Ąžuolinių kaimo bendruomenė rodo pavyzdį: talkos, švaresnės nuotekos ir 97 metų malūno atkūrimas

Written by

in

Jei vis dar atrodo, kad kaimo bendruomenių veikla apsiriboja šventėmis ir koncertais, realybė dažnai gerokai platesnė. Vis daugiau bendruomeninių organizacijų Lietuvoje imasi infrastruktūros, aplinkosaugos ir paveldo projektų, kurie keičia kasdienį gyvenimą ir stiprina vietos tapatybę.

Alytaus rajono Simno seniūnijoje veikianti Ąžuolinių kaimo bendruomenė šiemet mini 22 veiklos metus. Bendruomenės pirmininkė Danguolė Jarmalavičienė sako, kad renginiai ir iniciatyvos ne tik suartina kaimynus, bet ir skatina savanorystę, įtraukia jaunimą bei didina žmonių atsakomybę už savo aplinką.

„Bendruomeniškumas man reiškia būti kartu su kitais, rūpintis vieni kitais ir padėti savo krašto žmonėms. Tai reiškia būti aktyviems, dalintis, suprasti ir palaikyti vienas kitą, kad visi jaustųsi saugūs ir sėkmingi“, – sako Ąžuolinių kaimo bendruomenės pirmininkė Danguolė Jarmalavičienė.

Infrastruktūra ir švaresnė aplinka

Vienas reikšmingesnių darbų Ąžuoliniuose susijęs su aplinkosauga ir gyvenimo kokybe. Bendruomenei bendradarbiaujant su Alytaus rajono savivaldybės administracija, kaime buvo įrengti stacionarūs nuotekų valymo įrenginiai.

Toks sprendimas ypač svarbus mažesnėms gyvenvietėms, kur centralizuotos nuotekų sistemos ne visada pasiekiamos. Tvarkingas nuotekų tvarkymas mažina taršos riziką ir prisideda prie švaresnių gruntinių vandenų bei aplinkos, o tai tiesiogiai veikia ir gyventojų sveikatą, ir bendrą vietovės patrauklumą.

97 metų malūnas tampa traukos centru

Pastaraisiais metais bendruomenės veikla vis labiau krypsta į kultūros paveldo išsaugojimą. Ąžuoliniuose užsibrėžta restauruoti 97 metus skaičiuojantį vėjo malūną, atkurti jo veikimo mechanizmą ir pritaikyti erdves edukacijoms bei kultūros renginiams.

Malūną ir šalia esantį priestatą bendruomenė iš privataus asmens įsigijo prieš ketverius metus, o pokyčiai jau matomi. Priestate įkurta maitinimo erdvė, atsirado naujų darbo vietų vietos žmonėms, o gyventojai ir svečiai kviečiami užsukti dienos pietų.

„Šis projektas ne tik išsaugo istorinę vietą, bet ir suteikia galimybę bendruomenei turėti savo simbolį ir veiklos centrą. Tokie projektai skatina ir socialinį, ir ekonominį vietos vystymąsi“, – sako Danguolė Jarmalavičienė.

Projektai reikalauja laiko ir kantrybės

Bendruomenės pirmininkė pabrėžia, kad projektų rengimas ir įgyvendinimas retai būna lengvas: tenka derinti žmonių lūkesčius, planuoti darbus, mokytis dokumentacijos ir biudžetų sudarymo. Vis dėlto būtent tokia patirtis, pasak jos, ilgainiui stiprina pačią organizaciją ir suteikia daugiau pasitikėjimo imantis naujų idėjų.

Didžiausi iššūkiai išlieka laiko trūkumas ir lėšų pritraukimas. Tačiau motyvacijos šaltiniu tampa aktyvūs žmonės ir tikėjimas, kad net nedideli pokyčiai, kai jie nuoseklūs, ilgainiui kuria saugesnę ir patogesnę aplinką.

Artimiausiuose planuose, pasak D. Jarmalavičienės, yra kaimo parko sutvarkymas, kad jis būtų švaresnis, saugesnis ir patogus tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Bendruomenė tikisi, kad bendras darbas padės išlaikyti artumą ir paskatins dar daugiau žmonių įsitraukti į vietos gyvenimą.

Šaltiniai:

– https://lrkm.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/kulturos-paveldas/

– https://www.apva.lt/

– https://www.ala.lt/

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *