Balandis Lietuvoje ir pasaulyje minimas kaip seksualinio smurto prevencijos mėnuo, skirtas atkreipti dėmesį į nusikaltimų mastą ir pagalbos prieinamumą. Specialistai pabrėžia, kad didelė dalis nukentėjusiųjų apie patirtą smurtą neprabyla nei iškart, nei po daugelio metų, o tyla dažnai sustiprina izoliaciją ir kaltės jausmą.
2026 metais Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras „Prabilk“ kartu su partneriais pradėjo nacionalinę informacinę kampaniją Trauma neturi galiojimo laiko. Tu neprivalai tylėti – prabilk. Iniciatyvą finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o pagrindinė žinutė paprasta: kreiptis pagalbos nevėlu, kad ir kiek laiko praėjo nuo patirtos traumos.
Kodėl prabilti taip sunku?
Psichikos sveikatos specialistai aiškina, kad po seksualinio smurto žmogaus reakcijos gali būti labai įvairios, o viena dažniausių yra sustingimas. Tokia organizmo reakcija neretai vėliau klaidingai interpretuojama kaip pasyvumas ar sutikimas, todėl nukentėjusieji ima kaltinti save ir abejoti savo patirtimi.
Trauma dažnai įsimenama fragmentiškai: prisiminimai gali būti padriki, lydimi kūno pojūčių, miego sutrikimų, nerimo ar staigių emocinių reakcijų. Dėl to žmogui gali būti sunku nuosekliai papasakoti, kas įvyko, ir tai tampa papildoma kliūtimi kreiptis pagalbos ar liudyti.
„Kai prabyli – pradedi atgauti save. Kalbėjimas padeda sudėti patirtį į istoriją, susigrąžinti kontrolės jausmą ir atsakomybę grąžina ten, kur ji turi būti – smurtautojui“, – sakė „Prabilk“ centro vadovė, psichoterapeutė dr. Dalia Puidokienė.
Vis dažniau minima rizika: prievartos narkotikai
Kampanijoje atkreipiamas dėmesys ir į prievartos narkotikų naudojimą, kai medžiagos apsunkina gebėjimą priešintis, o kartais sukelia atminties spragas. Tokiais atvejais žmogus gali neprisiminti įvykių detalių, todėl dar labiau sustiprėja abejonės savimi, gėda ir baimė būti nepatikėtam.
Ekspertai pabrėžia, kad neprisiminimas ar fragmentiškas prisiminimas nereiškia, jog smurto nebuvo. Priešingai, tokios situacijos yra viena priežasčių, kodėl svarbu kuo greičiau kreiptis medicininės ir psichologinės pagalbos, o taip pat gauti informaciją apie teisinius žingsnius ir įrodymų rinkimo galimybes.
Džinsų diena: kodėl ji svarbi?
Paskutinis balandžio trečiadienis tarptautiniu mastu minimas kaip Džinsų diena seksualinio smurto prevencijai. Lietuvoje balandžio 29 dieną gyventojai, darbovietės ir bendruomenės kviečiami mūvėti džinsus ir taip išreikšti solidarumą su nukentėjusiais bei priminti, kad apranga niekada negali būti laikoma sutikimu.
Šios dienos ištakos siejamos su Italijoje išgarsėjusia teismo byla, kai išžaginimo byla buvo nutraukta argumentuojant, esą aptemptus džinsus neva būtų buvę neįmanoma numauti be sutikimo. Viešas pasipiktinimas ir protestai ilgainiui virto tarptautine iniciatyva, kuri iki šiol primena: atsakomybė visada tenka smurtautojui, o ne nukentėjusiajam.
Prevencijos mėnuo taip pat kviečia kritiškai vertinti vis dar paplitusius mitus, trukdančius žmonėms kreiptis pagalbos. Specialistai ragina nepasilikti vieniems su patirtimi, o artimuosius ir bendruomenes – reaguoti jautriai, tikėti nukentėjusiuoju ir padėti jam pasiekti reikalingą pagalbą.
Jei jūs ar jūsų artimas žmogus patyrė seksualinį smurtą, pagalbos galima ieškoti specializuotuose centruose ir krizių pagalbos tarnybose. Ekspertai pabrėžia, kad svarbiausia yra saugumas, emocinė parama ir profesionali pagalba, nepriklausomai nuo to, kada įvyko trauma.
Šaltiniai:
– https://rainn.org/statistics/scope-problem
– https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/violence-against-women
– https://www.rainn.org/articles/drug-facilitated-sexual-assault
– https://www.peaceoverviolence.org/denim-day
Leave a Reply