Jei katinas prieina prie dubenėlio, pauosto maistą ir nueina, tai dažnai reiškia ne išrankumą, o diskomfortą. Verta stebėti, ar gyvūnas kramto viena puse, ar jam iškrenta kąsniai, ar jis vengia kietesnio pašaro. Tokie požymiai neretai susiję su burnos skausmu.
Viena dažnų priežasčių yra kačių odontoklastinės rezorbcinės dantų pažaidos, vadinamos FORL. Ši būklė gali būti nematoma plika akimi, nes dantis pradeda irti po dantenų linija, todėl katinas gali norėti ėsti, bet negalėti dėl skausmo. Tokiais atvejais reikalinga veterinaro apžiūra ir, jei reikia, odontologinis gydymas.
Kada įtarti vidaus ligas?
Staigus apetito sumažėjimas ar atsisakymas ėsti gali būti ir rimtesnės ligos signalas. Sergant lėtiniu inkstų nepakankamumu, kraujyje besikaupiančios šlapalo kilmės toksinės medžiagos gali sukelti pykinimą ir skausmingus virškinamojo trakto pažeidimus. Tuomet katinas neėda, nes jaučiasi prastai, o maisto kvapas gali dar labiau suerzinti.
Pavojinga ir kepenų suriebėjimo būklė, kuri katėms gali išsivystyti paradoksaliai dėl nevalgymo. Jau po 2–3 dienų be maisto organizmas pradeda intensyviai mobilizuoti riebalų atsargas, o tai gali perkrauti kepenis ir sukelti jų pažeidimą. Dėl to užsitęsęs nevalgymas tampa užburtu ratu, kurį nutraukti turi padėti veterinaras.
Praktikoje laikoma, kad jei katė neėda ilgiau nei 24 valandas, tai jau yra priežastis skubiai pasitarti su veterinaru, ypač jei gyvūnas vangus, vemia, geria mažiau ar, atvirkščiai, geria neįprastai daug. Dažnai rekomenduojama atlikti kraujo tyrimus, kad būtų įvertinta inkstų, kepenų veikla ir bendri uždegimo ar dehidratacijos požymiai.
Stresas gali užblokuoti apetitą
Kai kurie katinai labai jautriai reaguoja į rutinos pokyčius, o apetitas jiems glaudžiai susijęs su saugumo jausmu. Naujas šeimos narys, remontas, triukšmas, svečiai ar net perkelta ėdalo vieta gali sukelti stresą, dėl kurio katinas fiziškai prieina prie maisto, bet nevalgo. Iš pirmo žvilgsnio gyvūnas gali atrodyti sveikas, tačiau valgymo vietą jis pradeda sieti su diskomfortu.
Tokiais atvejais gali padėti grįžimas prie ankstesnės tvarkos ir ramesnė aplinka, tačiau užsitęsus problemai pravartu kreiptis į gyvūnų elgsenos specialistą. Elgsenos planas dažnai apima aplinkos pritaikymą, saugių erdvių sukūrimą ir streso veiksnių mažinimą, kad katinas vėl pradėtų normaliai maitintis.
Svarbiausia taisyklė paprasta: jei katinas rodo norą valgyti, bet atsitraukia, tai dažnai yra skausmo arba blogos savijautos požymis. Kuo anksčiau nustatoma priežastis, tuo didesnė tikimybė išvengti komplikacijų ir greičiau atkurti normalų apetitą.
Šaltiniai:
– https://www.msdvetmanual.com/digestive-system/dentistry-in-small-animals/feline-odontoclastic-resorptive-lesions-forls
– https://www.msdvetmanual.com/cat-owners/kidney-and-urinary-tract-disorders-of-cats/chronic-kidney-disease-in-cats
– https://veterinarypartner.vin.com/default.aspx?pid=19239&id=4951482
Leave a Reply