, auga stagfliacijos rizika
Apklausos duomenys taip pat rodo ryškų sąnaudų šuolį: įvesties kaštai kilo sparčiausiai nuo 2022 metų pabaigos, o pardavimo kainų augimas pasiekė aukščiausią lygį per daugiau nei trejus metus. Toks derinys didina stagfliacijos riziką, kai ekonomika silpnėja, bet kainų spaudimas nemažėja.
Didžiosios euro zonos ekonomikos balandį nustebino neigiama kryptimi. Vokietijoje bendras aktyvumas pirmą kartą per beveik metus vėl perėjo į susitraukimą, o Prancūzijoje sulėtėjimas gilėjo ir pasiekė silpniausią lygį per daugiau nei metus.
„Vokietijos ekonomikos atsigavimą sustabdė karas Artimuosiuose Rytuose“, – sakė S&P Global Market Intelligence ekonomikos asociuotas direktorius Philas Smithas.
Tarptautinis valiutos fondas balandį paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje sumažino daugumos pagrindinių Europos šalių augimo prognozes, o euro zonai pritaikė vieną didžiausių korekcijų tarp išsivysčiusių ekonomikų. TVF vertinimu, augimą silpnina užsitęsęs energijos kainų spaudimas ir didesnis neapibrėžtumas, veikiantis tiek vartojimą, tiek investicijas.
ECB dilema ir galimi atsakai
Kainų spaudimo augimas kartu su lėtėjančia ekonomika komplikuoja Europos Centrinio Banko sprendimus: griežtesnė pinigų politika gali dar labiau slopinti paklausą, tačiau per švelni pozicija rizikuotų įtvirtinti didesnę infliaciją. Rinkose išlieka jautrumas energijos kainoms ir transporto srautams, ypač jei konfliktas ilgintų tiekimo trikdžius.
Investicinis bankas „Goldman Sachs“ atkreipė dėmesį, kad dabartinis šokas, nors ir skausmingas, kai kuriais aspektais skiriasi nuo 2022 metų energetikos krizės, tačiau vis tiek gali reikšmingai sumažinti euro zonos pramonės gamybos apimtis per artimiausius metus. Tarp galimų fiskalinių atsakų įvardijamas ir nepanaudotų Europos ekonomikos gaivinimo lėšų perorientavimas į energetikos infrastruktūrą bei tinklų modernizavimą.
Kol kas balandžio PMI dar nepatvirtina gilaus nuosmukio, tačiau rodo aiškią kryptį: verslo lūkesčiai prastėja, sąnaudos auga, o ekonomikos atsparumas išbandomas nauju geopolitiniu šoku. Jei energijos kainų spaudimas ir tiekimo trikdžiai užsitęs, recesijos rizika Europoje didės.
Šaltiniai:
– https://www.spglobal.com/marketintelligence/en/mi/solutions/pmi.html
– https://www.imf.org/en/Publications/WEO/Issues/2026/04/00/world-economic-outlook-april-2026
– https://www.ecb.europa.eu/press/pressconf/html/index.en.html
Leave a Reply