Prieš 20 metų įvykusi didžiausia Europos Sąjungos plėtra iš esmės pakeitė žemyno ekonomikos žemėlapį. 2004 metais prie ES prisijungė 10 valstybių, daugiausia iš Vidurio ir Rytų Europos, o narystė atvėrė kelią laisvesnei prekybai, investicijoms ir spartesniam vietos verslų augimui.
Tuometinis prisijungimas daugeliui šalių reiškė ne tik politinį lūžį po komunistinio laikotarpio, bet ir praktinius verslo pokyčius. Bendrosios rinkos taisyklės supaprastino eksportą, sumažino administracines kliūtis, o vienodi standartai leido greičiau plėstis į kitas ES šalis.
Kaip bendroji rinka padėjo augti
Latvijoje įsikūrusi ekologiškos kosmetikos gamintoja „MADARA Cosmetics“ yra vienas iš pavyzdžių, kaip narystė ES skatino mąstyti plačiau nuo pat pirmųjų veiklos metų. Įmonė pradėjo veiklą Rygoje nedidelėje komandoje, o savo produktuose akcentavo vietinę žaliavą ir tyrimus, paremtus Šiaurės regiono gamta.
„Būti ES dalimi nuo pirmos dienos suformavo įkūrėjų mąstyseną, kad tai bus globali įmonė“, – sakė „MADARA Cosmetics“ vadovė Gunta Šulte.
Įmonės atstovų teigimu, vienodi ES kosmetikos reglamentai palengvino ženklinimą, atitikties užtikrinimą ir prekybos susitarimus, todėl plėtra tapo mažiau rizikinga ir greitesnė. Papildomą impulsą suteikė elektroninė prekyba, leidusi pasiekti vartotojus už Baltijos šalių ribų ir auginti pardavimus tokiose rinkose kaip Prancūzija ar Vokietija.
Žaliosios ekonomikos banga
Čekijoje bendrosios rinkos privalumus išnaudojo ir atsinaujinančios energetikos sektorius. Prahoje veikianti saulės energetikos įrangos didmeninės prekybos bendrovė „Raylyst Solar“ augo tuo metu, kai Europoje išaugo investicijos į atsinaujinančią energiją, o tiekimo grandinės tapo labiau integruotos.
„Bendroji rinka mums labai svarbi: laisvas produktų judėjimas, greitesni procesai ir mažesnės sąnaudos leidžia konkuruoti, o kartu lengviau samdyti žmones iš kitų šalių“, – sakė „Raylyst Solar“ atstovas Michalas Petřekas.
Energetikos transformaciją spartina ir ES tikslai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, plėsti atsinaujinančių išteklių dalį bei modernizuoti tinklus. Tokia kryptis ypač sustiprėjo po 2022 metais kilusios energetikos krizės, kai daugelis valstybių ėmė greičiau ieškoti būdų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro importo.
Plėtra tęsiasi, bet kartelė aukštesnė
Nors 2004 metų plėtra laikoma istoriniu lūžiu, ES didėjimas nesustojo. 2007 metais prisijungė Bulgarija ir Rumunija, 2013 metais – Kroatija, o kandidatėmis ar potencialiomis kandidatėmis laikomos kelios valstybės, tarp jų Ukraina ir Vakarų Balkanų šalys.
Ekspertai pabrėžia, kad šiandien narystės procesas yra reiklesnis: akcentuojama teisinės valstybės kokybė, institucijų atsparumas, konkurencinga ekonomika ir gebėjimas įgyvendinti ES teisę. Tačiau verslui pagrindinė narystės vertė išlieka panaši kaip ir prieš 20 metų: didesnė rinka, aiškesnės taisyklės ir mažiau barjerų prekybai.
2004 metų naujokėms rezultatai dažniausiai siejami su sparčia konvergencija su senosiomis ES valstybėmis, didesniu produktyvumu ir investicijų augimu. Vis dėlto pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ir kokybiniam augimui: inovacijoms, aukštesnei pridėtinei vertei, žaliajai ir skaitmeninei transformacijai, kurioms reikalingos tiek viešos, tiek privačios investicijos.
Šaltiniai:
– https://www.euronews.com/business/2024/05/14/20th-anniversary-of-eu-expansion-that-opened-new-business-horizons
– https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/european-green-deal_en
– https://www.consilium.europa.eu/en/policies/enlargement/
– https://www.oecd.org/economy/surveys/
Leave a Reply